TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Projekto biudžetą apkarpys politikai

2007 05 24 0:00
Elonos Bajorinienės (nuotraukoje - antra nuo kairės) pageidavimai sulaukė Seimo narių kritikos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Europos kultūros sostinės statuso Vilniui siekusi valdžia šykšti pinigų projektui įgyvendinti

Tarptautinis projektas "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" vakar buvo pateiktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros (ŠMK) komitetui. Nors Vilniaus šventinės programos biudžetas kukliausias iš kitų tokį statusą gavusių miestų, politikai vis tiek neskuba skirti reikiamų lėšų. Dėl to nesugeba susitarti Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Palyginti nedideliu ir vis dar neaiškiu finansavimu Seimo nariams pasiskundę projekto rengėjai patys sulaukė skeptiškų pastabų. Parlamentarams projekto biudžetas pasirodė per didelis.

Sausainis vietoj torto

Projektą parengusios viešosios įstaigos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" laikinoji direktorė Elona Bajorinienė Seimo nariams ne pirmą kartą skundėsi lėšų trūkumu. Jau teko atsisakyti kelių anksčiau planuotų renginių. Baiminamasi, kad panašus likimas ištiks ir daugiau ambicingų užmojų. "Nepakankamas finansavimas stabdo šio projekto įgyvendinimą. 2009-aisiais visi laukia torto, bet vietoje 10 kiaušinių Lietuva teturi vos 2, vietoj kilogramo miltų - puskilogramį, - sakė E.Bajorinienė. - Gali būti, kad vietoj torto teks valgyti "Gaidelio" sausainius."

Projekto rengėjai apskaičiavo, kad jo įgyvendinimas atsieis apie 125 mln. litų. Projekto sąmatoje 83 mln. litų numatyti kultūros ir meno projektams, rinkodarai ir komunikacijai - 30 mln. litų, administracijai - 11 mln. litų.

Kitų Europos kultūros sostinės statusą pelniusių miestų biudžetas kur kas įspūdingesnis už Vilniaus. Šiųmetė Europos kultūros sostinė Liuksemburgas projektui įgyvendinti skyrė daugiau nei 190 mln. litų. Kitais metais Europos kultūros sostinės statusą gausiantis Liverpulis išleis daugiau nei 170 mln. litų. Tiek pat pinigų tarptautiniam projektui įgyvendinti skirs ir 2011 metais Europos kultūros sostine besivadinsiantis Talinas.

Nuomonės išsiskyrė

Nors viešoji įstaiga 15 proc. jau apkarpė projekto biudžetą, vakar pateikta sąmata vis tiek nustebino kai kuriuos parlamentarus. "125 milijonai litų - tai labai dideli pinigai. Turint galvoje ir infrastruktūros kūrimą projektas gali atsieiti net iki pusės milijardo litų. Gal kiti miestai į savo biudžetą ir infrastrūktūros projektus įtraukė?" - klausė Seimo narys Povilas Jakučionis.

Parlamentarai domėjosi, kokią paramą projekto rengėjams skirs Europos kultūros sostinės statusą suteikianti Europos Komisija (EK). Sužinoję, kad EK lietuvius parems daugiau nei 5 mln. litų, Seimo nariai teiravosi, kiek pinigų Lietuva uždirbs iš šio projekto įgyvendinimo. "Tiksliai apskaičiuoti to neįmanoma. Planuojame turizmo didėjimą, naujų darbo vietų atsiradimą. Naudos duos ir padidėjęs šalies žinomumas", - aiškino E.Bajorinienė.

Vilčių projektui įgyvendinti gauti rengėjų prašomą sumą neteikia ir Finansų ministerija. "Geriausia būtų, jei projektas vyktų be pinigų. Tikrai nebus tiek pinigų, kiek jų prašoma", - teigė Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius.

Pasak jo, projekto rengėjai turėtų taupyti valstybės pinigus ir atsisakyti kai kurių renginių. "Neprisidenkime proga gauti pinigų ir prisistatyti pastatų. Reikia palikti tik tuos dalykus, kurie atspindės projekto dvasią", - įsitikinęs E.Žilevičius.

Ginti projekto biudžeto stojo tik Vilniaus meras Juozas Imbrasas. Jis įsitikinęs, kad lėšų būtina rasti. "Daug mažesni miestai skiria daugiau pinigų projektams įgyvendinti. Reikia ir mums susiimti", - teigė meras.

Nesukurta infrastruktūra

Projekto įgyvendinimą stabdo ir sudėtinga viešųjų pirkimų tvarka. E.Bajorinienė prašė suteikti išskirtines teises netaikyti įstatymo nuostatų kūrybiniams projektams. "Pagal šį įstatymą mums reikia rinktis pigiausią, bet nebūtinai geriausią projekto variantą", - sakė laikinoji viešosios įstaigos vadovė.

Tačiau šis pageidavimas sulaukė Seimo narių kritikos. "Ar nebus taip, kad konkursus laimės bičiuliai ir draugai?" - būgštavo parlamentarė Audronė Pitrėnienė.

Kaip vieną didžiųjų grėsmių projektui įgyvendinti jo rengėjai nurodė ir nesutvarkytą miesto infrastruktūrą. "Pasaulinio lygio renginiams turime apgriuvusius teatrus ir kiaurus stogus", - apgailestavo E.Bajorinienė. Laikinoji direktorė teigė, kad reikia suskubti rūpintis infrastruktūra: skirti pinigų pagrindiniams projekto traukos objektams - Menų spaustuvei ir Nacionalinei galerijai, pritaikyti pagrindines Vilniaus gatves neįgaliesiems, taip pat tvarkyti sostinės aplinką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"