TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuroras: sprendimas pakeisti kaltinimus "darbiečiams" su politika nesusijęs

2012 12 03 16:11
Pirmadienį komisijai paaiškinimus teikęs prokuroras pabrėžė, kad byla nagrinėjama nedovanotinai ilgai - daugiau nei ketverius metus - o ją stabdė ir rinkimai, ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT)./Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Sprendimą prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą pakeisti kaltinimus Darbo partijos "juodosios buhalterijos" byloje teisiamiems politikams į sunkesnius lėmė ne politika, o proceso eiga, teigia Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

"Procesiškai tai buvo vienintelis tinkamiausias metas tiems kaltinimams pakeisti", - sakė S.Verseckas apie sprendimą spalio 26 dieną pateikti kaltinimus dėl sukčiavimo. Prokuroras tvirtino atidėjęs kaltinimų perkvalifikavimą po pirmojo rinkimų turo, kad išvengtų kaltinimų politikavimu.

Taip pat, pasak prokuroro, buvo svarbu perkvalifikuoti kaltinimus prieš kaltinamiesiems įgyjant imunitetą prisiekus Seime, nes kritiškai būtų vertinamas ir sprendimas kaltinimus perkvalifikuoti jau po to, kai Seimas būtų panaikinęs parlamentarų imunitetą.

"Dėl to maniau, kad perkvalifikuoti kaltinimus reikalinga, kol klausimo sprendimas atkeliaus į Seimą, kad prokurorų nekaltintų - kad atėjo į Seimą su senais kaltinimais, o kitą dieną pakeistų kaltinimus sunkesniais. Argumentai dėl laiko yra elementarūs ir susiję tik su baudžiamuoju procesu - reikėjo kaltinimus spėti pakeisti iki procesas sustos iki imuniteto įgijimo", - laikinosios komisijos posėdyje dėl "darbiečių" neliečiamybės sakė S.Verseckas.

"Su politika tai nesusiję, tai nulėmė proceso eiga, kuri tam momentui buvo susiformavusi. (Kaltinimų perkvalifikavimą - red.) nukėliau kaip galima vėlesniam laikotarpiui, po pirmojo turo, bet manau, kad bet kuris laikas būtų traktuojamas kaip politikavimas", - sakė S.Verseckas.

Argumentuodamas, jog Darbo partijos byla nėra politinė, kaip teigia kaltinamieji, prokuroras minėjo ir Europos Parlamento sprendimą panaikinti tuomet europarlamentaro mandatą turėjusio Viktoro Uspaskicho neliečiamybę. S.Verseckas tvirtino, jog EP ypač kruopščiai sprendžia imuniteto klausimą, ir neskuba naikinti savo narių imuniteto, jei byloje mato politinį aspektą.

"2010 metų rugsėjo 10 dieną EP priėmė sprendimą atšaukti V.Uspaskicho teisinį imunitetą. Kodėl tai svarbu - visų pirma, EP nario teisinis imunitetas yra identiškas Seimo nario teisiniam imunitetui. EP teisinio imuniteto atšaukimo procedūra yra atliekama ypatingai kruopščiai ir priekabiai, V.Uspaskicho teisinio imuniteto atšaukimo klausimas truko apie metus. EP nelinkęs beatodairiškai naikinti savo narių teisinio imuniteto, pagal mano turimą statistiką, per visą EP istoriją buvo gauti 129 prašymai, o imunitetas panaikintas tik 30 atvejų, pagal praktiką, imunitetas nėra atšaukiamas, jei kaltinimai susiję su politine veikla", - kalbėjo S.Verseckas.

S.Verseckas taip pat pastebėjo, jog argumentu, esą byla politinė, V.Uspaskichas Europą bando įtikinti teigdamas, kad bylą prieš jį pradėti esą nurodė tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, kuris šiuo metu yra Darbo partijos narys. Kaip pastebėjo S.Verseckas, ieškinys, kuriuo politiniu susidorojimu su juo kaltinamas A.Paulauskas, pateiktas šių metų rugpjūtį.

Europos Sąjungos Bendrajam teismui skųsdamas sprendimą panaikinti jo teisinį imunitetą V.Uspaskichas kaip politinio susidorojimo aspektą nurodo tai, kad byla esą pradėta A.Paulausko nurodymu, kai "darbiečiai" parėmė šio atstatydinimą iš Seimo pirmininko posto. A.Paulauskas šiuo metu - ne tik Darbo partijos narys ir komisijos, sprendžiančios dėl "darbiečių" imuniteto, pirmininko pavaduotojas.

"EP sprendimą atšaukti jo imunitetą V.Uspaskichas yra apskundęs Europos Sąjungos bendrajam teismui. Ieškinyje jis dėlioja aplinkybes, kuriomis įrodinėjama, kodėl, jo manymu, šis baudžiamasis procesas yra politinis persekiojimas. Pirmas jo argumentas - V.Uspaskichas įrodinėja, kad ikiteisminis tyrimas yra politinio susidorojimo priemonė, kadangi, teigia, pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė Lietuvos parlamento pirmininkas A.Paulauskas, tai įvyko po to, kai Darbo partija parėmė A.Paulausko nušalinimą nuo pareigų. Norėčiau pastebėti, kad nekalbu apie kažkokius senus dokumentus. Tai yra 2012 metų rugpjūčio 3 dienos ieškinys ES teismui", - pažymėjo S.Verseckas.

Vėliau žurnalistų klausiamas, ar ir šiuo metu savo dabartinį politikos bendražygį kaltina politiniu susidorojimu su partija, V.Uspaskichas gynėsi, kad ieškinį surašęs jo advokatas prancūzas, kuriam minėtos sąsajos pasirodė svarbios. "Aš visiškai nieko nemanau, matyt, buvo mano advokato, kuris prancūzas, atstovauja man ES teisme, jis paėmė duomenis iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto duomenų apie Valstybės saugumo departamento tyrimą, ten buvo paminėta viena iš VSD darbuotojų, komisijai cituota, kad byla buvo pradėta, kai buvo pašalintas A.Paulauskas nuo Seimo pirmininko posto", - aiškino V.Uspaskichas.

Klausiamas, ar jam pačiam atrodo, kad A.Paulauskas galėjo imtis iniciatyvų prieš Darbo partiją, V.Uspaskichas sakė nesiimantis vertinti, ir laikantis tai mažareikšmiu dalyku. "Aš nesuprantu tos teisės ir negaliu sudėlioti, kur reikšmingiausi dalykai byloje, jiems atrodo, kad tai yra reikšmingas dalykas, man - nelabai", - sakė V.Uspaskichas.

Prokuroras klausimą dėl "darbiečių" neliečiamybės sprendžiančiai komisijai taip pat pristatė schemą, kurioje matyti, kaip judėjo neteisėti pinigai. Jis pripažino, kad nepavyko atskleisti, iš kur į Darbo partijos kasą atkeliaudavo nedeklaruotos pajamos, nes tą žinantys asmenys nebendradarbiauja su teisėsauga, prokuroras tik pabrėžė, kad ir neatskleidus pinigų šaltinio nusikalstama veika nenuneigiama.

Pagrindiniu asmeniu tvarkant nelegalių pinigų srautus prokuroras įvardijo V.Vonžutaitę.

"V.Gapšys 2004-2006 metais toje schemoje nebuvo pagrindinis asmuo. Pagrindinį vaidmenį tame reikale užėmė būtent V.Vonžutaitė, būtent ji koordinavo tos moters, kuri vykdė "juodųjų" pinigų apskaitą, veiklą, ir ji vėliau nurodė Nijolei Steponavičiūtei, kad V.Gapšys taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl "juodojoje kasoje" esančių pinigų", - kalbėjo S.Verseckas.

Pasak prokuroro, būtent tuomet V.Gapšys įgauna savarankišką vaidmenį procese, nors vėlgi jis pabrėžė, kad "V.Gapšio vaidmuo nėra toks svarbus kaip V.Vonžutaitės, jis buvo jaunesnis ir jo pozicijos buvo mažiau (svarbios - red.)".

Klausiamas, koks tuomet buvo DP lyderio V.Uspaskicho vaidmuo, S.Verseckas tvirtino, jog kaip ir tvarkant viešą buhalteriją, partijos lyderiui buvo teikiamos "juodųjų" pinigų ataskaitos - pajamos ir išlaidos.

"Kiekvienais metais, kaip ir tvarkingoje "baltoje" buhalterijoje, buvo sudaromos pinigų ataskaitos, kiek buvo "juodųjų" pinigų, "juodosios buhalterijos" ataskaitos buvo teikiamos V.Uspaskichui", - sakė S.Verseckas.

Jo teigimu, vadinamoji juodoji buhalterija tvarkyta itin kruopščiai, ir kartą kilo sąmyšis pasigedus 6 tūkst. litų.

"Yra niuansas, buvo pasigesta 6 tūkst. litų, ir tarp žmonių, kurie tą faktą nustatė, kilo nerimas, kaip galėjo nutikti, kad pinigai dingo, ir kad būtinai apie tai reikia pranešti V.U.", - kalbėjo prokuroras.

Taip pat prokuroras atskleidė, jog operatyvininkai 2006 metais nurodė skubiai pradėti ikiteisminį tyrimą Darbo partijos atžvilgiu, nes gauta informacijos, jog "juodosios buhalterijos" dokumentus rengiamasi sunaikinti. Pasak S.Versecko, ši informacija pasitvirtino.

"Operatyviniai darbuotojai gavo duomenų, kad kitą dieną" juodosios buhalterijos" dokumentus ruošiamasi naikinti. Versija pasitvirtino, pradėjus daryti kratą, "juodosios buhalterijos" dokumentų nepavyko rasti", - sakė S.Verseckas ir pridūrė, kad dokumentai vėliau rasti šalia esančiame automobilyje paruošti išvežti.

Pirmadienį komisijai paaiškinimus teikęs prokuroras pabrėžė, kad byla nagrinėjama nedovanotinai ilgai - daugiau nei ketverius metus - o ją stabdė ir rinkimai, ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT).

"Turime unikalų atvejį - byla pirmoje instancijoje daugiau kaip ketveri metai. Tai nėra normali situacija ir aš kaip prokuroras esu nepatenkintas, tas tempimasis laiko ir psichologiškai slegia", - pirmadienį Seimo laikinajai tyrimo komisijai sakė S.Verseckas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas netruko dvejų metų, tokios apimties bylai tai buvęs optimalus laikas.

"Tokios apimties bylai ikiteisminis tyrimas buvo spartus, greitas ir atliktas per įmanomai trumpesnį laiką. Ateinam į teismą, ką turim teisme - prašoma susipažinti su byla, tuomet po pirmojo posėdžio - Seimo rinkimai, sudaroma laikinoji komisija, sprendžiamas imuniteto klausimas, vėl pertrauka. 2007 metų vasarį byla atiduoda Konstituciniam Teismui, ar juridinio asmens atsakomybė neprieštarauja Konstitucijai. Aš siūliau nestabdyti tos bylos, į šį mano siūlymą teismas neatsižvelgė, aišku, jis formaliai teisus", - dėstė S.Verseckas.

Pasak pareigūno, toliau bylą stabdė Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho išrinkimas į Europos Parlamentą, vėl pradedama teisinio imuniteto atėmimo procedūra, vėliau byla stojo dėl vienos iš kaltinamųjų Vitalijos Vonžutaitės nėštumo.

Kaip pabrėžė S.Verseckas, 2008 metų balandį bylą perdavus teismui, įrodymų tyrimą pradėti pavyko tik 2011 metų spalį, praėjus daugiau kaip trejiems metams.

Laikinasis teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius prokuroro klausė, ar jis dėl bylos nejautė spaudimo, iš kurios pusės ji bebūtų.

"Pats pakankamai seniai dirbu prokuratūroje, turiu bjaurų, bet pakankamai aštrų charakterį, net vadovams būna sudėtinga su manim sutarti, nes aš elgiuosi, kaip manau, kad baudžiamajam procese tinkamiausia", - į šį klausimą atsakė S.Verseckas.

Jis tvirtino dėl savo veiksmų diskutuojąs ir su vadovybe, ir su kolegomis, bet sprendimą visuomet priimąs pats.

"Aš savo sprendimus priimu pats asmeniškai. Nesakau, kad nediskutuoju su kolegomis ar vadovybe, bet jei manau, kad esu teisus dėl savo sprendimo, aš jį priimu. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui nusprendžiau taikyti apribojimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos dotacijos Darbo partijai sustabdymo, mano vadovybė buvo prieš, bet aš tą sprendimą priėmiau ir neaiškinau. Mano sprendimas (gali būti - red.) skundžiamas teismui, jei teismas matys, kad aš neteisus, jį panaikins", - kalbėjo S.Verseckas.

Praėjusią savaitę į pirmą posėdį susirinkusi laikinoji Seimo komisija nusprendė, kad posėdžiai bus uždari, už atvirus posėdžius balsavo tik du posėdyje dalyvavę konservatoriai, tačiau pirmadienį susirinkusi komisija atvykus prokurorams posėdžiauti pradėjo atvirai.

Komisija, išklausiusi prokurorus, parlamentarus, kurių neliečiamybę prašoma naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro prašymą. Tyrimą atlikti ji įpareigota iki gruodžio 21 dienos.

Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Generalinė prokuratūra į Seimą su prašymu panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę - leisti juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę - kreipėsi prieš savaitę.

Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis priminė, jog Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė kaltinami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

"Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų", - sakė D.Raulušaitis.

Pasak jo, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, "darbiečiai" neteisėtai gavo valstybės biudžeto dotacijas.

"Dėl minėtų asmenų veiksmų Darbo partijai apgaule įgijus didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala", - pabrėžė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.

Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"