TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prokuroro žirgas - skambi byla

2010 12 13 0:00
Karolinos Drulytės Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Pagal "Transparency International" apklausą, net du trečdaliai žmonių mano, kad korupcijos mastai Lietuvoje pastaruoju metu didėja, ir 78 proc. apklaustųjų netiki, kad valdžios kova su korupcija yra efektyvi. Ir kur tikės, jeigu korupcija įsisukusi net į Generalinę prokuratūrą. Apie tai LŽ paskelbė straipsnių ciklą, kuris paakino Seimą kviestis į plenarinį posėdį antradienį generalinį prokurorą Darių Valį. Siūlome ciklo tęsinį apie du lygiaverčius herojus - aferistą Sergejų Kozlovą ir generalinio prokuroro pirmąjį pavaduotoją Darių Raulušaitį. Ar po to gali žmonės tikėti, kad valdžia kovoja su korupcija?

Prokuroras (dabar jau - pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas) D.Raulušaitis po šešerių metų darbo pavasarį Vilniaus apygardos teismui perdavė 161 tomo baudžiamąją bylą, kurioje kelios išsituokusios aukštąjį išsilavinimą turinčios brandžios moterys ir vidurinę mokyklą tebaigęs dešimtmečiu vyresnis buhalteris kaltinami subūrę nusikalstamą susivienijimą, į kurį įtraukę net 67 Lietuvos bendroves valstybės biudžetui padarė keturių milijonų litų nuostolį. Organizuota gauja būtų neatrodžiusi taip pasigailėtinai - keturios vienišos moterys ir nepagydoma liga sergantis organizatorius, jei šią vieną didžiausių per dvidešimt nepriklausomybės metų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo aferų tyrusio prokuroro D.Raulušaičio malone nuo atsakomybės nebūtų buvę atleisti pagrindiniai bylos veikėjai.

Apskaitos genijus

Prie Katedros prasidedančioje Tilto gatvėje nejaučiama sostinės centrui būdingo šurmulio, nors čia pat - mėgstamiausios ir lankomiausios senamiesčio vietos. Tuo ji ir traukia prakutusius verslininkus, už butą Tilto gatvėje pasiruošusius pakloti nemažą sumą. Šioje prestižinėje vietoje, iškart už Centrinio pašto, prieš dešimtmetį erdvų būstą įsigijo ir iš Rusijos į vaikystės Vilnių su krūva pinigų ir šeima sugrįžęs S.Kozlovas.

Tuometė Vilniaus 8-oji vidurinė (dabar Naujamiesčio) mokykla yra vienintelė mokslo įstaiga, kurią baigė Saratovo srityje gimęs S.Kozlovas. Jo tėvai iki šiol gyvena Vilniuje, tačiau sūnus, gavęs atestatą, dvidešimčiai metų išvyko į Rusiją. Jekaterinburge, prasidėjus kooperatyvų steigimo erai, jis įsitraukė į verslą. Tiksliau, į jo apskaitą. S.Kozlovas taip save ir vadina - buhalteriu, o ne finansininku, nors pastarasis pavadinimas dabar madingesnis. Profesijos mokėsi ne iš vadovėlių, o skaitydamas teisės aktus.

Šio paprasto buhalterio ir jo, kaip teigiama kaltinamajame akte, suburto nusikalstamo susivienijimo veiklai ištirti prireikė 161 bylos tomo, šešerių metų ir kelių dešimčių tyrėjų bei revizorių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai įtariamąjį S.Kozlovą pakrikštijo finansų apskaitos genijumi.

Nepaisant pateiktų kaltinimų ir septynių tardymo izoliatoriuje praleistų mėnesių, S.Kozlovas išsaugojo nepaliestą savo buhalterines paslaugas teikiančią įmonę "Finansų erdvė" ir jos nuolatinius klientus. Visos neteisėtos operacijos vyko naudojantis fiktyviomis įmonėmis, o "Finansų erdvės" veiklai tikrintojai neturėjo priekaištų.

Buhalterių gauja

"Teismui perduotoje byloje kaltinamieji esate jūs ir keturios moterys - visos baigusios aukštuosius mokslus, dešimtmečiu už jus jaunesnės, beveik visos - išsituokusios. Gal per pažinčių skelbimus komplektavote savo nusikalstamą susivienijimą?" - bandžiau juokauti pokalbio su S.Kozlovu pradžioje.

"Jums tai juokai, - papriekaištavo S.Kozlovas. - O iš tiesų nieko juokingo. Beveik visos tos moterys paprastos buhalterės, jos nieko nežinojo apie tikrąją įmonių veiklą, dirbo namuose, atlikdavo tas operacijas, kurias nurodydavo įmonių vadovai. Nė nemaniau, kad joms bus pateikti kaltinimai. Paprastos buhalterės bus teisiamos, o Vytautas Radzevičius ir Eduardas Leoško, pradėję šitą veiklą dar iki manęs, prokuroro D.Raulušaičio nutarimu atleisti nuo atsakomybės."

Ir iš tiesų 2004 metų birželio 1-ąją FNTT pradėtame tyrime dėl nusikalstamo susivienijimo solidžių vyrų buvo kur kas daugiau nei moterų. Tyrimas pradėtas gavus operatyvinių žinių, kad buvo steigiamos įmonės nusikalstamai veikai slėpti, o šių įmonių dokumentai naudojami sukčiaujant, išvengiant PVM ir pelno mokesčio.

Pagal pirminę informaciją buvo įvardyti devyni nusikalstamo susivienijimo nariai, tarp jų S.Kozlovas, Viačeslavas ir Eduardas Leoško, Rimantas Ambutavičius, Aleksandras Kulešovas, Jelena Krupska. Jie įsteigė daugiau negu dešimt fiktyvių įmonių, daugumos jų akcijos parduotos Kaliningrado srityje gyvenantiems Rusijos piliečiams, kurie už vienkartinį 200 dolerių mokestį sutiko tapti įmonių savininkais ir akcininkais.

Nuslėpdavo mokesčius

Pagal pirminę 2004 metų informaciją fiktyvių įmonių apyvarta viršijo 10 mln., o žala valstybės biudžetui sudarė 4 mln. litų. 2004 metų birželio 1-ąją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauti paskirtas FNTT specialiųjų užduočių skyriaus (SUS) viršininko pavaduotojas Rolandas Mištautas, dabar jau nebedirbantis FNTT. Sudaryta įspūdinga tyrimo grupė iš 18 asmenų.

Birželio 2-ąją ir iš prokurorų sudaroma ikiteisminio tyrimo grupė, kurios nariai - Generalinės prokuratūros prokurorai Ugnius Vyčinas ir Sigutė Malinauskienė bei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras D.Raulušaitis.

Šešerius metus tiriant šią nepaprastą bylą D.Raulušaitis išaugo nuo eilinio apygardos prokuroro iki generalinio prokuroro pirmojo pavaduotojo. Atlikta kelios dešimtys kratų įtariamųjų biuruose, butuose, įmonėse.

Po metų iš šio tyrimo buvo atskirti du tyrimai: dėl neteisėtai įgytų naftos produktų legalizavimo ir A.Kulešovo suburto nusikalstamo susivienijimo, į kurį buvo įtrauktos 8 fiktyvios įmonės ir 67 mokesčius slėpusios įmonės, tarp jų buvusio "Alytaus" mero Česlovo Daugėlos statybos įmonė "Kortas".

Vadinamojoje S.Kozlovo byloje 2006 metų sausio 30-ąją D.Raulušaičio nurodymu pateikti įtarimai 68 įmonėms. Išsamiai patikrinus jų buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad sudarydamos fiktyvius sandorius su veiklos nevykdančiomis įmonėmis kiekviena jų nesumokėjo nuo poros tūkstančių iki milijono litų PVM ir pelno mokesčių. Apklausiamas S.Kozlovas prisipažino, kad veiklos schemą V.Radzevičiaus prašymu sugalvojo jis, siekdamas, kad realiai veikiančios statybų įmonės, tokios, kaip UAB "Mitnija", "Luidas", galėtų susimažinti mokesčius.

Tyrėjai nustatė, kad V.Radzevičius surado daugiausia įmonių, kurios pasinaudojo mokesčių nuslėpimo galimybe. Už tarpininkavimą V.Radzevičius pasiimdavo 12 proc. nuo sutarties sumos. Vėliau atsirado dar du tarpininkai - Vadimas Jurovickis ir Odeta Jokubauskienė, jiems atitekdavo po 10 proc. nuo sutarties sumos. E.Leoško išgrynindavo pinigus, surasdavo fiktyvių įmonių akcininkų Kaliningrado srityje, palaikė kontaktus su buhalteriais.

Sugalvota schema veikė puikiai, o norinčių ja pasinaudoti atsirasdavo vis daugiau, organizuota nusikalstoma grupė plėtėsi. Įmonių vadovai tokiu būdu ne tik nuslėpdavo dalį įmonės pelno ir sumažindavo mokamo PVM sumą, bet ir gaudavo grynųjų - beveik visą nuslėptą sumą, atskaičius 10-12 proc. mokestį už šią nelegalią paslaugą.

Prokuroro malonė

Po šešerių metų tyrimo į teismą perduotoje byloje dėl prokuroro D.Raulušaičio manipuliacijų išgaravo kartu su S.Kozlovu nusikalstamą susivienijimą kūrusių ir pagrindinį vaidmenį jo veikloje atlikusių V.Radzevičius ir E.Leoško pavardės. Liko viso labo penki kaltinamieji, atpirkimo ožiai - 49-erių S.Kozlovas, 50-metė Olga Kleiman, 40-metės J.Krupska, Elena Malachuta ir O.Jokubauskienė.

Kaltinamajame akte rašoma: "S.Kozlov, būdamas nusikalstamo susivienijimo, susidedančio iš J.Krupskos, E.Leoško, O.Jokubauskienės, V.Radzevičiaus, E.Malachutos ir jo paties, organizatoriaus ir vadovo, 2002-2004 metais Vilniuje, veikdami vieningai, tyčia suorganizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo, dėl ko kilo didelė žala. Tai yra buvo pasikėsinta apgaule padaryti 4,2 mln. litų žalą valstybės biudžetui ir buvo apgaule padaryta 4,17 mln. litų žala, taip pat buvo pasikėsinta pasisavinti 13,9 mln. litų privačių ūkio subjekto lėšų, iš kurių buvo pasisavinta 13,6 mln. litų."

E.Leoško ir V.Radzevičiaus tarp įtariamųjų nebeliko 2006 metų kovo 23-iąją, nors dar tų metų kovo 10-ąją ir 15-ąją FNTT tyrėjas jiems įteikė patikslintus pranešimus apie įtarimus. E.Leoško buvo įtariamas padėjęs apgaulingai tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą bei dalyvavęs iš juridinių asmenų pasisavinant ne mažiau kaip 16,9 mln. litų įmonių lėšų ir 5,6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. V.Radzevičiui įteiktas įtarimas pasisavinus ne mažiau kaip 813 615 litų bendrovės "Vilniaus stogai" lėšų ir apgaule "Vilniaus stogų" naudai įgijus teisę į 212 516 litų biudžeto lėšų.

Prokuroras D.Raulušaitis savo nutarimu nutraukė ikiteisminius tyrimus dėl E.Leoško ir V.Radzevičiaus, nurodęs, kad "jiedu savo kaltę pripažino, davė nuoseklius, išsamius ir teisingus parodymus, padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo ir kitų asmenų veikas".

D.Raulušaitis netgi nepasirūpino, kad E.Leoško ir V.Radzevičius atlygintų padarytą žalą. Tiesa, jis paprašė teismo skirti jiems baudžiamojo poveikio priemones - įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 2006 metų kovo 23-iąją, tą pačią dieną, kai D.Raulušaitis priėmė nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl E.Leoško ir V.Radzevičiaus, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė prokuroro sprendimą patvirtinančias nutartis. Teisėjas Artūras Pažarskis E.Leoško skyrė viso labo 15 MGL įmoką (1875 litus), o V.Radzevičiui 20 MGL įmoką (2500 litų).

Tikrai juokingos sumos, palyginti su tuo, kokia buvo padaryta žala krašto ekonomikai.

D.Raulušaičio žirgas

"Per V.Radzevičių ėjo 80 proc. sutarčių, - LŽ pasakojo atpirkimo ožiu likęs S.Kozlovas. - Nuo E.Leoško ir V.Radzevičiaus visas sumanymas ir prasidėjo. E.Leoško prieš dešimtmetį vadovavo įmonei "Evalva". Su V.Radzevičiumi jis ir pradėjo išrašinėti sąskaitas faktūras už neatliktus darbus, dirbo tik dviese. Vėliau V.Radzevičius atvedė akcininką UAB "Ikoda", tai buvo išorinis klientas. O šiaip V.Radzevičius stengėsi dėl savo įmonės "Vilniaus stogai", ir kai jie tai darė su "Evalva", aš ten nedalyvavau. V.Radzevičių pažinojau nuo tų laikų, kai jis remontavo mano butą, pažinojau kaip statybos įmonės savininką. Ir tik tada, kai V.Radzevičiui su E.Leoško kilo noras atvesti naujus klientus ir jie suprato, kad vienos įmonės nebeužteks, nes nerealiai didelė apyvarta keltų įtarimus, tada mes pirmą kartą susitikome kartu, kad nuspręstume, ar darysime ką nors toliau ir daugiau, ar ne. Nors apie ankstesnę jųdviejų veiklą daviau parodymus, prokuroro tai nebuvo tirta, į bylą jie nepateko, nors per banką siunčiamus pavedimus galima buvo nesunkiai patikrinti. Aš supratau, kodėl netyrė šio epizodo - tam, kad D.Raulušaičiui nebūtų trukdžių E.Leoško ir V.Radzevičių atleisti nuo atsakomybės. Jokios naudos tyrimui, atleidus juos nuo atsakomybės, nebuvo. Aš pats papasakojau visą schemą, netgi nubraižiau ją, kad tyrėjai suprastų, kaip mes veikėme. D.Raulušaitis su šita "milžiniškos aferos, turinčios rusišką kvapą", byla tarsi ant žirgo įvažiavo į Generalinę prokuratūrą. Tai, jog aš Rusijos pilietis, bylai suteikė skambesio."

S.Kozlovas nemenkina savo vaidmens kuriant nelegalią mokesčių slėpimo schemą, tačiau tikina pasinaudojęs įstatymo spragomis, kad palengvintų mokesčių naštą verslininkams. Kaip pavyzdį jis primena garsiąją "VP Market" mokestinę bylą. Skandalas kilo 2002 metais, kai "VP Market" pasinaudojo neįgaliųjų vardu, kad iš valstybės susigrąžintų 76 mln. litų PVM. Ikiteisminis tyrimas baigėsi absoliučiu verslininkų triumfu: valstybė per rekordiškai trumpą laiką atsiskaitė su bendrove, o šią kombinaciją atlikti padėjusi visuomeninė neįgaliųjų organizacija "Spindulys" tiesiog išgaravo.

Kalbėdamas apie savo buvusius partnerius S.Kozlovas pateikė stulbinamų faktų.

"Tie D.Raulušaičio dėka teismo atleistieji nuo atsakomybės, vien pagal mano skaičiavimus, kadangi aš kontroliavau sutartis, gavo milžiniškas sumas, - teigė S.Kozlovas. - E.Leoško gavo ne mažiau kaip pusę milijono, o V.Radzevičius ne mažiau kaip 2 mln. grynųjų pajamų. Norėdami susitaikyti su valstybe, jie turėjo grąžinti tuos pinigus. Bet negrąžino. Jie neturi teistumo, nėra nusikaltėliai, nėra kaip iš jų išreikalauti tų lėšų. Taip prokuratūra ir prokuroras D.Raulušaitis įteisino nusikalstamu būdu įgytus pinigus."

Organizuotą grupę "demobilizavo"

Kiek brangiau nei V.Radzevičiui ir E.Leoško, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime kainavo V.Jurovickiui. "ViaCon Baltic" direktorius, valstybės biudžetui padaręs 66 tūkst. litų žalą, 2007 metų birželio 16-ąją buvo nuteistas Kauno apygardos teisme 280 MGL (36 400 litų) bauda. Bendrovei "ViaCon Baltic" skirta 1500 MGL bauda (195 tūkst. litų).

Kol vyko tyrimas, teismai suspėjo nuteisti ne vieną V.Radzevičiaus, E.Leoško ir S.Kozlovo klientą. 2007 metų vasario 7-ąją Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė 4 metams laisvės atėmimo ir 60 MGL bauda nuteisė Laimoną Kasiulį, UAB "Autochemija" direktorių. "Autochemijai" buvo skirta 1300 MGL (162 500 litų) bauda. Lietuvos apeliacinis teismas sušvelnino bausmę verslininkui, skirdamas tik 250 MGL (31 250 litų) baudą, ir iki 800 MGL (100 tūkst. litų) sumažindamas baudą "Autochemijai".

2008 metų spalio 20-ąją Vilniaus apygardos teismas nuteisė Rasą Meiduvienę, UAB "Baltų lankų leidyba" vykdomąją direktorę. Už 20 tūkst. litų nuslėptą PVM mokestį jai skirta 80 MGL (10 tūkst. litų) bauda.

Šių metų lapkritį už sukčiavimą stambiu mastu ir PVM grobstymą nuteistas UAB "Vilmeta" direktorius Paulius Gureckis, nusižudžiusio garsaus Kauno milijonieriaus, buvusio vienos stambiausių Kauno statybos bendrovių "Mitnija" vadovo Antano Gureckio sūnėnas.

Pinigų išgryninimo paslaugas, P.Gureckio teigimu, jam pasiūlė pažįstamas UAB "Vilniaus stogai" direktorius V. Radzevičius. Jis pateikdavo kitų bendrovių sąskaitas faktūras, kuriose būdavo įrašyta, kokias paslaugas ar prekes jos suteikė "Vilmetai", nors realiai niekas nebuvo teikta. Kaltinamasis šias sąskaitas pasirašydavo ir pervesdavo pinigus. Kiti asmenys paimdavo pinigus iš bankų, o V.Radzevičius juos grąžindavo P.Gureckiui, sau ir kitų asmenų paslaugoms apmokėti pasilikdamas apie 15 proc. nuo sumos.

Teismas P.Gureckiui skyrė 35,1 tūkst. litų baudą, bus konfiskuotos jo iš nusikalstamos veikos gautos lėšos - beveik du milijonai litų. AB "Vilmeta" nubausta 195 tūkst. litų bauda.

Tokių iš S.Kozlovo bylos išskirtų ikiteisminių tyrimų, kuriuose jau paskelbti nuosprendžiai, yra daugiau negu dešimt. Visi verslininkai ir bendrovės kompensavo valstybei padarytą žalą, sumokėjo nuslėptus PVM ir pelno mokesčius. Tai laimės kūdikiai, išvengę kalėjimo, žinoma, prokuroro D.Raulušaičio dėka. Mat visos šios bylos virto "atskirais atvejais" - nebeliko organizuotos gaujos ir stambaus masto didelės vertės turto grobstymo, kuriam taikoma Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis, neleidžianti susitaikyti su valstybe ir išvengti laisvės atėmimo, skiriant alternatyvias bausmes. S.Kozlovas organizuotą gaują subūrė, o prokuroras D.Raulušaitis ją "išformavo", perduodamas šią vieną didžiausių bylų teismui atskirais epizodais, kad teisėjas negalėtų pamatyti viso šios milžiniškos aferos masto.

Dvigubi GP klientai

S.Kozlovo byla teismui atiduota dar balandį, bet nepradėta nagrinėti dėl pagrindinio kaltinamojo sunkios ligos. Po septynių Lukiškėse praleistų mėnesių išėjęs į laisvę S.Kozlovas netrukus sužinojo, jog serga onkologine liga. Jam atlikta operacija.

Šeimos lėšos jau šešerius metus areštuotos, o tai nemažos sumos - 124 tūkst. eurų, 50 tūkst. JAV dolerių, per 50 tūkst. litų. Areštuoti S.Kozlovui ir jo tėvams priklausantys butai ir žemės sklypai. S.Kozlovo ir jo žmonos suaugę sūnūs ir duktė iš Lietuvos išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Tokią kainą tenka mokėti už sukurtą mokesčių slėpimo schemą.

"Visuomet sakiau, kad turi vykti reali veikla, nereikia prekiauti oru. Mokesčius siūliau taupyti pasinaudojant kainų skirtumu. Tačiau schema veikė ne taip, kaip buvo sumąstyta, - prisipažino S.Kozlovas. - Arba reikėjo viską kontroliuoti, ir tada turėčiau dar daugiau nemalonumų, arba reikėjo parduoti tą schemą ir nelįsti daugiau tenai. Už tai dabar nebūčiau teisiamas." Iš "apskaitos genijaus" dabar gali juoktis atpildo išvengę visi didieji PVM grobstytojai, pirmiausia -V.Radzevičius ir E.Leoško.

Dar viena D.Raulušaičio "demobilizuota" iš organizuotos PVM grobstytojų gaujos įžymybė - Č. Daugėla. Prokuroras D.Raulušaitis Č.Daugėlą ir jo "Kortą" išskyrė iš S.Kozlovo bylos ir, "atitinkamai kvalifikavęs", perdavė teismui, kuris 2008 metų gruodį Alytaus kunigaikščiui skyrė viso labo 1300 litų baudą. Skandalingiausia, kad dar vykstant D.Raulušaičio vadovaujamam 2004 metais pradėtam FNTT PVM grobstymo aferos ikiteisminiam tyrimui, šios bylos figūrantas Č.Daugėlos "Kortas" laimėdavo Generalinės prokuratūros viešųjų pirkimų konkursus: 2006 metais "Kortas atliko Alytaus rajono apylinkės prokuratūros rekonstrukciją už 2 mln. 898 tūkst. 295 litus, 2008 metais - Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros rekonstrukciją už 6 mln. 321 tūkst. 203 litus. Generalinės prokuratūros konkursą laimėjo ir kita PVM grobstytoja - šios bylos dalyvė UAB "Skirnuva", už 88 602 litus remontavusi Lazdijų rajono apylinkės prokuratūrą. Čia be legendinės statybų ir konkursų organizatorės, Generalinės prokuratūros kanclerės Gertrūdos Tumelienės tikrai neapsieita. Dvigubi prokuratūros klientai duoda D.Raulušaičiui parodymus kaip įtariamieji ir laimi G.Tumelienės rengiamus viešųjų pirkimų konkursus. Tokie ikiteisminių tyrimų ir konkursų dalyviai yra supratingi ir nesispyrioja dėl "otkato". D.Raulušaičio išsuktas nuo realios bausmės Č.Daugėla suspėjo tapti Alytaus meru ir antrą kartą įkliūti - dabar jau Specialiųjų tyrimų tarnyba Dzūkijos sostinės kunigaikščiui pareiškė įtarimus pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius. Bet ir dabar Č.Daugėlai neverta nusiminti, nes D.Raulušaitis, jau kaip generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas, kuruoja visas tarnybas, tiriančias ekonominius ir finansinius nusikaltimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"