TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuroras prašo K.Michailovo sutikimo teisti jį už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui (atnaujinta)

2012 01 26 8:47

Generalinė prokuratūra prašo dėl Medininkų žudynių nuteisto buvusio Rygos "omonininko" Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) sutikimo teisti jį dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Negavus nuteistojo sutikimo raštu, prašoma kreiptis Latviją.

Tokį prašymą Lietuvos apeliaciniame teisme ketvirtadienį pateikė vienas iš valstybės kaltintojų, Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda. Teismui taip pat buvo pateiktas naujų kaltinimų K.Michailovui tekstas.

Patenkinęs Generalinės prokuratūros prašymą, Apeliacinis teismas dėl sutikimo teisti pagal naujus kaltinimus turėtų kreiptis į K.Michailovą.

Pagal galiojančius įstatymus, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn ir nuteistas už tuos nusikaltimus, ne pagal kuriuos buvo išduotas užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį.

K.Michailovą Latvija išdavė pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso nuostatas, kurios numato atsakomybę už tyčinius nužudymus. Dabar prokuratūra jo veiksmus siekia perkvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui. Pastarajam straipsniui senatis netaikoma.

"Todėl patraukimui ir nuteisimui pagal 100 straipsnį, tai yra iki išdavimo ir perdavimo padarytą nusikalstamą veiką (...), būtinas jo paties sutikimas, ar jį perdavusios valstybės sutikimas", - sakė M.Dūda.

Teisme paskelbė pertrauką iki vasario 9 dienos, kad proceso dalyviai susipažintų su prokuroro prašymo tekstais ir kad galėtų suformuluoti savo poziciją.

K.Michailovas sakė teismui dėl prokuroro prašymo norįs pasitarti su advokatais. Advokatai užsiminė, kad kaltinimai labai sunkūs ir jų klientas gali neduoti sutikimo.

Į posėdį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo pristatytą nuteistąjį gynė trys advokatai, tarp jų advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė. Kiti advokatai yra Lietuvoje praktikuojantys teisininkai - Ingrida Botyrienė ir Artūras Marcinekvičius.

Valstybinį kaltinimą palaiko du Generalinės prokuratūros prokurorai - M.Dūda ir Rolandas Stankevičius.

Nukentėjusiajam Tomui Šernui atstovauja advokatas Virgilijus Kaupas. Bylos nukentėjusieji į posėdį neatvyko. Pranešimai apie bylą jiems buvo išsiųsti.

Kol kas tik V.Kaupas iš visų proceso dalyvių pareiškė poziciją dėl prokuroro prašymo. Posėdyje jis sakė nematąs priežasčių, dėl kurių negali būti tenkinamas prokuroro pašymas.

"Aš žinau bylos medžiagą. (...) Sprendžiant iš K.Michailovo elgesio proceso metu, kaip jis neigė akivaizdžius dalykus, manau, jis nesutiks dėl naujų kaltinimų. Bet dar yra Latvija", -  BNS sakė vienintelio per Medininkų žudynes gyvo likusio T.Šerno advokatas.

Praėjusių metų gegužės 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K.Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį yra apskundę ir K.Michailovo gynėjai, kurie prašo jį išteisinti, ir prokuroras, kuris siūlo perkvalifikuoti nusikaltimą ir pripažinti K.Michailovą kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui.

Teismas nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti T.Šerną.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje rašo, kad 1991 m. liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių "Delta-1" "Delta-2" milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamas liemenes, ginklus, sprogmenis. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Latvijos pilietis K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"