TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Profsąjungos piketavo prieš darbo kodekso liberalizavimą (papildyta,

2012 05 21 14:55

Pirmadienį prieš Trišalės tarybos susitikimą profesinių sąjungų atstovai prie vyriausybės surengė piketą. Jame protestuota prieš ketinimus liberalizuoti darbo kodeksą ir reikalauta didinti minimalų atlyginimą.

13.30 val. Vilniuje vykusio piketo metu visų didžiausių profesinių sąjungų atstovai reiškė nepasitenkinimą dėl planų keisti darbo kodekso nuostatas. Dešimt profesinių sąjungų atstovų išsirikiavo prie vyriausybės rūmų su plakatais: „Kiek kainuoja socialinis teisingumas?“, „Skurdui – ne!“, „Reikalaujame didinti MMA“, „Darbo kodekso liberalizavimas = vergovė.“

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas teigė, kad darbo sąlygos šalyje dabar jau ir taip prastos. „Žmonės yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami daugiau nei aštuonias, o kartais ir daugiau nei dešimt valandų, gauna minimalias algas. Premjeras džiaugiasi, kad pas mus kyla ekonomika, kad esame vos ne priekyje Europoje, bet pagal uždarbį kažkodėl esame vos ne gale. Žmonės ne tik nepakankamai uždirba, o dar ir į juos žiūrima kaip į vergus“ – pasiūlymą liberalizuoti darbo kodeksą komentavo J.Neverauskas.

Pasak jo, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kvies žmones į masinius streikus. „Tik tiek, kad mūsų žmones labai sunku išjudinti. Bet manau, kad suvokę, kas jų gali laukti, galbūt jie išeis į gatves. To mums tikrai reikia, nes tik tada valdžia gali į viską pažiūrėti kitaip.“

Svajūnas Andrilis

Lietuvos darbo federacijos pirmininkės pavaduotojas Svajūnas Andrilis sakė, kad vyriausybės planai liberalizuoti darbo kodeksą susiję su artėjančiais Seimo rinkimais. „Vyriausybė prieš rinkimus pradėjo tarnauti verslininkams, nes jai turbūt reikia jų paramos. Liberalizavus darbo kodeksą, žinant Lietuvos verslininkus, neliks nuolatinių sutarčių, liks tik laikinos, nes mūsų verslininkai sugeba neblogai apeiti įstatymus.“

Mitingo dalyviai ragino nesieti minimalaus atlyginimo didinimo klausimo su darbo kodekso pakeitimais. Šiuo klausimu jiems pritarė ir piketo stebėti atėjęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. „Manau, tai dalykai, kurie vienas nuo kito gana tolimi, ir jų nereikėtų painioti.“ – teigė D.Arlauskas. Tačiau jis teigė pritariantis darbo kodekso liberalizavimui. „Bet manome, kad reikia galvoti ir apie mechanizmą, kaip apsaugoti darbuotojus nuo nesąžiningų darbdavių. Žinoma, negalima sukurti neprognozuojamos situacijos, kai kažkas galėtų pradėti masiškai ja naudotis“ – sakė darbdavių atstovas.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad vyriausybė pritars didesniam minimalaus atlyginimo didinimui tik tuo atveju, jei kartu bus priimtos darbo kodekso pataisos, kuriomis būtų liberalizuoti darbo santykiai šalyje. Parengtose pataisose, be kita ko, numatoma pailginti maksimalų galimą savaitės darbo laiką, panaikinti apribojimus terminuotų darbo sutarčių sudarymui, palengvinti darbuotojų, sulaukusių 65 metų, atleidimą. 

Ekonomistai dėl vyriausybės pasiūlymų nesutaria

Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rita Griguolaitė portalui lzinios.lt sakė, kad vyriausybės siūlomos darbo kodekso pataisos darbdavių ir darbuotojų santykių beveik nepakeistų. „Nieko drastiško nevyksta. Tai daugiau administracinės naštos sumažinimas, kai kurių reguliavimų atsisakymas. Bet liberalizacijos etiketė šiems vyriausybės pasiūlymams klijuojama nepelnytai, ji tikrai per skambi“ – sakė R.Griguolaitė.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesoriaus R.Lazutkos teigimu, terminuotų darbo sutarčių daugėjimas reikštų rizikos perkėlimą nuo darbdavių ant darbuotojų pečių. „Taip palengvinamas darbuotojų atleidimas. „Nebereikės įrodymų, kad darbuotojas neatlieka savo darbo. ‚Viršininkėliams‘ sudaromos palankesnės sąlygos, kad jiems nereikėtų aiškinti, kodėl atleidžia žmogų. Praeina terminas – atleidi. Paskui vėl priimi. Jei tavęs netenkina darbuotojas, gali jį atleisti ir dabar. Bet reikia įrodyti, kad jis prastai atlieka savo darbą. O norima padaryti taip, kad nereikėtų terliotis.“

Ekonomistai vieningai teigė, kad minimalaus atlyginimo klausimo su darbo kodekso liberalizavimu sieti nereikėtų. „Šie du dalykai nelabai susiję. Darbo kodekso pakeitimai, kurie nėra tokie baisūs ir drastiški, kaip juos pristatoma viešose diskusijose, neigiamą atspalvį įgavo turbūt dėl to bandymo išmainyti vieną į kitą. Abu šie dalykai labai svarbūs, ir juos reikėtų svarstyti atskirai – tokios bendros diskusijos konstruktyvumo neduoda“ – sakė R.Griguolaitė.

Pasak R.Lazutkos, minimalų atlyginimą didinti reikėtų periodiškai, tuo tarpu darbo kodekso pakeitimai turėtų būti planuojami galvojant apie ilgesnę perspektyvą. Ekonomistas taip pat kritiškai vertino pataisose numatomą galimybę be konkretaus motyvo atleisti iš darbo asmenis, sulaukusius 65 metų amžiaus. „Tai yra diskriminacija. Visas civilizuotas pasaulis rūpinasi, kad žmonės ilgiau dirbtų. O dabar, jei bus galima atleisti sulaukusius 65 metų, kodėl neturėtų būti galima atleisti dėl to, kad praplikai ar, pavyzdžiui, dėl lyties? Jei atsitinka taip, kad daugiau vyresnio amžiaus žmonių nesugeba atlikti tam tikrų darbų, tai tuos konkrečius žmones reikia ir atleisti. Vienam gali būti 65, kitam – 63, o trečiam – 70 metų“ – sakė R.Lazutka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"