TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuratūroje sudaryta tyrimo grupė dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje

2014 12 17 13:06
Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Generalinėje prokuratūroje sudaryta speciali tyrimo grupė išnagrinėti visus duomenis apie Lietuvoje galėjusį veikti JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą įtariamiesiems terorizmu tardyti, trečiadienį pranešė prokuroras.

„Esame priėmę sprendimą sudaryti prokurorų tyrimo grupę, pajungti šiek tiek daugiau prokurorų“, - trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Pasak jo, prokurorai įvertins anksčiau nutrauktą tyrimą JAV Senato paviešintos ataskaitos kontekste.

„Galbūt jie priims sprendimą ir aną (anksčiau nutrauktą - BNS) tyrimą atnaujinti, gal ras reikalą juos sujungtui ir dar kartą giliai, kiek įmanoma rimtai ištirti ir duoti atsakymus tiek sau, tiek visuomenei“, - kalbėjo D.Raulušaitis.

Jis pranešė, kad kreipimasis į JAV Teisingumo departamentą dėl teisinės pagalbos dar neišsiųstas. Tai turėtų būti padaryti artimiausiomis dienomis. Jeigu bus sulaukta neigiamo atsakymo, D.Raulušaitis neatmetė galimybės pasitelkti politikų pagalbą.

„Gal vėliau jeigu, tarkime, susidurtume su nenoru vykdyti mūsų teisinės pagalbos prašymą, manau, tokiu atveju atsirastų erdvės ir politikams, kurie galbūt galėtų ar diplomatiniais kanalais paspausti užsienio valstybes, kad bendradarbiautų su Lietuvos teisėsauga. Šiandien mums to dar nereikia“, - sakė prokuroras.

Šiuo metu Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti tardomas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, kuris šiuo metu kalinamas Gvantanamo kalėjime. Vykdyti tyrimą prokurorus pagal Žmogaus teisių instituto prašymą metų pradžioje įpareigojo teismas.

D.Raulušaitis teigė, kad bandyti susisiekti su M.al-Hawsawiu Lietuvos teisėsaugininkai kol kas nemato reikalo.

„Pas mus jo dar niekas nukentėjusiuoju nepripažino. Mes dar nesame gavę jokių duomenų, kad jis Lietuvoje yra kaip nors nukentėjęs ir mums nebuvo poreikio jo ieškoti. Tie pareiškimai, ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto, jie parašyti be aiškios jo valios. Mes nematome nei jo pasirašyto įgaliojimo, ar pasirašyto prašymo jam atstovauti“, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Susisiekti su juo kol kas tokio reikalo nebuvo, jeigu rasis, ieškosime galimybių“, - kalbėjo pareigūnas.

Seimo NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas sakė neturįs daug vilčių, kad JAV pateiktų Lietuvos prokurorams prašomus dokumentus.

„Raporte tiesiai pasakyta, kad kai kurie dokumentai trečiosioms šalims neperduodami, o kai kurie yra tiesiog užtušuoti, kad jų nebūtų kam negalima duoti susipažinti. Tikimybė, manau, yra nedidelė, bet tą veiksmą padaryti reikia“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė A.Paulauskas.

Jis taip pat tvirtino, jog be JAV pagalbos sunku tikėtis iki galo ištirti galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje istoriją.

„Tyrimas buvo, kiek įmanoma veiksmų Lietuvoje atlikta, ir jeigu nebus gauta papildomos medžiagos, manau, kad kažkokių rezultatų labai sunku tikėtis“, - sakė jis.

Gruodžio pradžioje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Dokumente konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas A.al-Hawsawis iš Saudo Arabijos.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo savo tyrimą buvo pradėję ir prokurorai, bet 2011 metais jį nutraukė negavę duomenų, kad pastatas Antaviliuose „būtų susijęs su sulaikytų asmenų laikymu“, o „ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo susiję apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“. Taip pat nenustatyta, kad jame buvo neteisėtai kalinta terorizmu įtariamų asmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"