TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuroras: tyrimas dėl „auksinių šaukštų“ gali užtrukti

2016 09 14 14:30
Generalinė prokuratūra Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ikiteisminis tyrimas dėl brangiai pirktų virtuvės įrankių gali užtrukti, mano tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

„Terminas (ikiteisminio tyrimo pabaigos – BNS) numatytas iki lapkričio 8 dienos. Po to bus sprendžiama, ar tyrimą pratęsti, ar tas tyrimas jau galės būti baigtas. Bet preliminariai iš patirties galiu pasakyti, kad greičiausiai mes tą terminą prasitęsime“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė pareigūnas.

Seimo Audito komiteto posėdyje dalyvavęs prokuroras teigė antradienį iš teismo gavęs bylos medžiagą, ir jau dabar matyti, kad reikės atlikti daug veiksmų.

„Kadangi patikrinimo veiksmų reikės atlikti gana daug: reikės apklausti nemažą kiekį asmenų, pareigūnų ir tai ypač greitai neišeis padaryti. Aišku, stengsimės kuo greičiau atlikti tyrimą“, – sakė G.Jasaitis.

Jis dabar vadovauja dviem ikiteisminiams tyrimams, susijusiems su kariuomenės vykdytu pirkimu iš bendrovės „Nota Bene“ įsigyjant lauko virtuvės atsarginių dalių ir įrankių. Vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo, kitas – dėl sukčiavimo. G.Jasaitis neatmetė galimybės juos sujungti.

„Dėl tyrimo sujungimo artimiausiomis dienomis bus priimtas sprendimas“, – teigė jis.

Audito komiteto posėdyje dalyvavusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė tvirtino, kad viešųjų pirkimų pažeidimai krašto apsaugos sistemoje kartojasi. Anot jos, pasitaiko, kad nustatoma per didelė kaina, per dideli kvalifikacijos reikalavimai, nepagrįstai taikoma skuba ir pan.

„Turbūt didžiausia bėda yra organizacinė – negebėjimas organizuoti pirkimų ir planuoti. Ir šiandien išgirdome, kad vienas (Krašto apsaugos minsiterijos) padalinys atsako tik už procedūrą ir nežiūri, kokios lėšos išleistos, nors tai pagrindinis padalinys, kuris turėtų tai žiūrėti. Matyt, tas procesas tiek išskaidytas, kad nėra pirkimų padalinio atsakomybės už visą procesą ir tas bėdas reikia šalinti“, – sakė S.Jurgelevičienė.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys taip pat tvirtino, kad atliekant valstybės auditą krašto apsaugos sistemoje, aptinkama įvairių pažeidimų.

„2011 metais buvo daugiau būdingi pažeidimai, susiję su išankstiniu apmokėjimu, kai už ką nors sumokama, dar neatlikus pirkimo procedūrų. 2012 metais dominavo pažeidimai, susiję su autorinėmis sutartimis, 2013 metais fiksavome įvairius pažeidimus, susijusius su investicijomis, prekėmis, paslaugomis, kalbėjome vėliau, kad reikėtų sugriežtinti decentralizuotai vykdomų pirkimų verčių skaičiavimo procedūras, kad pirkimai būtų vykdomi tik gerai parengus pačius investicijų projektus“, – tvirtino valstybės kontrolierius.

Pasak jo, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad krašto apsaugos sistemoje komandiruotėms pirkti išvis neorganizuojami viešieji konkursai, nors to reikalauja įstatymai.

Kalbėdamas apie galimas rizikas naudojant valstybės pinigus krašto apsaugos sistemoje, A.Dulkys priminė, kad smarkiai didėja šiai sistemai skiriamos lėšos.

„Kai yra didėjantis finansavimas, visą laiką yra rizika, ar visi įsigijimai bus tikrai susiję su nacionaliniu saugumu, ar tikrai atitiks tuos kriterijus, dėl kurių mūsų mokesčių mokėtojai sutiko ir parlamentas palaimino jų skyrimą“, – sakė valstybės kontrolierius.

„Labai svarbu, kad būtų techninis suderinamumas, kad visi pirkimai, vykdomi skirtingu metu, vėliau vienas kitą papildytų ir būtų suderinti“, – rizikas vardijo valstybės kontrolierius.

Viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje susidomėta, kai paaiškėjo, kad kariuomenė įvairių virtuvės įrankių iš bendrovės „Nota Bene“ pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

VPT duomenimis, 2014 metais kariuomenės Materialinių resursų departamentas pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilismėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

2015 metų kovą Vilniaus apylinkės prokuratūra su Karo policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, įtariant, kad „Nota bene“ klijavo „Karcher-Futuretech“ lipdukus ant produkcijos, kurios ši bendrovė negamino.

„Nota Bene“ direktorius patvirtino, kad bendrovės darbuotojai iš tikrųjų taip elgėsi, nes kitu atveju nebūtų spėję laiku įgyvendinti sutarties su Lietuvos kariuomene dėl to, kad kai kurių prekių pristatymo laikas iš „Karcher-Futuretech“ yra ilgesnis, nei reikalauja sutartis. Galiausiai paaiškėjo, kad „Nota Bene“ dalį įrankių pirko ne iš Vokietijos tiekėjo, o iš Lietuvos tiekėjo – bendrovės „Sangaida“.

Tyrimą dėl sukčiavimo prokuratūra nutraukė šią vasarą, nes teigė neradusi nusikaltimo sudėties. Tačiau viešai pasirodžius informacijai apie brangiai pirktus „auksinius šaukštus“ buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Be to, teismas patenkino Krašto apsaugos ministerijos skundą ir nurodė atnaujinti anksčiau pradėtą, bet nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"