TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokurorai ir buvę "Snoro" savininkai laukia pirmadienio

2014 01 15 6:00
„Snorui“ savo pinigus patikėję smulkieji kreditoriai, kelerius metus vylęsi bent dalį jų atgauti, greičiausiai liks it musę kandę. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ateinančią savaitę Londono teismas turi paskelbti, ar Lietuvai bus perduoti pagrindiniai bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Lietuvos teisėsauga jau daugiau kaip dvejus metus tiria šių verslininkų veiklą, bet rezultatų vis negirdėti.

Londono (Didžioji Britanija) Vestminsterio magistrato teismo teisėjas Johnas Zani pirmadienį, sausio 20-ąją, turėtų nuspręsti, ar Rusijos pilietis V.Antonovas ir Lietuvos pilietis R.Baranauskas bus atiduoti mūsų šaliai. Tai jau trečias kartas nuo gegužės, kai laukiama sprendimo dėl Lietuvos ekstradicijos prašymo tenkinimo.

Generalinė prokuratūra nuo 2012 metų lapkričio 14 dienos vykdo ikiteisminį tyrimą dėl banko „Snoras“ galbūt apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo. V.Antonovas ir R.Baranauskas, iki šiol dienas leidžiantys Londone, pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo dideliu mastu bei dokumentų klastojimo.

Generalinis prokuroras Darius Valys tvirtina, kad tyrimas vyksta intensyviai. Tuo metu „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas neslepia: kartais atrodo, jog norima, kad rutina tapusi istorija tęstųsi kuo ilgiau.

„Banko „Snoras“ istorijos prisiminti nebenorima, nes prisiminti ją gėda. Negi girsiesi, kad privirei tiek košės? Vilties turi tik kreditoriai, apmulkinti žmonės“, - sakė jis LŽ.

Sausio 20-ąją Londone turėtų nuskambėti sprendimas, ar V.Antonovas ir R.Baranauskas bus perduoti Lietuvai./Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Indėlių greičiausiai neatgaus

Prieš savaitę Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti bankrutuojančio banko „Snoras“ atstovų pateiktą civilinį ieškinį, kuriuo iš V.Antonovo ir jo žmonos Olgos Jampolskajos prašoma priteisti 3,4 mln. eurų (11,8 mln. litų). Praėjusių metų liepos pradžioje buvusiam banko prezidentui ir valdybos pirmininkui R.Baranauskui tas pats teismas nurodė „Snorui“ grąžinti 1,35 mln. eurų (4,7 mln. litų), kuriuos bankininkas pervedė į užsienyje buvusią savo sąskaitą prieš pat banko griūtį.

2011-ųjų lapkritį nacionalizuoto „Snoro“ kreditoriai yra pateikę daugiau kaip 28 500 pareiškimų iš 53 skirtingų jurisdikcijų visame pasaulyje. Bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 6,7 mlrd. litų. Beveik pusę šios sumos – apie 3 mlrd. litų – sudaro smulkiųjų kreditorių ieškiniai. Tačiau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jie greičiausiai nieko negaus: Finansų ministerija, už 1,5 mln. litų užsakiusi audito bendrovei „Deloitte Lietuva“ dėl nemokumo uždaryto banko akcijų vertinimą, gavo atsakymą, kad jos kainuoja po 0,00 lito už vieną, taigi yra nieko vertos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriam pavesta dar kartą grįžti prie „Snoro“ istorijos vertinimo, pirmininkas Artūras Paulauskas svarstė, kad toliau narplioti banko žlugimą labiausiai trukdo tai, jog pagrindiniai „herojai“ iki šiol lieka Londone. „Kol negausime V.Antonovo ir R.Baranausko parodymų, turbūt sunku bus išsiaiškinti, kas „Snore“ vyko. Iš kitos pusės, gal mūsų teisėsaugininkai ir toliau atlieka tyrimą, bet Generalinė prokuratūra neteikia informacijos nei Seimui, nei visuomenei“, - aiškino politikas.

Tuo, kad tyrimas pernelyg užsitęsė, įsitikinęs ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas, netekęs posto dėl „Snoro“ žlugimo peripetijų, bet teismų galutinai apgintas, Seimo narys Vitalijus Gailius. „Jau anksčiau kaip neigiamą pavyzdį esu minėjęs tai, kad dėl „Snoro“ iškelta krūva bylų įvairiose institucijose. Pasisakiau už tai, kad tyrimas būtų koncentruotas vienose rankose ir intensyviai vykdomas, įtraukiant visas teisėsaugos institucijas. Tai nebuvo padaryta, ir dabar tas tyrimas nėra rezultatyvus“, - svarstė jis.

Saistė interesai

V.Gailiaus manymu, klaidų „Snoro“ istorijoje buvo pridaryta jau anksčiau, kai 2003-iaisiais V.Antonovui buvo leista įsigyti šį banką valdžiusios įmonės akcijų. „Tuo metu, kai V.Antonovas pirko „Snorą“, teisėsauga neatliko savo darbo. Pradėtas tyrimas buvo vilkinamas. Tik mano iniciatyva, kai pradėjau vadovauti FNTT, buvo inicijuotas bylos dėl galimo pinigų plovimo atnaujinimas. Ši byla vėliau buvo pridėta prie pagrindinio tyrimo. Iš kitos pusės, šiame banke dirbo ne tik įvairių reikšmingų Lietuvai žmonių artimieji. Ir teisėsaugos institucijų kai kurie vadovai buvo su juo susiję artimais ryšiais. Dėl to niekas nenorėjo tirti“, - tvirtino buvęs pareigūnas.

2003 metų kovą Lietuvos Seimas gavo anoniminę pažymą apie tai, kad grupės akcininkų valdomą banką „Snoras“ bando nusipirkti V.Antonovas per kartu su tėvu Aleksandru Antonovu Rusijoje įsigytą „Conversbank“ ir jo pagrindu įsteigtą bendrovę „Conversgroup“. Nors dokumente skambėjo įspėjimai dėl galimo tokio sandorio pasekmių – gresiančio pinigų plovimo, lėšų iš „Snoro“ nutekinimo ir pan., Lietuvos bankas tų pačių metų spalį palaimino rusų pirkinį.

Lietuvos finansinių institucijų rinkos prievaizdų nesustabdė net tai, kad iš Antonovų gimtosios Rusijos jau anksčiau sklido informacija apie abejotiną verslininkų veiklą. Rusijos ekspertės Marinos Litvinovič parengtame pranešime „Šeimų valdžia 2011“ nurodoma, kad dar anksčiau, nei V.Antonovui leista įsigyti „Snorą“, jo pirkimui panaudotos grupės „Conversgroup“ steigėjas, V.Antonovo tėvas A.Antonovas ne kartą kaimynės šalies spaudoje buvo minėtas kaip asmuo, turintis ryšių kriminaliniame pasaulyje, o sūnui jo nupirktas Rusijos bankas „Akademchimbank“ – kaip pinigų plovimo įstaiga. Tokia informacija, kaip nurodoma, buvo surinkta Rusijos vidaus reikalų ministerijos.

Painios istorijos

Ko nepadarė Lietuvos finansų rinkos prievaizdai, atliko Rusijos centrinis bankas. 2004-aisiais šios institucijos viceprezidentas Andrejus Kozlovas (vėliau nužudytas už principingą veiklą) atsisakė priimti Antonovų valdomą „Akademchimbank“ į Rusijoje įkurtą centrinę Indėlių draudimo sistemą. Atsisakymai buvo pakartoti net kelis kartus – dėl to, kaip teigiama, 2006-aisiais Antonovai pardavė savo akcijas Rusijos verslininkams Piotrui Čiuvilinui bei Germanui Gorbuncovui, bet tam tikrą įtaką jame išsaugojo ir toliau.

Su šiuo sandoriu Rusijos žiniasklaida siejo ir vos tragedija nepasibaigusį pasikėsinimą į V.Antonovo tėvą 2009-aisiais. Nors pats verslininkas nurodė sulaukęs grasinimų iš tuometinei Čečėnijos respublikos vadovybei artimų asmenų, kituose šaltiniuose išpuolis sietas su Antonovų valdymo laikais bankui „Akademchimbank“ patikėtais „Rusijos geležinkelių“ pinigais.

Kaip skelbta Rusijos žiniasklaidoje, „Rusijos geležinkelių“, kuriems tuo metu vadovavo vėliau Lietuvos valstybės saugumo departamento skandale pagarsėjęs buvęs aukštas KGB karininkas Vladimiras Jakuninas, indėlis siekė beveik milijardą JAV dolerių. Tačiau 2008 metais bendrovei panorus atsiimti pinigus paaiškėjo, kad bankui kyla sunkumų išmokėti lėšas. Jo akcininkai solidariai pripažino finansinius įsipareigojimus, taip pat norodydami, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir ankstesnis savininkas A.Antonovas. Šis esą atsisakė mokėti, ir dėl to naujieji savininkai, anot nepatvirtintų šaltinių, kreipėsi pagalbos į čečėnus.

Kalba apie nusikalstamas schemas

Nepaisant įvairių nemalonumų, kaip skelbiama Rusijos leidinyje „Delovoj Peterburg“, 2007-aisiais Antonovams priklausė mažiausiai 10 bankų. Septyni iš jų veikė Rusijoje: Maskvoje – „Conversbank“, „Conversbank – Maskva“ (buvęs „Akademchimbank“), „Interprogresbank“, Kaliningrade – „Investbank“, Jekaterinburge – „Grankombank“, Krasnojarske – „Jenisej“, Voroneže – „Pramonės bankas“. Lietuvoje Antonovai turėjo „Snorą“ bei „Finastą“, Latvijoje – „Krajbanką“. Kaip tėvo ir sūnaus nuosavybė dar minėti Panamos bankas „Banco Transatlantico“ bei Šveicarijos „AP Anlage und Privatbank“.

Vėliau dalis rusiškų ir Panamos bankai buvo parduoti, bet įsigytas „Konversbank“ Ukrainoje, išplėsta „Investbank“ veikla. Gelbstint pastarąjį, įvairių Rusijos žiniasklaidos šaltinių teigimu, buvo panaudota didžioji dalis Latvijos ir Lietuvos indėlininkų pinigų.

Kaip rodo Londono teismui pateikti bankrutavusio banko "Snoras" dokumentai, Rusijos „Investbank“ ir lietuviškojo „Snoro“ savininkai viliojo indėlininkus – privačius asmenis ir bendroves – didelėmis palūkanomis. Indėlininkų pinigai skolinti V.Antonovo įsteigtoms arba su juo susijusioms vadinamosioms vienadienėms bendrovėms, pateikiant niekuo neparemtus užstatus – dažniausiai „tuščius“ vertybinius popierius. Kaip nurodoma, buvę „Snoro“ akcininkai turėjo kompanijų Dominikoje, Kaimanų Salose, Kipre, Belize ir Bahamose. Tai, kad V.Antonovui priklausė ne vienas, bet keli bankai, leido, kilus problemų, vieno banko skyles užkaišioti kitų pinigais, o išimtus pinigus naudoti kitiems projektams finansuoti.

Taip esą tęsėsi iki 2010-ųjų, kai V.Antonovo veikla patraukė Rusijos centrinio banko ir Lietuvos finansinių institucijų kontrolierių dėmesį. V.Antonovas ir jo komanda skubiai ieškojo išeities. Taip bankininkas susipažino su Sergejumi Polonskiu, tuo metu ant bankroto slenksčio atsidūrusiu Maskvos nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Mirax Group“ (dabar – kompanijos "Nazvanie.Net" grupė) steigėju.

Kaip teigiama, V.Antonovas per „Snorą“ iškeitė fiktyvius pinigus į paklausius nebaigtus statinius Maskvoje, priklausiusius „Mirax“, o S.Polonskis taip gavo galimybę perkelti į užsienį nemažą dalį savo kapitalo. „Snoras“ savo ruožtu esą turėjo Rusijoje per teismus siekti savo naudai S.Polonskio turto arešto. Ši schema žlugo Lietuvos bankui pagaliau pradėjus tirti V.Antonovo veiklą, o Vyriausybei 2011-ųjų lapkritį priėmus sprendimą nacionalizuoti „Snorą“.

1992 m. įregistruotas Šiaulių krašto bankas su 12,210 mln. rublių dydžio akciniu kapitalu.

1993 m. įregistruotas naujas Šiaulių krašto banko pavadinimas – „Snoras“.

2003 m. kovo 20 d. „Conversbank“, kuriam Vilniuje atstovavo

V. Antonovas, informavo Lietuvos banką, kad įsigijo „Incorion“ – pagrindinį „Snoro“ akcininką.

2003 m. spalio 23 d. Lietuvos bankas palaimino sandorį.

2007 m. „Snoro“ stebėtojų tarybos pirmininkas V.Antonovas ir banko prezidentas R.Baranauskas įgijo teisę į 93,75 proc. banko akcijų (V.Antonovas - 67,28 proc., R.Baranauskas – 25,01 proc.).

2008 m. „Snoras“ įregistravo iki 411,923 mln. litų padidintą įstatinį kapitalą.

2011 m. lapkričio 16 d. paskelbta apie „Snoro“ nacionalizavimą.

2011 m. lapkričio 24 d. Londone areštuojami V.Antonovas ir R.Baranauskas.

2011 m. gruodžio 7 d. „Snorui“ iškelta bankroto byla.

2012 m. rugsėjį pradėta „Snoro“ likvidavimo procedūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"