TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Programa patvirtinta, lėšos - tik popieriuje

2014 11 15 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti iki šiol didžiausios apimties 2015-2025 metų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. Jai įgyvendinti numatoma išleisti apie 220 mln. litų. Ar pinigų užsibrėžtiems tikslams vykdyti iš tiesų atsiras, dar neaišku, nes institucijoms nurodoma tam skirti savo biudžetų lėšų.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Valstybinei 2015-2025 metų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programai, kuria siekiama sustiprinti Lietuvos gyventojų saugumą ir sveikatą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, pasiūlą bei paklausą. Šiame iki šiol didžiausios apimties dokumente sujungtos iki šiol atskirai vykdytos Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos bei Alkoholio ir tabako kontrolės programos.

Kaip teigiama ministrų kabineto palaiminto projekto apraše, programoje numatyti konkretūs siekiami rezultatai: pavyzdžiui, įgyvendinus šį dokumentą, mirusių dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų sumažės nuo 52,8 iki 47,6 šimtui tūkstančių gyventojų, o alkoholio suvartojimas vienam gyventojui sumažės nuo 12,9 iki 8,5 litro. Dokumente numatoma, kad programai įgyvendinti metams reikėtų apie 20 mln. litų, o per visus 11 metų - apie 220 mln. litų.

Nors Vyriausybė mini nemažas pinigų sumas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK), aktyviai agituojančios už griežtą psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę bei vartojimo prevenciją, prezidentas doc. Aurelijus Veryga apgailestavo, kad ši programa, kaip ir daugelis iki šiol patvirtintų panašių projektų, gali būti sunkiai įgyvendinama būtent dėl lėšų stygiaus.

„Programoje, kaip ir ankstesnėse, numatoma, kad projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes atitinkamos dalyvaujančios institucijos turi prisidėti iš joms patvirtintų bendrųjų asignacijų, tai yra savo biudžetų. Pasidaro užburtas ratas: galbūt institucijos ir norėtų veikti plačiau, bet Vyriausybei tam nenumatant lėšų ir remiantis pragmatiniais sumetimais rimtesnės naujovės nesiūlomos. Už kokias lėšas jas įgyvendinti?“ - kalbėjo A. Veryga.

Suka griežtinimo keliu

Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktoje programoje, parengtoje Sveikatos apsaugos ministerijos, numatoma, kad įgyvendinant projektą ketinama griežtinti veiklą, susijusią su teisėta tabako gaminių ir alkoholio produktų apyvarta: taikyti prekybos vietų ir jų darbo laiko ribojimus, reklamos draudimą, reikalavimų įsigyti licencijas griežtinimą, įsigyti produkciją galinčių asmenų amžiaus cenzo didinimą, taip pat formuoti neigiamą požiūrį į tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimą, griežtinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, šešėliniu verslu bei kontrabanda ir panašiai.

Programos rengėjai konstatuoja, kad iki šiol Lietuvoje buvo nuosekliai vykdoma tik narkotikų kontrolės politika, todėl mūsų šalyje jų vartojimo paplitimas mažesnis nei Europos šalių vidurkis, o pastaraisiais metais net turi tendenciją mažėti. Pateiktais Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, nors nuo 2004 iki 2008 metų narkotikų vartojimas Lietuvoje augo (vartotojų padaugėjo 4,3 proc.), nuo 2008 iki 2012 metų gyventojų, nors kartą gyvenime vartojusių bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą, sumažėjo 1,4 procento.

„Mažinant tabako ir alkoholio vartojimą, didelių rezultatų nepasiekta. Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymai yra vieni dažniausiai keičiamų teisės aktų, todėl nenuosekliai vykdant šių sričių valstybės politiką nebuvo teigiamų poslinkių. Alkoholio ir tabako vartojimo 2012 metų rodikliai išlieka 2004-ųjų lygio ir yra aukštesni nei Europos šalių", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Legalūs gamintojai abejoja

Nurodoma, kad 2012 metais rūkė 36,3 proc. Lietuvos gyventojų, o pernai vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 47 legalių cigarečių pakelius. 2012-aisiais daugiau nei aštuoni iš dešimties 15-64 metų asmenų (82 proc.) buvo vartoję alkoholinių gėrimų, o pernai vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 12,9 litro absoliutaus alkoholio (Europos šalių alkoholio suvartojimo vidurkis žmogui - 10,5 litro).

„Mokslinių tyrimų duomenimis, mažinant alkoholinių gėrimų kainas ir plečiant jų pardavimo vietų tinklą, didėja alkoholinių gėrimų vartojimas ir su tuo susijusių mirčių skaičius. Taip pat Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad nuolat stiprėja ir agresyvėja tabako rinkodaros ir reklamos, nukreiptos į jaunus žmones, moteris ir žemesnio socialinio ekonominio statuso grupes, priemonės, todėl jos turėtų būti aktyviai ribojamos ir kontroliuojamos valstybės“, - teigė projekto rengėjai.

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Ramūnas Mačius stebisi, kad Vyriausybė, siūlydama imtis naujų ribojimų tabako ir alkoholio rinkoje, kuri, jo teigimu, ir šiuo metu yra stipriai reguliuojama, iki šiol nėra atlikusi kompleksinės apžvalgos, kokį efektą davė jau vykdytos programos.

„Mūsų manymu, valstybė daugiau dėmesio turėtų skirti nelegaliai veiklai pažaboti. Įvedus papildomus draudimus, dalis vartotojų gali atsisukti į šešėlinę produkciją, taigi realus alkoholio bei tabako vartojimo mastas nesikeis. Tai jau matome - kai kaina didėja, vartotojai, nebeišgalintys įsigyti brangstančios legalios produkcijos, ieško parduodamos nelegaliai. Bet kokie legalios veiklos ribojimai tik apsunkintų mokesčius mokančių verslininkų darbo sąlygas, o drauge savotiškai palengvintų šešėlinio pasaulio veikėjų „darbą“, - tvirtino jis.

Į bendrą katilą

Už prevencijos programos įgyvendinimą atsakingo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Zenius Martinkus, vadovavęs projektą rengusiai darbo grupei, LŽ teigė, kad Seimui siūloma pritarti alkoholio, taip pat tabako ir narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo programai.

Pasak jo, lėšų projektui įgyvendinti iš tiesų turės numatyti pačios institucijos. Taip daryta ir anksčiau: 2012 metais prevencijos programoms institucijos kartu išleido apie 11 mln. litų, panaši suma panaudota ir pernai. Šįmet prevencijai vykdyti bus panaudota apie 20 mln. litų - bendrą institucijų išlaidų sumą, NTAKD vadovo teigimu, išaugino Muitinės departamento sprendimas įsigyti aparatūrą, skirtą kontrabandai užkardyti.

„Pinigai programai įgyvendinti priklauso nuo to, kokias konkrečiai sumas išleidžia kiekviena dalyvaujanti institucija, todėl planuoti lėšas į ateitį, nežinant, kiek institucijos konkrečiai išleis, yra gana sunku, nes nėra nustatytų tikslių finansavimo šaltinių. Žinoma, reikėtų, kad lėšos būtų numatytos kiekvienais metais, tai yra jas skirtų Vyriausybė. Jei tokiam pinigų skyrimui bus valia, tada jų atsiras“, - aiškino Z. Martinkus.

NTAKK prezidentas A. Veryga apgailestauja, kad sprendimus priimančios partijos, mielai sutinkančios ne vieną milijoną išleisti politinei reklamai, niekaip nesugeba susitarti dėl visuomenės sveikatos finansavimo. „Nuo nepriklausomybės atkūrimo siūloma, kad prevencinėms programoms bei kontrolei būtų skiriama dalis lėšų, surenkamų iš tabako ir alkoholio akcizų, tačiau kai diskusija priartėja prie priėmimo stadijos, bet kuri Vyriausybė randa svarbesnių reikalų, kuriuos būtina finansuoti. Būtent pinigai yra viena didžiųjų problemų, kodėl prevencijos planavimas tebelieka konservatyvus ir ribotas“, - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"