TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuroras: DP byla - baudžiamojo proceso trūkumų pavyzdys

2013 05 02 14:01
S.Verseckas Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byla yra unikalus atvejis, atskleidęs baudžiamojo proceso trūkumus ir galimybes vilkinti procesą ištisus metus.

Tai valstybės kaltintojas sakė ketvirtadienį, pradėdamas sakyti didelės apimties savo kalbą Vilniaus apygardos teismo posėdyje.

"Perdavęs bylą teismui 2008 metais, neįsivaizdavau, kad baigiamąją kalbą turėsiu sakyti po penkerių metų" , - sakė prokuroras.

Jis teigė, kad šioje byloje atskleisti nusikaltimai galėjo kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir politinei sistemai.

Pagrindinės bylos liudytojos Nijolės Steponavičiūtės parodymus prokuroras pristatė kaip patikimus, ir pagrįstus kitų bylos įrodymų.

"Pagrindinės liudytojos parodymai nekelia abejonių teisingumu ir tikrumu", - sakė S.Verseckas.

Prisiminęs Viktoro Uspaskicho aiškinimus, kad jis nepažįsta N.Steponavičiūtės, prokuroras priminė, kad ši moteris dalyvavo steigiant partiją ir buvo pirmoji jos iždininkė, tačiau dirbo visuomeniniais pagrindais.

Siekė nuslėpti rėmėjus

Darbo partija sistemingai gaudavo neoficialias pajamas, kurios buvo naudojamos 2004-2006 metų periodui finansuoti, teigė S.Verseckas.

"Neoficialios pajamos buvo koduojamos, kad būtų išvengta politinių kampanijų kontrolės, siekiant nuslėpti tikruosius rėmėjus ir finansuotojus", - ketvirtadienį teisme sakė prokuroras S.Verseckas. Jis teigė, kad politinės partijos finansavimas iš nedeklaruotų šaltinių pažeidžia politinių partijų veiklos principus, kad valstybės institucijos ir visuomenė privalo žinoti partijų rėmėjus.

Pasak prokuroro, pareigūnų surastos koduotės sutapo su įmonių "Pamario medis", "Senoliai" ir kitais pavadinimais.

Prokuroro manymu, dalis paramos tekdavo iš Europos Sąjungos paramos, kurią gaudavo įvairios įmonės. Tačiau esą nėra duomenų apie tai, ar skirstant ES lėšas partijos nariai darė įtaką.

Nusistovėjusi tvarka

Vienas ryškiausių Darbo partijoje egzistavusios dvigubos buhalterijos epizodų - neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams, sakė S.Verseckas.

Pasak jo, neoficiali alga buvo mokama surašant tipinį kasos išlaidų orderį, žmogus, gavęs pinigų sumą, pasirašydavo orderį. Pareigūnams pavyko slapta užfiksuoti telefoninius pokalbius tarp partijos neoficialios buhalterės N.Steponavičiūtės ir kelių su partija susijusių moterų. Šios skambino dėl darbo užmokesčio, tą vėliau patvirtino ir savo parodymuose.

"N.Steponavičiūtė parodė, kad buvo nusistovėjusi neoficialių atlyginimų mokėjimo tvarka. Buvo naudojama santrumpa "du" apie neoficialų darbo užmokestį", - teismo posėdyje ketvirtadienį per baigiamąsias kalbas sakė valstybės kaltintojas.

Pasak S.Versecko, neoficialiais mokėjimais buvo išmokamas skirtumas tarp oficialios ir visos asmeniui priklausančios sumos. Neoficialią algą gaudavo ir oficialiai neįdarbinti asmenys. Kaip pavyzdį prokuroras nurodė vieną asmenį, kuris dirbo jau nuo 2005 metų, tačiau oficialiai buvo įdarbintas tik 2006 metais, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos.

"Buvo mokamos ne tik algos, bet ir išeitinės išmokos", - sakė prokuroras, proceso dalyviams papasakojęs atvejį, kai iš Darbo partijos Panevėžio skyriaus buvo atleista sekretorė, kai į darbą iš vaiko priežiūros atostogų grįžo ankstesnė darbuotoja. Iš darbo atleidžiamai sekretorei neoficialiai buvo sumokėta 1,6 tūkst. litų.

Prokuroras taip pat prakalbo apie teismo proceso metu liudijusius asmenis, kurie galimai davė melagingus parodymus Darbo partijos byloje. Jis mano, kad turi būti nustatyta, ar jų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

Remdamasis liudytojų parodymais, prokuroras S.Verseckas sakė, kad buvęs partijos lyderis V.Uspaskichas yra matęs partijos juodąją buhalteriją. Partijos buhalterė N.Steponavičiūtė yra sakiusi, kad lankėsi pas politiką Seime. Tuo tarpu V.Uspaskichas tai neigė, sakydamas, kad to negali patvirtinti leidimus patekti į parlamentą išduodantis Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Prokuratūra sako, kad to laikotarpio popierinė VAD registracija tiesiog neišliko ir yra sunaikinta.

Kalbos apimtis - 185 puslapiai

Valstybės kaltintojas vadinamoje partijos juodosios buhalterijos byloje S.Verseckas ketvirtadienį teisme pradėjo skaityti baigiamąją kalbą. Anksčiau prokuroras yra sakęs, kad kalbos apimtis yra 185 puslapiai.

Prokuroras teigė, jog savo kalboje remsis operatyviniu būdu gautais duomenimis, specialisto išvadomis, teisėtai atliktų kratų partijos būstinėje ir kitose vietose paimtų dokumentų ir daiktų duomenimis.

"Nors V.Uspaskichas kratą Darbo partijos būstinėje vadina neteisėta, jos protokolą tada pasirašė Loreta Graužinienė ir advokatas. Jie tada pretenzijų nepareiškė", - sakė S.Verseckas.

Pasak jo, ištyrus bylą, yra tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės - kokie asmenys dalyvavo tvarkant dvigubą partijos buhalteriją, koks kiekvieno jų buvo vaidmuo.

"2004-2006 metais Darbo partijoje buvo vedama dviguba buhalterija, šias aplinkybes atskleidė N.Steponavičiūtės parodymai - ji atskleidė esmines dvigubos buhalterijos aplinkybes, savo parodymus patvirtino teisme", - sakė prokuroras.

N.Steponavičiūtė yra valstybės saugoma liudytoja, jos parodymų apie partijos "juoduosius pinigus", jų saugojimą, vežiojimą ir neoficialus mokėjimus proceso dalyviai klausėsi keliuose teismo posėdžiuose. Iš viso Darbo partijos byloje buvo apklausta apie pusantro šimto liudytojų. Prokuroro vertinimu, kai kurie liudytojai atskleidžia partijos juodosios buhalterijos epizodus, o kai kurie buvo melagingi ir gali būti teismo įvertinti.

S.Verseckas savo kalboje citavo elektroninį susirašinėjimą tarp bendrovės "Kartonas" patalpose dirbančios N.Steponavičiūtės ir centrinėje partijos būstinėje dirbusios Vitalijos Vonžutaitės. Jos rašo, kad "neįtraukta pirmininko "BMW" nuomai - 11 tūkst. litų per mėnesį". Kituose laiškuose moterys kalbasi, ką daryti su pingų pertekliumi, kitą kartą aiškinasi, kodėl nesutampa sumos ir taip toliau.

"V.Vonžutaitė vykdė neoficialios buhalterinės apskaitos tvarkymo kontrolę", - dabartinės Seimo narės V.Vonžutaitės vaidmenį įvardijo prokuroras.

Svarsto jau penkerius metus

Jis savo kalbą turėjo pradėti prieš pusę mėnesio - balandžio 19 dieną. Tačiau tada V.Uspaskichas numatytu laiku neatvyko į teismą ir gavo 3900 litų (30 bazinių socialinių išmokų dydžio) baudą už neatvykimą be pateisinamos priežasties. Politikas teigė, kad nuvyko į Kauno klinikas, nes pradėjo skaudėti skrandį.

Ketvirtadienį teismui pasiteiravus, ar turi nustatytos formos medikų išduotą pažymą, V.Uspaskichas atsakė, kad neturi.

Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Byloje tuometinis Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.

Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.

Balandžio pabaigoje buvęs Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas su leiboristais susijungusios naujos partijos vairą perdavė V.Gapšiui, o pats tapo partijos pirmininko pavaduotoju. Darbo ir Leiboristų partijos uždarame suvažiavime susijungė į vieną naują juridinį darinį nauju pavadinimu Darbo partija (leiboristai).

Apie galimą jungimąsi su Leiboristų partija dar vasarį buvo užsiminęs Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas. Tąkart jis svarstė, jog leiboristai greičiausiai gali prisijungti jau po to, kai įvyks planuojamas "darbiečių" ir "tvarkiečių" partijų susijungimas. Tačiau įvyko priešingai - dabar jungtuvės su leiboristais įvyks anksčiau nei su "Tvarka ir teisingumu".

Prokuroras S.Verseckas yra prašęs teismo uždrausti jungtis "darbiečiams" ir "tvarkiečiams", argumentuodamas, kad tokiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas šį prašymą atmetė, argumentuodamas, jog draudimas jungtis partijoms galėtų prieštarauti Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"