Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Prokuroras: įstatymai turi būti sutvarkyti taip, kad vogti neapsimokėtų

 
2016 12 30 15:51
Pixabay.com nuotrauka

Įstatymų leidėjas turi taip sutvarkyti įstatymus, susijusius su mokestinio pobūdžio nusikaltimais, kad vogti neapsimokėtų, sako kaltinimą Darbo partijos byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

„Kad nebūtų situacijos, kad vogti apsimoka. Vadinasi, įstatymų leidėjas turi sutvarkyti taip, kad veiksmai būtų įvertinti adekvačiai“, – po nutarties paskelbimo Darbo partijos byloje sakė prokuroras.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad bet kuris mokesčių nesumokėjimas savaime negali reikšti sukčiavimo. Jis atmetė prokuroro prašymą buvusius Darbo partijos lyderius ir pačią partiją nuteisti dėl sukčiavimo.

Pasak teisėjų, motinystės pašalpų gavimas, kai besilaukiančios moterys buvo įdarbinamos fiktyviai ir paskui gaudavo išmokas, prilyginama sukčiavimui, o Darbo partija savo veiksmais nesiekė gauti kompensacijų.

„Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą“, – akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atmestas ir prokuroro argumentas, kad Darbo partija turi būti nubausta už sukčiavimą, nes apgaule gavo valstybės dotacijas, Vyriausiajai rinkimų komisijai nuslėpdama aplinkybes apie neteisėtą partijos finansavimą. Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms skyrimą visų pirma lemia gauti rinkėjų balsai.

Nors ir LAT negrąžino bylos Apeliaciniam teismui, kaip prašė prokuroras, S.Verseckas po dešimtmetį trukusio proceso jaučiasi laimėtoju.

„Laimėjome, nes (teismas) patvirtino sumas, patvirtino, kad įrodymai, kuriais tai grindžiama, surinkti teisėtai“, – teigė kaltintojas.

Darbo partija turėjo būti teisiama baudžiamojoje „juodosios“ buhalterijos byloje, tačiau atsakomybės jai nebegalima taikyti, nes jau suėjo senatis, penktadienį paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Jis taip pat pareiškė, kad Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Apeliacinio teismo vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėjui V.Uspaskichui skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V.Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.

Aukščiausiojo Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Iš visų bylos nuteistųjų nutarties paskelbime dalyvavo vienintelis V.Gapšys.

„Dešimt-vienuolika metų tęsiasi byla, šiandien teismas turėjo sudėtingą užduotį“, – sakė buvęs „darbietis“, teigdamas, kad per visą proceso laiką byloje buvo daugiau politinių argumentų negu teisinių.

Tačiau jis sakė, kad yra nebaigtų niuansų su nutartimi susipažinęs, spręs dėl jų. Apie kreipimąsi į Strasbūro teismą V.Gapšys nekalba.

Jis priminė teismo žodžius, kad bylos grąžinimas į Apeliacinį teismą neatperka išlaidų visuomenei.

„Aš jau ne politikas, individualia veikla užsiimu, teisinėmis konsultacijomis, daugiau laiko praleidžiu su vaikais“ – sakė jis ir tikino, kad dabar daugiau laiko turi maloniems dalykams.

Žurnalistams priminus, kad jam pateikti įtarimai kitoje baudžiamojoje byloje, susijusioje su korupcija, V.Gapšys pareiškė, kad toje byloje jo „nėra už ką teisti“, ir ji neturi perspektyvų.

LAT patvirtino, kad Darbo partija turėjo neapskaitytų pajamų ir išlaidų. Skaitydama sprendimą teisėja Rima Ažubalytė sakė, kad iš neoficialių partijos lėšų finansuoti partijos skyriai, renginiai.

Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"