TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Projektais siekia inicijuoti diskusijas

2013 04 17 5:28
M.Mackevičius: "Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus privalo žinoti bent jau tikybos pagrindus." /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariu Michalu Mackevičiumi kalbamės apie šios frakcijos pateiktus įstatymų projektus ir jo darbą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

- Jūsų atstovaujama frakcija Seimui pateikė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siūloma drausti nėštumo nutraukimą. Gal pakaktų kalbėti apie lytinio švietimo reformą, kuri suformuotų tvirtesnę šeimos planavimo kultūrą?

- Negimusio vaiko gyvybės gelbėjimo klausimas - natūralus ir neginčijamas. Tai būtinas žingsnis inicijuoti diskusiją apie šeimos planavimą, lytinį švietimą ir jo reformą, apie moralinių, civilizacijos ir nacionalinių vertybių perteikimą jaunajai kartai.

- LLRA frakcija Seimui taip pat pateikė Švietimo įstatymo pataisų projektą. Siūlote pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose tikybos mokyti privalomai. Kodėl dabartinė sistema, kai vaikai, jų tėvai turi pasirinkimo laisvę, jums atrodo netinkama?

- Šių pataisų autoriams rūpi išplėsti religijų mokymo ir pažinimo temą. Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus privalo žinoti bent jau tikybos pagrindus. Pavyzdžiui, tai, kas yra bažnyčia ir kuo ji skiriasi nuo cerkvės, o cerkvė nuo sinagogos ir kenesos, ir kas yra sekta. Susipažinęs su religijų pagrindais, jų istorija ir mokymu jaunas žmogus galės savarankiškai pasirinkti, kaip ir kur melstis, sąmoningai įvertinti tėvų tikėjimą. Tačiau jei tėvai yra ateistai, nesuteikia vaikui progos susipažinti su kitomis religijomis ir mokykloje parenka etiką, vaikas, mano manymu, yra skriaudžiamas.

- Esate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas. NSGK vadovas Artūras Paulauskas yra pareiškęs, kad išorinių sienų apsauga ir kova su kontrabanda bus Lietuvos prioritetai jai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Kokias priemones šiems tikslams pasiekti matote jūs?

- Nelegalus prekių gabenimas, prekyba suklastotomis prekėmis pripažįstama kaip ES vidaus saugumo grėsmės. Su jomis būtina kovoti bendromis Bendrijos pastangomis. Taip pat svarbu užtikrinti vienodą muitinės tikrinimo lygį ES valstybėse. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia pažymėti, kad Baltarusijos sprendimas pakeisti sienos su ES apsaugos tvarką, silpninant išvykstančiųjų iš šalies patikrą ir sustiprinant atvykstančių iš ES asmenų kontrolę, lėmė didelį kontrabandos srautų iš Baltarusijos augimą. Efektyviau kovoti su nelegaliu prekių gabenimu padėtų geresnė išorės sienų apsaugos techninė ir materialinė bazė. Būtini tinkamai įrengti muitinės postai, tikrinimo įranga. Kartu reikia nuolat stiprinti muitinės ir sienos apsaugos tarnybų daugiašalį bendradarbiavimą vykdant sienų kontrolės ir patikros funkcijas.

- NSGK yra išreiškęs apgailestavimą, kad dėl ribotų finansinių galimybių Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) negali tinkamai atlikti tam tikrų savo funkcijų. Kokius matote šios problemos sprendimo būdus?

- STT nuolat keliami aukšti reikalavimai. Tikimasi, kad ji daugiausia dėmesio skirs sudėtingiausioms, didžiausią žalą valstybei darančioms korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms tirti. Drauge skirs ne mažiau dėmesio ir kitai svarbiai sričiai - antikorupcinio švietimo bei korupcijos prevencijos priemonėms. Tačiau STT veiklą labai apsunkina sumažintas finansavimas - tiesioginėms funkcijoms vykdyti skiriamų asignavimų dydis nuolat mažėja. NSGK dar vasario pabaigoje atkreipė ministrų kabineto ir Finansų ministerijos dėmesį, kad siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus būtina didinti STT finansavimą tiesioginėms funkcijoms vykdyti - kriminalinei žvalgybai ir analitiniam darbui stiprinti. Komitetas tikisi, kad tokia svarbi sritis, kaip kova su korupcija, neliks nepastebėta ir problemos nebus dar labiau gilinamos.

- Lietuvoje sparčiai daugėja kibernetinių atakų. Kaip NSGK planuoja užtikrinti šalies kibernetinį saugumą?

- 2011-aisiais buvo patvirtinta Elektroninės informacijos saugos plėtros 2011-2019 metais programa. Už jos priemonių įgyvendinimą atsakingos 13 valstybės institucijų. Vidaus reikalų ministerija yra pagrindinė programos vykdytoja ir koordinatorė.

Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra Elektroninės informacijos saugos įstatymo. Kibernetinio saugumo problemą kuruojančių institucijų yra daug, tačiau neaiškus jų veiklos ir kompetencijos paskirstymas. Incidentų ir nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimai būna komplikuoti, susiduriama su žalos nustatymo problematika. Norėdami užtikrinti informacijos saugą valstybės mastu, turime kalbėti apie dviejų sektorių - viešojo ir privataus - darbą, jų bendradarbiavimo skatinimą ir stiprinimą.

Seimo narį kalbino VIKTORIJA SINICAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"