TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuratūrose - permainų nuojauta

2010 03 22 0:00
Laikinai Generalinei prokuratūrai vadovaujantis R.Petrauskas siekia suvaržyti saugumiečių savivalę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Į susitikimą su laikinai einančiu generalinio prokuroro pareigas Raimondu PETRAUSKU LŽ žurnalistė atėjo ne tuščiomis. Pirmąją pokalbio minutę R.Petrauskui buvo įteiktas žurnalistės prašymas informuoti, ar buvo klausomasi jos pokalbių telefonu.

- Tokių klausimų kyla ne tik žurnalistams, bet ar yra galimybė sužinoti, ar tikrai privatus gyvenimas buvo tapęs specialiųjų tarnybų stebėjimo objektu?

- Dėl pasiklausymo istorijos kol kas jums nieko neatsakysiu, kadangi tik dvi savaites einu šias pareigas, fiziškai neįmanoma visko aprėpti, visų niuansų išsiaiškinti.

Tačiau dėl operatyvinės veiklos kontrolės aš kalbėjausi su Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyriaus vadovu, mes šitą skyrių stiprinsime, sieksime, kad būtų didesnė kontrolė. Kalbėjome ir įstatymų leidybos klausimais. Kiek žinau, Seimui buvo pateikti pasiūlymai dėl Operatyvinės veiklos įstatymo (OVĮ) pataisų. Kažkaip jie strigo, manau, dabar pajudės.

- Ar gali jums tokius pačius pareiškimus, kaip kad padaviau aš, teikti ir kiti žmonės, įtariantys, kad jų pokalbių buvo pasiklausoma, nors jie ir nepadarė jokio nusikaltimo?

- Mums rašo visokių pareiškimų, net pačiais juokingiausiais klausimais. Visų pareiškimus priimame. Tikrai. Pagal galimybę, kiek leidžia įstatymas, stengiamės atsakyti. Ir jūsų pareiškimas bus užregistruotas, jis bus nagrinėjamas ir tikrai gausite atsakymą.

- O koks bus atsakymas? Ar kad jūs tokių duomenų neteikiate, kaip dažniausiai atsakoma, kai kalbama apie Valstybės saugumo departamentą - ar tiesiai atsakysite, kad buvo arba nebuvo klausomasi? Ruošdamasi pokalbiui su jumis išsiaiškinau, kad tais atvejais, kai nusprendžiama nebesiklausyti žmogaus telefoninių pokalbių, prokuratūra jam praneša, kokį laikotarpį taikytos techninės priemonės, kad pasiklausymas baigtas, ikiteisminis tyrimas to žmogaus atžvilgiu nepradėtas. Tačiau negirdėjau, kad kuris nors mano kolega būtų gavęs tokį raštą, nors Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai (OVPKK) pripažino, kad sankcijos buvo išduodamos nesiaiškinant, ar pagrįstai žmogus bus sekamas.

- Nenoriu skubėti atsakyti. Asmeniškai aš matau pirmą tokį pareiškimą, todėl negaliu atsakyti, kokia šiuo klausimu taikoma praktika. Tačiau reikia skirti pasiklausymą, vykdytą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), nuo pasiklausymo, sankcionuoto pagal OVĮ. Veiksmai, atliekami pagal BPK, skiriasi nuo atliekamų pagal OVĮ, jie skirtingai reglamentuoti. Tikra tiesa, BPK numatyta, kad baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, jeigu buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių, pasiklausymui pasibaigus žmogus turi būti apie tai informuotas. Ir tai yra daroma baudžiamosiose bylose. Tačiau OVĮ galioja kitos normos. Įstatyme numatyta, kad pasibaigus operatyviniam tyrimui, jeigu operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtino, apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija per tris mėnesius turi būti sunaikinta. Prieš mėnesį iki minėtos sankcionuotais veiksmais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama operatyvinius veiksmus sankcionavusiam pareigūnui. Įstatyme nenumatyta informuoti ir privatų asmenį. Todėl ir buvo keliamas klausimas dėl būtent šios situacijos suvienodinimo, kad ji būtų arčiau BPK. Jeigu operatyvinėmis priemonėmis nustatoma nusikalstama veika, visa situacija turėtų kuo greičiau iš operatyvinės veiklos peraugti į ikiteisminį tyrimą.

- Nors Generalinei prokuratūrai vadovaujate laikinai, yra darbų, kurie nelaukia, kada bus paskirtas nuolatinis generalinis prokuroras. Ar A.Mirnyj klausimas ne iš tokių?

- Tikrai tenka spręsti daug organizacinių klausimų. Taip jau sutapo, kad kaip tik šiuo metu keičiami teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai. Sprendžiamas ir Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A.Mirnyj klausimas. Atestacinė komisija A.Mirnyj kaip prokurorą atestavo teigiamai. Tačiau nerekomendavo, kad jis toliau vadovautų Šiaulių apygardos prokuratūrai. Kadangi generalinis prokuroras vienasmeniškai priima sprendimus dėl paskyrimo, aš mėginu pasverti, kuri iš kandidatūrų į šį postą tinkamiausia. A.Mirnyj dabar atostogauja, ketinu apsispręsti iki pasibaigs jo atostogos. Šiaulių apygardos prokuratūrai tikrai vadovaus kitas žmogus. A.Mirnyj bus siūlomos kitos darbo vietos. Pagal prokuratūros įstatymą, jeigu prokuroras neskiriamas į ankstesnes pareigas, nors jo tarnyba įvertinta teigiamai, turi teisę į kitas laisvas pareigas.

- Prokuratūros įstatymo pataisos numato griežtą kadencijos trukmę. Kadangi ankstesni įstatymai to nenumatė, veik dvidešimt prokurorų vadovauja teritorinėms prokuratūroms ilgiau nei maksimali kadencija. Ar reikia laukti masinio prokuratūrų vadovų keitimo?

- Kadenciją numatanti prokuratūros įstatymo pataisa įsigaliojo nuo 2008 metų. Teoriškai galima sakyti, kad po 2008-ųjų vyriausiesiems prokurorams prasideda pirma kadencija. O praktiškai yra taip, kad žmogui labai ilgai dirbant vienoje vietoje kyla problemų. Pagal įstatymo pataisą, kadencija yra penkeri metai, vyriausiasis prokuroras gali būti skiriamas ir antrai kadencijai. Iš tiesų yra nemažai prokurorų, vadovaujančių prokuratūroms ilgiau nei dešimt metų.

Aš laikausi principo, kad jeigu žmogus susitvarko, keisti jį į blogesnį nėra privaloma. Nors pasikeitimų tarp teritorinių vyriausiųjų prokurorų tikrai bus, ir gana greitai, per artimiausius du mėnesius. Kai kurie prokurorai jau įspėti, kad bus atleisti, kiti bus perkelti į kitas prokuratūras. Artimiausiu metu pasikeis daugiau kaip penktadalis teritorinių vyriausiųjų prokurorų. Tai bus didelis judėjimas ir pokyčiai sistemoje, nes kiekvienas vadovas ateina turėdamas naują viziją. Pokyčiai turėtų liesti visas grandis, tiek apygardą, apylinkę, tiek Generalinę prokuratūrą.

Kadangi jau senokai dirbu prokuratūros sistemoje, žinau, ką reikia keisti. Vien žmonių pakeitimas neišsprendžia problemų, reikia kitos organizacinės struktūros, peržiūrėti funkcijas, kad būtų kontrolės mechanizmas. Aš laikinai einu šias pareigas, galbūt atėjęs naujas vadovas turės kitokią viziją.

- Netrukus turėtų būti paskirti nauji generalinio prokuroro pavaduotojai. Ar jūs pradėjote pavaduotojų paiešką, ar tai daro kiti žmonės, kurie sprendžia ir tai, kas bus generalinis prokuroras?

- Generalinio prokuroro pavaduotojų paskyrimas įstatyme reglamentuojamas taip, kad kandidatus prezidentui teikia generalinis prokuroras. Pavaduotojus, generalinio prokuroro teikimu, skiria prezidentė. Jeigu mes turėsime iki gegužės 1 dienos naują generalinį prokurorą, tai bus jo rūpestis, kas taps pavaduotojais. Generalinis prokuroras pats renkasi komandą, su kuria jis nori dirbti.

- O kadangi dar nežinoma, kas bus generalinis prokuroras, jūs ar kitas asmuo, kol kas procesas nevyksta?

- Manau, kad taip. Kol kas vyksta normalus darbas, kuris ir turi vykti. Jeigu dabar sustosime, nieko nedarysime, tik kursime strategijas, kas kuo taps, bus turgus. Manau, kad tas klausimas išsispręs. Iš principo, mano supratimu, balandžio antroje pusėje generalinis prokuroras turėtų pateikti kandidatūras prezidentei.

- Ar turite savo susiformavusią nuomonę apie rezonansines bylas, dėl kurių tyrimo buvo kritikuojamas buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas?

- Vytauto Pociūno byloje vyksta intensyvus darbas. Byla tikrai juda ir manau, kad prokuroras Artūras Urbelis, vadovaujantis tam tyrimui, yra padaręs didelį įdirbį. Kadangi pažįstu prokurorą A.Urbelį, žinau jo kruopštumą, tikiuosi gerų rezultatų. Tai žmogus, kuris paprastai pasiekia savo darbo tikslą - ko verta vien Panevėžio "Tulpinių" byla. Sėkmingai juda Sausio 13-osios byla, pagrįstai viliuosi, kad šiais metais ji pasieks teismą. Bylos perdavimas teismui susijęs su kompleksu BPK pakeitimų, su kuriais, tikiuosi, Seimas sutiks. Padarius pakeitimų nebeliks kliūčių už akių teisti asmenis, padariusius nusikaltimus, jei jie vengia atvykti į teismą ir slapstosi užsienyje. Šie pakeitimai aktualūs ne vien Sausio 13-osios byloje, bet ir daugelyje kitų, kai kaltinamasis pasislepia.

- Seimo OVPKK pirmininkas Aleksandras Sacharukas, žurnalistams pasakodamas apie atliekamą tyrimą dėl žurnalistų telefoninių pokalbių pasiklausymo, minėjo, kad sankcijų išdavimas ir pratęsimas sunkiai kontroliuojamas ir dėl organizacinių dalykų. Neva informacija surašoma ranka ir laikoma kur nors segtuve... Negi kompiuterių amžiuje taip iš tiesų gali būti?

- Šis klausimas artimiausiu metu dar bus gvildenamas. Jo neleidžia užmiršti ir prezidentūra.

-Taigi yra problemų dėl sankcijų sisteminimo?

- Savotiškas atsakymas lyg ir slypi jūsų žodžiuose. Reikia tam tikrų norminių aktų pakeitimų. Generalinis prokuroras turi užtikrinti sankcijų išdavimo kontrolę. Lygiai taip, kaip vykstant ikiteisminiam tyrimui prokuroras jį organizuoja ir jam vadovauja. Reikia turėti tam tikrų svertų, kad būtų galima tam daryti įtaką. Prieš jums ateinat mano kabinete kaip tik buvo Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Ernestas Vainas. Kaip tik apie tai kalbėjomės, ir šiandien, ir rytoj aptarinėsime šiuos klausimus. Jūs tarsi žinodama atėjote ir atsinešėte savo pareiškimą dėl pasiklausymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"