TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Progresiniai mokesčiai - ant diskusijų stalo

2013 12 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad per pirmąjį kitų metų pusmetį bus apsispręsta dėl mokesčių reformos. Esą reikia kompleksinio požiūrio ir naujo suvokimo, kaip turi veikti „Sodra“, kokiomis proporcijomis vykdyti apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis, kaip sureguliuoti darbo jėgos apmokestinimą.

Skaičiuojama, kad šiemet į valstybės biudžetą įplauks apie 300 mln. litų mažiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nei planuota. Dėl tokio trūkumo Finansų ministerijos vadovas negaili kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), esą nesusitvarkiusiai su uždaviniu surinkti planuotą PVM sumą.

Apie šalies ekonomikos perspektyvas, patobulintą kitų metų biudžeto projektą, neišmokėtos pensijų dalies kompensavimą, euro įvedimą - „Lietuvos žinių“ interviu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi.

Augimas neleidžia atsipalaiduoti

- Lietuvos ekonomika - vis dar tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES). Ar tokį tempą išlaikysime toliau?

- Manau, tempą išlaikysime. Šiems metams prognozavome 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Deja, trečiojo ketvirčio rezultatai nuvylė. Jeigu tendencijos išliks, matyt, viena kita dešimtąja procentinio punkto neįvykdysime šių metų prognozės. Tačiau kitiems metams prognozuojame konservatyviai - 3,4 proc. BVP augimą. Net Europos Komisija optimistiškesnė - prognozuoja 3,6 proc. BVP augimą. Tai rodo, kad ekonomika įsibėgėja, pamažu atsigauna po buvusių sukrėtimų.

Mūsų analitikai mano, kad 2015-2016 metais ūkio augimas viršys 4 proc. BVP. Čia labai svarbus veiksnys galėtų būti euro įvedimas. Visose šalyse, kurios iki šiol įsivedė eurą, pirmaisiais metais pastebimas ekonomikos augimo suaktyvėjimas. Tai priemonė, kuri paskatintų mūsų šalies ekonomikos vystymąsi, pagerintų investicinį klimatą, padidintų valstybės matomumą. Tačiau ekonomikos augimas neleidžia nusiraminti ir sakyti, kad viskas gerai, nes ikikrizinio lygio dar nepasiekėme.

- Kokias didžiausias grėsmes ir iššūkius šalies ekonomikai įžvelgiate?

- Iššūkiai yra vidiniai ir išoriniai. Kalbant apie pastaruosius, privalome turėti galvoje, kad mūsų ekonomika yra eksportuojanti. Esame maži, priklausomi nuo importuojamų išteklių. Eksportuojame savo produkciją: 60 proc. - į ES, 40 proc. - kitur, labai daug į Rusiją. Ekonominė padėtis Vokietijoje ir ekonomikos raida Rusijoje nuo mūsų nepriklauso, bet gali lemti Lietuvos ekonomikos situaciją.

Mūsų infliacija, kainų lygis labai priklauso nuo energijos išteklių, maisto produktų kainų tendencijų pasaulyje. Tai irgi yra veiksnys, kurio nevaldome. Kol kas situacija mums palanki, todėl artimiausiu metu galime tikėtis, kad rizikos nebus didelės ir mūsų augimo perspektyvos nesugriaus.

Kalbėdami apie vidines rizikas, turėtume išvengti to, ką matėme 2005-2008 metais - nekilnojamojo turto kainų burbulo, vartojimo augimo už skolintus pinigus. Kol kas matyčiau dvi garantijas, kad šios rizikos sumažėjo. Pirmiausia, po krizės sukrėtimų Lietuvos ekonomika pakeitė savo vidinę struktūrą. Per krizę labiausiai nukentėjęs statybų sektorius dar neužėmė tos vietos, kurią turėjo iki sunkmečio. Žinoma, nekontroliuojama statybų sektoriaus plėtra - vienas veiksnių, skatinančių nekilnojamojo turto kainų burbulus. Antra, jau neblogai pasiruošėme atremti skolintų pinigų srautą. Pernai Lietuvos bankas patvirtino atsakingo skolinimosi taisykles. Vienas reikalavimų, sukėlusių net tam tikrą pasipiktinimo bangą tarp norinčiųjų skolintis, - kad kiekvienam projektui, kuriam norima skolintis, būtina turėti reikiamo dydžio nuosavą pradinį įnašą.

Manau, vidinis vartojimas "sveikais" pagrindais jau pradėjo atlikti vaidmenį mūsų ekonomikos plėtroje. Jis toliau stiprės, ir tai labai gerai.

Išlaidas padidino 100 mln. litų

- Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė pasiūlė, kaip pertvarkyti mokesčių sistemą, tačiau sukritikuoti siūlymai atgulė į stalčių. Parengti reformos gaires pavesta Finansų ministerijai. Kada sulauksime žadėtos mokesčių pertvarkos?

- Siūlymai neatgulė į stalčių. Iš tikrųjų labai daug darbo grupės idėjų jau įgyvendintos. Seimas birželį priėmė atitinkamus įstatymus, kurie įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Pavyzdžiui, nustatyta, kad nuo kitų metų mokesčius pradės mokėti tie, kurie gyvena iš prekybos vertybiniais popieriais arba iš palūkanų, gaunamų už savo skolintus pinigus. Tai - kapitalo pajamų apmokestinimas. Taip pat pratęsėme pelno mokesčio lengvatas. Be to, pasiūlėme tam tikrus šio mokesčio pakeitimus, sugriežtinančius nuostolių perkėlimą į kitus metus, taip pat apmokestinti draudimo įmonių investicines pajamas.

Gaila, kad darbo grupė nekalbėjo nekilnojamojo turto, konkrečiai - būsto, apmokestinimo klausimais. Nors apskritai nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvoje egzistuoja, dažnai pamirštama, kad visas pajamas duodantis nekilnojamasis turtas jau labai seniai apmokestintas. Tai svarbus savivaldybių pajamų šaltinis. Žemė taip pat apmokestinta. Didesnės nei 1 mln. litų vertės fizinių asmenų nekilnojamasis turtas yra apmokestintas. Yra siūlymų mažinti šią kartelę, Vyriausybėje juos labai rimtai svarstysime.

Didžiulė dalis darbo grupės išvadų buvo skirta gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių problematikai. Ši medžiaga taip pat nėra padėta į stalčių. Būtent čia reikalingas kompleksinis požiūris, naujas suvokimas, kaip turi veikti „Sodra“, kokiomis proporcijomis turi vykti apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis, kaip turi būti sureguliuotas darbo jėgos apmokestinimas. Beje, progresinio gyventojų pajamų mokesčio klausimas taip pat yra ant stalo. Nors kai kas sako, kad socialdemokratai viską pamiršo, tikrai taip nėra.

Pirmąjį kitų metų pusmetį turime apsispręsti, kokiais žingsniais einame toliau. Privalome priimti pamatuotus, išdiskutuotus sprendimus. Gyvenimas reikalauja patvarkyti „Sodros“ ir gyventojų pajamų apmokestinimo reikalus.

- Vyriausybė patobulino kitų metų valstybės biudžeto projektą, padidino išlaidas daugiau kaip 100 mln. litų. Planuojamas 1,9 proc. deficitas. Ar toks planas nėra pernelyg optimistiškas?

- Išlaidas padidinome tik įsitikinę, kad galime pagerinti pajamų prognozę. Manome, kad kitąmet surinksime daugiau pelno mokesčio. Spalio mėnesio, kai įmonės sumokėjo pelno mokestį, rezultatai parodė, kad pernelyg pesimistiškai įvertinome kitų metų pelno mokesčio pajamas. Kita vertus, 100 mln. litų esant daugiau nei 20 mlrd. litų mokestinių pajamų yra nedidelė korekcija. Manau, galime ją atlikti nerizikuodami prisiimti įsipareigojimus surinkti į biudžetą neįmanomas sumas.

Gaila, ne taip optimistiškai teko suplanuoti dvi labai svarbias biudžeto pajamų eilutes - PVM ir akcizų. Šiemet VMI nesusidorojo su uždaviniu surinkti planuotą PVM sumą, metus baigsime su apytiksliai 300 mln. litų trūkumu. Tai - didžiulis šio mokesčio trūkumas. Sunku būtų pagirti mokesčių administratorių ir VMI vadovybę. Akcizų surinkimą taip pat turėjome planuoti atsižvelgdami į laukiamą šių metų įvykdymą. Kitų metų jų surinkimo planas yra šiek tiek mažesnis nei šiųmetis, bet planuojame jų augimą, palyginti su suma, kuri, kaip manome, faktiškai įplauks į biudžetą iki metų pabaigos.

Dėl PVM surinkimo matau didžiulius išteklius, dėsime visas pastangas, kad pasivytume grafiką, nuo kurio pradėjome atsilikti dar 2012-ųjų antrąjį pusmetį. To priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Tačiau Finansų ministerijos analizė rodo, kad pagrindinė priežastis yra būtent prastas mokesčių administravimas. Jį teks gerinti.

Pensininkams gerų žinių dar nėra

- Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybei siūloma iš viršplaninių lėšų nuo liepos mėnesio pradėti kompensuoti neišmokėtą per krizę sumažintų pensijų dalį. Ar toks siūlymas realus?

- Labai svarbu, ypač finansų politikoje, remtis tuo, ką tiksliai žinai šiandien. Kaip minėjau, kitų metų biudžeto pajamas suplanavome realiai. Kalbėti, kad tikrai viršysime planą, būtų paprasčiausiai nerimta. Tad šiandien tokių galimybių nematau, bet viską parodys ekonominė raida.

- Jūsų įsivaizdavimu, kada pensininkams būtų galima pradėti grąžinti neišmokėtą pensijų dalį?

- Nesu linkęs kalbėti apie įsivaizdavimą. Man patiko ministro pirmininko mintis, kad kai turėsime pyragą, tada jį ir dalysime. Šiandien to pyrago dar nėra.

- Dėl sprendimo į prieškrizinį lygį grąžinti politikų, valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus be anksčiau žadėto finansavimo liks policija, kultūrininkai. Pastarieji dėl mažų algų šią savaitę žada surengti mitingą prie Seimo. Ar nesijaučiate nuskriaudęs mažiausiai uždirbančius biudžetininkus?

- Prieštarauju - į prieškrizinį lygį nė vienas atlyginimas valstybės institucijose ar biudžetinėse įstaigose negrįžta. Iš dalies atkuriama tai, kas buvo sumažinta, nes dalį sumažinimų Konstitucinis Teismas (KT) pripažino teisėtais, pagrįstais, o dalį - ne. Privalome ištaisyti klaidą, tai ir darome, nes Vyriausybė privalo vykdyti įstatymus, o įstatymai nurodo, kad KT sprendimas yra neskundžiamas, galutinis ir turi būti besąlygiškai vykdomas. Apmaudu, kad viešojoje erdvėje didžiausią triukšmą kelia būtent tie, kurių sprendimas ir buvo pripažintas nekonstituciniu.

Patobulintame biudžeto projekte kultūros įstaigoms finansuoti numatyta 25 mln. litų. Manau, tie pinigai pirmiausia turėtų būti skiriami mažiausiai uždirbančių kultūros srities darbuotojų materialinei padėčiai pagerinti. Ribotais ištekliais turėtų būti manevruojama protingai. Labai viliuosi, kad Kultūros ministerija ras būdą, kaip palengvinti sunkiausiai besiverčiančių kultūros darbuotojų dalią ir esamomis lėšomis padaryti darbo apmokėjimo sistemą socialiai teisinga.

Policijos ir kitų statutinių įstaigų finansavimas iš tikrųjų auga truputį sparčiau nei vidutiniškai asignavimų valdytojų disponuojami ištekliai. Manau, kad racionaliai tvarkantis patiems galima rasti sprendimų, kaip sumažinti socialinę įtampą.

Keis gyventojų nuomonę

- Vyriausybė planuoja, kad 2015 metais Lietuva įsives eurą. Kokias didžiausias grėsmes siekiant bendros ES valiutos įžvelgiate?

- Vienos valiutos pakeitimas kita techniškai yra gana sudėtinga operacija. Valstybės pareiga valiutos pakeitimą atlikti taip, kad jis būtų kuo mažiau pastebimas. Todėl kartais reikia laužyti galvą, kaip racionaliai sutvarkyti valstybės įstaigų informacines sistemas, kad gyventojams ir verslui būtų patogu. Turėsime užtikrinti sklandų ir saugų valiutos pakeitimą, kad sumažintumėme bet kokias plėšimo, sukčiavimo rizikas.

Didžiulis iššūkis bus užtikrinti, kad verslas nepiktnaudžiautų euro įvedimu. Viena didžiausių gyventojų baimių, jog dėl euro įvedimo kils kainos. Turime užtikrinti, kad kainų perskaičiavimas būtų sąžiningas. Be abejo, niekas negali užtikrinti visiško kainų stabilumo, kad jos bus fiksuotos, nes to ekonomikoje paprasčiausiai negali būti – vis tiek tam tikras kainų augimas laikui bėgant vyksta ir 2 proc. infliacija yra laikoma normaliu reiškiniu.

- Kaip įtikinsite gyventojus dėl euro būtinumo? Juk didžioji jų dalis pasisako prieš tai, kad euras pakeistų litą.

- Nepasakyčiau, kad didžioji dalis priešinasi. Jie galbūt skeptiški euro atžvilgiu. Įvairiose Europos šalyse, kurios įsivedinėjo eurą, skeptikų procentas buvo panašus. Be abejo, ne tik valstybė, bet ir verslas turi stengtis išsklaidyti baimes. Svarbiausia - informuoti žmones, kas yra euras, kad tai yra patikima valiuta. Galų gale reikia parodyti, kaip atrodo euro monetos ir kupiūros, nes ne visi žmonės yra jas čiupinėję. Turėsime įtikinti žmones, kad valiutos keitimas bus sąžiningas, jog visi žmonių turimi pinigai bus pakeisti pagal fiksuotą kursą. Iki šiol kiek mūsų šalyje yra buvę valiutos reformų, jos dažniausiai būdavo su „antru dugnu“. Su euro įvedimu neatsitiks nieko panašaus, nes litas prie šios valiutos tvirtu kursu pririštas jau beveik 12 metų.

- Ar jau galite tvirtai garantuoti, kad 2015 metais turėsime eurą?

- Privalome atitikti Mastrichto kriterijus. Svarbiausia - turime įrodyti savo partneriams, jog esame patikimi, mūsų ekonomika vystosi stabiliai, o tai, kad šiandien tenkiname Mastrichto kriterijus, nėra atsitiktinumas, o rimta tendencija. Taip pat reikia užtikrinti, kad vykdysime protingą ekonominę politiką. Nes viską lemia ne Lietuvos noras įstoti, o euro zonos šalių sprendimas priimti naują narę į savo būrį.

Dėl euro nuo 2015-ųjų esu nusiteikęs optimistiškai. Pasakysiu dar daugiau - imamės konkrečių žingsnių ir darome viską, kad tai įvyktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"