TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokurorai bylos į stalčių nedės

2012 10 17 8:10
Skveras greta koplytstulpio šv. Jonui Nepomukui - mėgstama pasivaikščiojimų vieta.

Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl Trakų centre esančio skvero, esą jo dalis grąžinta teisėtiems paveldėtojams: Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus sutuoktinei Irenai Narkevič, seseriai bei broliui. Tačiau Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius LŽ garantavo, kad ši byla į archyvą neatguls.

Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis motyvu, kad grąžinant buvusią nuosavybę teisės aktų pažeidimų neaptikta, prokurorai kitame ikiteisminiame tyrime bando aiškintis, ar nebuvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi.

Valdininkų malonės

Kaip vasarą jau rašė LŽ, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Irena Narkevič, jos brolis ir sesuo miesto centre, greta Karaimų gatvės, esantį 12 arų žemės sklypą paveldėjo po tėvo Piotro Karpovičiaus mirties. Šis tą sklypą buvo paveldėjęs iš savo tėvo brolio Boleslovo Karpovičiaus. Kaip LŽ yra teigusi I.Narkevič, jos tėvas prieš 20 metų buvo pateikęs prašymą atkurti į jį nuosavybės teises. Tačiau tokio pareiškimo žemėtvarkos tarnyboje nerasta. I.Narkevič kelia versiją, kad galbūt valdžia nenorėjo grąžinti tėvui priklausančios nuosavybės, neva todėl pareiškimas dingo.

Tikroji kova dėl Trakų centre esančio žemės sklypo užvirė 2007 metų rudenį. Advokatas Romas Sadauskas, atstovaujantis P.Karpovičiui, 2007 metų rugsėjį kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Jis prašė atsakymo dėl 2003 metų archyvinės pažymos, ar jos pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Advokatas savo prašymą motyvavo Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu. Jame teigiama, kad nepakanka dokumentų, kuriais remiantis galima grąžinti nuosavybę P.Karpovičiui. Rajono žemėtvarkininkai informavo P.Karpovičių, kad jis praleido įstatymo numatytus terminus pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisės bei giminystės ryšių įrodymo.

"Prašau sudaryti sklypo, į kurį atkuriamos teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą", - Vilniaus apskrities viršininko administracijai adresuotame prašyme valdininkus ragino advokatas R.Sadauskas, nors dar buvo neaišku, ar minėtas žemės sklypas iš tiesų priklauso P.Karpovičiui, pagaliau ar teismas atnaujins praleistą terminą dokumentams pateikti. 2008 metų gegužę Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Agneška Paškonienė kartu su P.Karpovičiaus pasikviestais liudininkais nustatė, kurioje vietoje yra pretendento norima susigrąžinti žemė. Keistas sutapimas - tų pačių metų vasario pradžioje tuometinis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjui A.Podrezui išsiuntė raštą, kuriame informavo, kad administracija numato rengti žemės sklypo ribų keitimo Trakų mieste, Vytauto g. 2, detalųjį planą.

"Prašau informuoti, ar nėra pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą numatomoje planuoti teritorijoje", - žemėtvarkininko teiravosi savivaldybės administracijos direktorius. Pretendentas atsirado - po kelių mėnesių I.Narkevič tėvas pareiškė, kad greta, parke, yra jam priklausantis žemės sklypas.

Tačiau susigrąžinti neva turėtą nuosavybę sekėsi sunkiai. Mat žemėtvarkos projektuose P.Karpovičiaus geidžiama parko dalis buvo Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teritorijoje, pažymėta kaip miškas. Joks įstatymas nenumatė, kad toks sklypas gali būti grąžinamas teisėtiems paveldėtojams.  

2009 metų vasarą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Pranas Čepauskas Trakų rajono žemėtvarkininkus informavo, kad žemės sklypas, kurį nori susigrąžinti P.Karpovičius, priskirtas valstybės išperkamam. Tokią pačią informaciją sklypo paveldėtojui netrukus išsiuntė ir pats Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Kulys.

Ultimatumas

Nors P.Karpovičiui buvo atsakyta aiškiai - sklypas, į kurį jis pretenduoja, yra išperkamas valstybės, pretendentas 2009 metų gruodį išsiuntė naują raštą. Vilniaus apskrities viršininkui bei Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui jis rašė:

"Vykstant ilgam procesui (...) Trakuose atsirado problema - sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų schemą. Norint pradėti rengti kadastrinius matavimus būtinas sklypo išėmimas iš miškų schemos. Raštas Trakų rajono savivaldybei dėl inicijavimo išimti šią teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų schemos išsiųstas. (...) Prašau numatyti galimybę suformuoti lygiavertį sklypą ir suderinti su manimi visas kitas galimybes."

Toks P.Karpovičiaus ultimatumas apskrities vadovams galėjo atsirasti neatsitiktinai. Mat prieš tai Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius R.Kulys savo pavaduotojos tėvą raštu informavo, kad "Trakų rajono savivaldybės administracija galėtų nagrinėti klausimą dėl žemės sklypo (...) kadastrinių duomenų rengimo, jei būtų patikslinta valstybinės reikšmės miškų schema".

Kas "patikslino" valstybinės reikšmės miškų schemą ir koks vyko procesas, LŽ išdėstė Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vedėjas Leandras Deltuva. "2008 metų vasario 25 dieną TINP direkcija mums pateikė aktą, kuriame specialistai vertino Trakų mieste esančius miškus. Tuo metu rengėme Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimo projektą, bet į šį direkcijos raštą neatsižvelgėme ir parko direkcijai nusiuntėme derinti projektą, kuriame nebuvo atsižvelgta į direkcijos siūlymą miesto teritorijoje esančius miškus išimti iš valstybinės reikšmės miškų schemos. 2008 rugpjūčio 28 dieną gavome raštą, kad TINP direkcija nederina mūsų pateiktų schemų, nes nėra atsižvelgta į Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos išdėstytą prašymą patikrinti, ar tam tikri sklypai, tarp jų ir 82 kvartalo 1-10 sklypai, atitinka Miškų įstatymo miško ir miško žemės reikalavimus, ir prašo atitinkamai patikslinti kadastrinius duomenis", - sakė L.Deltuva. Jo teigimu, TINP direkcijai nesutikus su nauja schema, miškotvarkininkai ją pakoregavo atsižvelgdami į direkcijos reikalavimus. 2011 metų gegužę priimtame Vyriausybės nutarime ši vietovė jau nebėra valstybinės reikšmės miškas.

Taip paaiškėjo, kad P.Karpovičiui susigrąžinti nuosavybę padėjo TINP direkcija. Parko direktorius Gintaras Abaravičius LŽ tepasakė, esą "ten tokie dalykai virė", tačiau nuo platesnių komentarų atsisakė.

Prokurorai pažeidimų neaptiko

Vilniaus apygardos prokuratūra neseniai nutraukė ikiteisminį tyrimą, per kurį buvo aiškintasi, ar B.Karpovičiaus palikuonims nuosavybė grąžinta teisėtai. "Tyrimo metu konstatuota, kad nuosavybės teisių į B.Karpovičiaus iki nacionalizacijos Trakuose valdytą žemę atkūrimo metu nebuvo padaryta jokių teisės aktų pažeidimų", - sakoma Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ugnės Arlauskaitės-Rinkevičienės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nutarime konstatuojama, kad P.Karpovičius yra teisėtas B.Karpovičiaus turto paveldėtojas. Vertinant argumentus, ar pagrįstai buvo suformuotas žemės sklypas mišku apaugusioje teritorijoje prie Bernardinų (Lukos) ežero kranto, pasak prokurorės, buvo atsižvelgiama į tai, ar ši žemė, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei.

"Buvo nustatyta, kad nurodytoje vietoje žemė nebuvo priskirta valstybės išperkamai. Ten augęs miškas buvo išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų schemos", - teigiama atsisakyme ginti viešąjį interesą.

Prokurorė akcentavo ir kitą, jos manymu, svarbią aplinkybę: "Remiantis Vyriausybės 1992-ųjų spalio 6 dienos nutarimu Nr. 735 "Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose" Trakų miestui 1993-iųjų gruodžio 22 dieną Trakų rajono valdybos potvarkiu buvo parengtas žemės sklypų planavimo projektas. Todėl sprendžiant dėl natūra suformuoto žemės sklypo grąžinimo pretendentams teisėtumo buvo atsižvelgta į tai, kad minėtame sklypų planavimo projekte žemės sklypas Karaimų g. 1A, Trakai, buvo suprojektuotas dar 1993 metais."

Tad ginčytinas sklypas buvo suprojektuotas dar 1993 metais, nors oficialiai P.Karpovičius dėl jo kreipėsi tik po dešimtmečio?

Istorikų teiginiai

Toje vietoje, kurioje I.Narkevič giminei grąžintas žemės sklypas, anksčiau stovėjo keletas namų, nuo pagrindinės miesto gatvės - Vytauto - ežero link ėjo trumpa Žiemos gatvelė. XIX amžiaus pradžioje vykstant gyventojų surašymui adresu Žiemos g. 3 gyveno Boleslovas Karpovičius su žmona Karolina bei keturiais vaikais: Helena, Vanda, Janu ir Aleksandru. Surašinėtojo taip pat pažymėta, kad tame pačiame name gyventa ir Alfonso bei Heronimo Karpovičių,  tačiau kas jie buvo B.Karpovičiui, iš esamų dokumentų spręsti keblu. Viena aišku: pastarieji du vyrai vykstant gyventojų surašymui buvo perpus jaunesni už B.Karpovičių, tačiau šiek tiek vyresni už Boleslovo vaikus. Vėlesniame gyventojų surašyme teigiama, kad B.Karpovičiui priklausė 280 sieksnių - per 12 arų - žemės sklypas.

Kelių gyvenamųjų namų kvartalas Žiemos gatvėje 1947 metais visiškai sudegė, čia gyvenę žmonės atstatyti namų neskubėjo. Plyne tapusi paežerė vėliau buvo užsodinta ir medžiais. Greta Šv. Jono Nepomuko koplytstulpio esanti veik hektaro dydžio vieta tapo vienu iš miesto gyventojų ir atvykusiųjų pamėgtų parkų, jis pastaraisiais metais vietos valdžios buvo sutvarkytas: išgenėti krūmai, nutiesti takai  ežero link. Miškotvarkininkų projektuose medynais apaugusi buvusi Žiemos gatvės teritorija buvo žymima kaip valstybinės reikšmės miškas.

Prokurorės minimame 1993 metų Trakų rajono valdybos potvarkyje išties kalbama apie miesto senamiesčio sklypų planavimą. Tačiau šis projektas gimė ne ant plikos žemės, o pagal istorikų surinktą dokumentaciją. Skveras Trakuose - Vytauto ir Karaimų gatvių sankirtoje. Minėtame dokumente istorikai teigia, kad Karaimų g. 1 esanti namų valda buvo suformuota XX amžiaus pradžioje. "Privati valda atitraukiama nuo ežero kranto, paliekant ežero apsaugos juostą. Neprivatizuojama (pusiasalio pilies apsaugos zona), - teigiama mokslininkų Trakų rajono savivaldybei pateiktame dokumente.- Visos ribos lieka esamos. Sklypas gali būti skaidomas. Rekomenduojama neprivatizuoti." Taip mokslininkai apibūdino Vytauto g. 2 esančią valdą, atsiradusią jau po II pasaulinio karo.

Būtent tarp šių dviejų valdų yra ir skveras, kurio dalis grąžinta B.Karpovičiaus palikuonims.

Rankų nenuleis

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius LŽ sakė, kad nesėkmės bandant ginti viešąjį interesą nevertėtų pabrėžti. "Ši byla, garantuoju, į archyvą neatguls, nes joje surinkta informacija reikalauja papildomų tyrimų", - paslaptingai kalbėjo jis. Pareigūno teigimu, tai, kad žemė pretendentams grąžinta teisėtai, remiantis tuo metu galiojančiais įstatymais, dar nereiškia, kad negalėjo būti padaryta nusikaltimo. "Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ypatingų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai", - sakė R.Jancevičius.

Pasak R.Jancevičiaus, tyrimu turėtų būti nustatyta, ar pareigūnai nepiktnaudžiavo ginčytinos teritorijos valdas - valstybinės reikšmės  mišką - paversdami kitos paskirties žeme, kurioje galima statyti ne tik dviaukštį gyvenamąjį namą, bet ir viešbutį. Prokurorai taip pat aiškinsis, ar tikrai B.Karpovičiaus namų valda buvo toje vietoje, kur žemė grąžinta pretendentams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"