Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Prokuroras atsako: kodėl Lietuvoje vyko teismo procesas dėl Švedijoje už nužudymą nuteisto asmens?

 
2017 07 10 12:08
Jūrate Tamašauskiene prokuraturos.lt nuotrauka

Praėjusią savaitę teismas patenkino Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Pužaitienės skundą ir priėmė nutartį dėl Švedijos visuomenę 2015 metais sukrėtusio Lisos Holm nužudymo. Šiaulių apygardos teismas sutiko su Lietuvos prokurorų pozicija ir pripažino Švedijos teismo sprendimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos LR piliečiui už itin žiaurų 17-metės švedės nužudymą. 37-erių metų vyrui paskirta bausmę atlikti kalėjime. Teismo nutartis įsigaliojo jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kodėl prireikė teismo proceso ir Lietuvoje, kalbamės su Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore Jūrate Tamašauskiene, kuri teisme dalyvavo nagrinėjant prokuratūros skundą.

– Daugelis mūsų šalyje tikriausiai girdėjo apie Švediją sukrėtusią merginos žmogžudystę, už kurią laisvės atėmimu iki gyvos galvos nubaustas Lietuvos Respublikos pilietis. Šiomis dienomis pranešta apie Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo šis asmuo lyg ir dar kartą nuteistas jau mūsų šalyje. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl to reikėjo?

– Visų pirma turiu pabrėžti, kad Lietuvoje šis asmuo nebuvo dar kartą teisiamas, tačiau vyko teismo procesas, kuriuo Lietuva pripažino Švedijos teismo priimtą nuosprendį. Tai buvo daroma vadovaujantis ES tarybos pamatiniu sprendimu. Tokio teismo proceso prireikė, nes nuteistasis išreiškė norą laisvės atėmimo bausmę atlikti tėvynėje, arčiau šeimos. Gavusi tokį nuteistojo prašymą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba šių metų pradžioje kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Spręsdamas tai teismas Lietuvoje nekeitė ir savaip neinterpretavo Švedijos sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

– Kokios buvo būtinos sąlygos, kad Lietuva galėtų spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje?

– Pirmiausia nuteistasis privalo būti Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat jo gyvenamoji vieta turi būti Lietuvoje (N. Bilevičius gyveno Radviliškio r. esančiame kaime) bei nenustatoma kitų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

– Du teismai Lietuvoje nagrinėjo N. Bilevičiaus bylą ir buvo priimti du skirtingi sprendimai. Kodėl buvo nuspręsta skųsti pirmojo teismo nutartį?

– Nors ir nėra reti atvejai, kai susiduriame su kitų ES šalių teismų sprendimais, kurie būna priimti vadovaujantis visai kitais įstatymais ar kodeksais, tačiau jų pripažinimas ir vykdymas nėra lengvas. Prokuratūros nuomone, Radviliškio apylinkės teismas neturėjo galimybės įvertinti, kokias N. Bilevičiaus atsakomybę sunkinančias aplinkybes nustatė Švedijos teismas, todėl paprašyta pateikti kolegų iš užsienio teismo sprendimą lietuvių kalba.

Jame aiškiai matyti, kad teismas konstatavo, kad buvo įvykdytas nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. itin žiauriai ir, kad asmuo buvo nužudytas bejėgiškos būklės. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.

Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.

Švedijos teismas nuosprendyje nurodė, kodėl šios sunkinančios aplinkybės buvo pripažintos. Pagal Lietuvos respublikos Baudžiamąjį kodeksą nusikaltimas kvalifikuojamas pagal 129 straipsnio 2 dalį (2 ir 6 papunkčiai) – tas, kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Šioje dalyje apibrėžiama, kad už tokį nužudymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

– Kas būtų buvę, jei Švedijos ir Lietuvos sprendimai būtų skyrėsi, t. y. jei pagal LR BK būtų buvusi priimta nutartis N. Bilevičiui skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę?

– Įsiteisėjusi nutartis turi būti perduota vykdyti į Švediją. Jei ir ji būtų kitokia, pvz. net ir Šiaulių apygardos teismas būtų skyręs 15 metų laisvės atėmimo bausmę, Švedijos institucijos pagal savo įstatymus spręstų ką daryti tokioje situacijoje.

– Šiaulių apygardos teismas ne tik skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bet pakeitė bausmės atlikimo vietą iš pataisos namų į kalėjimą. Kuo tai skiriasi?

– Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kalėjimo režimas – griežtesnis nei pataisos namų, be to, skirtingai nei pataisos namuose, čia nuteistieji neturi ilgalaikių pasimatymų galimybės.

– Kokie veiksmai toliau bus atliekami?

– Nuteistasis turi būti perduotas išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių (Švedijos ir Lietuvos) kompetentingų institucijų sutartu laiku. Tai turi būti atliekama ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"