TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuratūra ir saugumas - kaip valstybė valstybėje

2009 10 19 0:00
S.Šedbaras: "Optimistiäkai manau, kad privalome rasti tinkamus sprendimus."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pedofilijos skandalas dar kartą atkreipė visuomenės dėmesį į Lietuvos teisėsaugos supanašėjimą su uždaru luomu, kuriam galioja kitos taisyklės nei paprastiems mirtingiesiems.

Generalinės prokuratūros vadovas net demokratiškai išrinktam tautos atstovui drįsta sakyti, kad šis esą "atstovauja tik vienai pusei". Jei ta "pusė" yra Lietuvos visuomenė, tai kam atstovauja Generalinė prokuratūra? Apie tai, kokių permainų galime tikėtis mūsų teisėsaugos sistemoje, LŽ kalbėjosi su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru.

- Sakėte, kad reiktų pareikalauti prokurorų atsakomybės, jei pedofilijos byla būtų vilkinama. Štai paaiškėjo, kad byla buvo vilkinama. O kur prokurorų atsakomybė?

- Laukiame papildomos medžiagos - patikrinimo išvadų. Apskritai ne parlamentinės kontrolės institucijos reikalas yra ieškoti, kas ką darė apylinkės ar apygardos lygiu. "Kasti" taip giliai neturime kompetencijos. Dabar kalbama apie tai, kad penki, šeši ar du pareigūnai blogai atliko savo pareigas. O mes turėtume įvertinti, ką centrinių institucijų vadovai nuveikė, kad nebūtų to, kas įvyko. Turime tikrinti, kaip veikia visa sistema ir kaip šitoje sistemoje veikia jos vadovybė. Kiekvienas rajonas ir miestas nėra parlamentinės kontrolės reikalas. Turime vertinti, kaip savo pareigas atlieka centrinės institucijos vadovai.

- Jūs pabrėžiate būtent Generalinės prokuratūros vadovų atsakomybę?

- Taip. Mūsų kontrolė nukreipta iš "viršaus" į "apačią". Turime paklausti vadovų, kaip jie organizavo darbą. Jei būta aplaidumo, tai į aplaidumą reikėjo reaguoti - ir reaguoti anksčiau, ne dabar. Kokius sprendimus priiminėjo tyrimą vilkinę asmenys? Nebuvo girdėti principingų reakcijų į tuos sprendimus. Tai mus ir domina.

- Kodėl su byla lyg ir nesiejamas Vilniaus prokuroras traukiasi iš posto, o jo kolegos kauniečiai, kurie siejami su byla, toliau eina pareigas?

- Kiekvienas žmogus turi požiūrį į savo atsakomybę ir savo ateitį. Po tragiško eismo įvykio, dėl kurio kaltas buvo policininkas, atsistatydino ir tuometis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, ir Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Tai nebuvo vienintelis atvejis, kai vairavo neblaivus sistemos darbuotojas. Sistema laiku netaikė reikiamų priemonių. Tokio pobūdžio problemos yra sisteminis dalykas. Juk ne V.Grigaravičius sukėlė avariją. Kalbame apie sistemos valdymą.

Jei aiškėja, kad sistema dėl valdymo ir kontrolės trūkumų blogai veikia, tampa akivaizdu, kad, norint tą sistemą keisti ir tobulinti, pokyčiai turi vykti valdymo viršūnėse.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad pedofilijos bylos tyrimo vilkinimas susijęs ir su teisėsaugos sistemos biurokratizmu, ir su teisinės bazės ydomis. Tai gal ne viskas susiveda į sistemos vadovų atsakomybę?

- Prezidentė visiškai teisi. Todėl ir nesiūlau "kapoti galvų". Jau kone visus metus kalbame apie ikiteisminio tyrimo biurokratizmą. Laukiame šiuo klausimu siūlymų iš įvairių institucijų. Jau sulaukėme jų iš Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos, Policijos departamento. Turime parengti Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektą, kurį jau esame įtraukę į Seimo rudens sesijos darbų programą. Tuo projektu siekiame mažinti ikiteisminio tyrimo proceso biurokratizmą.

- Kaip Jūs asmeniškai esate linkęs manyti: ar kad šaudymas Kaune susijęs su pedofilijos byla, ar kad tai - klanų kova ir galbūt šeimos santykių aiškinimosi išraiška? Ar svarstomos versijos yra lygiavertės, ar kuri nors viena - arčiau tikrovės?

- Į įvykio vietą pirmieji atvykę kriminalinės policijos pareigūnai buvo iškėlę versiją, kad nužudymas susijęs su teisėjo pareigomis. Kita versija - asmeniniai santykiai. Dabar tų versijų atsirado daugiau. Aš asmeniškai nė vienai versijai nesuteikčiau ypatingo pirmumo. Antai pedofilijos versijai būdingos tam tikros "silpnos", logiškai nepaaiškinamos grandys. Manau, tyrimas negali apsiriboti tik viena kuria nors versija.

- Vytauto Pociūno žūties atveju, kaip ir tiriant šią bylą, procesas vyko taip, kad visuomenė iškart ėmė nepasitikėti teisėsaugos darbu ir jo motyvais. Kokias mūsų teisėsaugos sistemines problemas liudija šios dvi bylos? Gal ne teisėsaugos - gal ja nepasitikinčios visuomenės?

- V.Pociūno žūties tyrimą stebėjau ne kaip politikas, kuriuo tuomet nebuvau, bet kaip pilietis. Kiek žinau, buvo galimybė nusiųsti mūsų teismo medikus į įvykio vietą. Baltarusiai juos būtų tikrai priėmę. Patys baltarusiai stebėjosi dėl to, kad taip ir neatvyko mūsų profesionalai. Ši bei kai kurios kitos aplinkybės liudija, kad buvo nelabai stengiamasi. Bet užtat buvo labai skubama nutraukti bylą ir sakyti, kad baltarusiai esą kažko neleidžia. Atliekant reikiamus veiksmus, mūsų ekspertams daugeliu atžvilgiu tikrai nebūtų buvę trukdoma.

Kai po ilgesnio bylos netyrimo ji buvo atnaujinta, susekti galus jau, žinoma, buvo daug sunkiau. Manau, V.Pociūno bylos tyrimas buvo neišsamus; buvo justi nenoras ją tirti. Tai ir sukėlė visuomenės įtarumą.

Pedofilijos bylos ir žudynių Kaune atveju visuomenė nepasitiki dėl vilkinimo - dėl beveik vienų metų laiko, kai ta byla tiriama. Buvo matyti tam tikras tyrėjų atsainumas, abejingumas. Šiuo atžvilgiu visuomenė nepatenkinta, ir manau, ji turi tam rimto pagrindo. Ji turi teisę piktintis.

- Ar pritartumėte Vytauto Landsbergio nuomonei, kad mūsų Generalinė prokuratūra pedofilijos bylos fone atrodo nykiai?

- Turiu didelių pretenzijų visai prokuratūros sistemai. Joje yra daugiau atsipalaidavimo nei atsakomybės. Pritariu profesoriaus V.Landsbergio vertinimui - ir pasakyčiau dar griežčiau.

- V.Landsbergis yra pasakęs ir griežčiau. Anot jo, teisėsaugos sistemai pakeisti į gera reikalingas revoliucinis akstinas - ir iš sistemos vidaus, ir iš išorės. Tačiau, V.Landsbergio nuomone, permainų pasiekti sunku, nes sistema esanti diktatūrinė, baudžianti disidentus. Ar esate šiuo atžvilgiu didesnis optimistas?

- Optimistiškai manau, kad privalome rasti tinkamus sprendimus. Turime pasinaudoti Europos Sąjungos valstybių patirtimi, aiškiau nustatydami prokuratūros sistemos vietą konstitucinėje sandaroje, jos pavaldumą, atsakomybę. Manau, yra išlikę tam tikrų sovietinės sistemos liekanų. Lietuvoje ir Valstybės saugumo departamentas, ir Generalinė prokuratūra, panašiai kaip Latvijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, yra tarsi valstybė valstybėje. Galbūt V.Landsbergis tai ir turėjo galvoje.

Lietuvoje neturi likti tokios prokuratūros, kokia ji yra dabar. Reikia galvoti apie kitokį jos organizavimo modelį. Šiandien viskas aiškinama ir teisinama nepriklausomumu. Bet juk prokuratūra - ne teismas. Visuomenė turi žinoti daugiau. Ji ir teismus privalo labiau kontroliuoti. Į procesinį veiksmą niekas negali kištis, bet apie tai, kas, kiek laiko ir kodėl yra tiriama arba netiriama, turi žinoti ir politikai, ir visuomenė.

- Ką šiuo atžvilgiu gali konkrečiai nuveikti ir nuveikė Jūsų vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK)? Kaip inicijuoja ir įgyvendina reikiamus pokyčius?

- Siekiame didesnio visuomenės dalyvavimo įvairiose teismų struktūrose. Kol kas nesiūlau tarėjų instituto: tai brangiai kainuoja, tam reikia pasirengti. Aš siūlau didinti visuomenės įtaką teisėjų karjerai, jų vertinimui ir drausminei atsakomybei. Nes iki praėjusių metų tai buvo visiškai uždara sistema: teisėjai patys spręsdavo, ką paaukštinti, perkelti ar nubausti.

Seimo, prezidento, Vyriausybės skiriami visuomenės atstovai, manau, turėtų dalyvauti visose struktūrose; pakeitus Konstituciją - ir Teisėjų taryboje. Jų balsas, požiūris, sąžiningumas būtų svarbi atsvara teismų mundurizmui ir profesijos brolių palaikymui. Juk Konstitucinis Teismas pasakė, kad turi būti atsvarų mechanizmas. Dabar jo nėra.

- O kodėl to mechanizmo iki šiol nėra? Juk dabartinė valdžia darbuojasi jau veik visus metus. Kas nuveikta? Kada bus rezultatų, keičiant į gera teismų ir prokuratūros sistemas?

- Visa tai nėra paprasta, nes susiję su Konstitucijos keitimu. Antai Vyriausiasis administracinis teismas (VAT) priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Bet jo teisėjų skyrimo procedūra - visuomenei visiškai nežinoma. Tai iš esmės - tik Teisėjų tarybos ir valstybės vadovo reikalas. Viskas vyksta kuluaruose, nors sprendžiamos su šimtamilijoninėmis sumomis susijusios bylos. Mes manome, kad teismas, priimantis galutinius sprendimus, privalo būti įteisintas tautos atstovybės.

Permainos prokuratūros sistemoje taip pat gali būti susijusios su Konstitucijos keitimu. Suvokiu, kad nėra gerai keisti gerą Konstituciją. Tačiau politinė situacija yra gerokai pakitusi: nepriklausoma Lietuva žengė labai didelį žingsnį. Yra dalykų, kuriuos neišvengiamai tenka koreguoti.

- Kai kas siūlo apskritai panaikinti VAT. Ar pritartumėte?

- Manau, VAT turi likti. Žemyninėse Europos valstybėse yra administraciniai teismai, jie atlieka labai svarbią funkciją. O tose valstybėse, kur administracinių teismų nėra, antai Didžiojoje Britanijoje, steigiami administraciniai tribunolai, kurie taip pat nemažai kainuoja. Tad vis tiek tenka kurti alternatyvią sistemą, nagrinėjančią administracinius ginčus.

VAT problema Lietuvoje yra nebent ta, kad teisėjai skiriami vienasmeniškai prezidento, o tauta per savo atstovus nedalyvauja juos skiriant. Ši sistema keistina. Gal tada ir teismo autoritetas pasikeis į gera.

- Ar Aukščiausiasis Teismas (AT) turėtų būti aukščiau už VAT? Ar šie du teismai turėtų būti, kaip yra dabar, atskirti?

- Manau, noras, kad kasacija būtų AT, kyla įsivaizduojant, jog VAT kas nors yra korumpuotas. Galutinio atsakymo į šiuos nuogąstavimus mes niekada nesulauksime. Ir kur garantijos, kad AT yra "šventesnis" už VAT? Žmonės juk "migruoja" ir dirba tai viename, tai kitame teisme. Maža to, įvedus dar vieną instanciją, bylų nagrinėjimas pailgėtų - o jis ir taip dabar trunka ilgai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"