TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Propaganda: naujas lygmuo ir didesnė įtaka

2014 12 10 9:00
Užsienio spaudos asociatyvi nuotrauka

Lietuvoje Rusijos televizijos kanalų propaganda daro įtaką vyresnei kartai, o jaunimą ji pasiekia per internetą, nes virtualioje erdvėje vyksta sunkiai kontroliuojami dalykai. Vakarų demokratija šiuo metu pralaimi informacinį karą Rusijai. Kokiu būdu per šias viešinimo priemones skleidžiama dezinformacija ir kaip tai sustabdyti?

Apie tai Žmogaus teisių dienos išvakarėse buvo kalbama apskritojo stalo diskusijoje "Teisė žinoti: ribos ir iššūkiai", vykusioje Seimo kontrolierių įstaigoje. Vienos svarbių temų, kurias nagrinėjo keli pranešėjai, - apie propagandą ir dezinformaciją dabartinėje geopolitinėje situacijoje.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Geopolitinis iššūkis

"Informacijos laisvė nėra absoliuti. Konstitucijoje nustatyti ribojimai. Jie turi siekti teisėtų tikslų - visų pirma apsaugoti mūsų konstitucinę santvarką", - sakė Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė. Ji teigė, jog tenka nuspręsti, kokie ribojimai būtini tam tikru konkrečiu atveju. Demokratinėje visuomenėje tai kinta priklausomai nuo valstybei iškylančių ekonominių, socialinių ir geopolitinių iššūkių. "Šiuo metu didžiausias geopolitinis iššūkis Lietuvai yra tebesitęsiantys tarptautinei teisei prieštaraujantys Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu ir su jais akivaizdžiai susijęs nekonvencinis informacinis karas, vykdomas mūsų šalyje", - kalbėjo G. Grigaitė.

Prezidentės patarėja priminė, kad Jungtinės Karalystės žurnalo "The Economist" apžvalgininkas Edwardas Lucasas, neseniai buvęs Lietuvoje, neabejoja, jog Rusija kariauja informacinį karą, kuriame svarbu ne tik perduoti žinią, bet ir bandyti suklaidinti, suskaldyti ir demoralizuoti priešininkus. "Neabejojama, kad informacinis karas suvaidino itin svarbų vaidmenį Ukrainos-Rusijos konflikto evoliucijoje, nes tikslingai skleidžiama melaginga informacija prisidėjo prie Ukrainos visuomenės susiskaldymo. Išorinėms jėgoms, turėjusioms tikslą destabilizuoti padėtį šioje šalyje ir daryti įtaką sprendžiant svarbius klausimus, pavyzdžiui, integracijos į Europos Sąjungą (ES), šis susiskaldymas buvo itin naudingas", - kalbėjo G. Grigaitė.

Prezidentės patarėjos teigimu, tinkamai vertinant geopolitinį kontekstą, nerimą kelia statistika, kad Rusijos televizijos kanalų auditorijos dalis Lietuvos informacinėje erdvėje sudaro beveik 16 proc. Ji citavo Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorių pulkininką Saulių Guzevičių, kad paveikiausia Rusijos propaganda Lietuvoje yra per televizijos programas, kurias nuolat žiūri per 400 tūkst. šalies gyventojų.

Pasak G. Grigaitės, kovojant su propagandiniu Rusijos iššūkiu galima nieko nedaryti ir tikėtis pačios visuomenės sąmoningumo arba galima taikyti šiuo metu mūsų demokratinėje visuomenėje būtinas informacijos sklaidą ribojančias priemones. Jos leistų pasipriešinti kryptingai skleidžiamai melagingai informacijai ir apsaugotų tiek nacionalinio saugumo, tiek kitus gyvybiškai svarbius valstybės interesus.

G. Grigaitė teigė, kad kyla trys retoriniai klausimai, į kuriuos šiuo metu nėra galutinio atsakymo, bet tikimasi, kad jie bus rasti. Ar iš ES valstybės narės retransliuojamai, bet pagal Lietuvos įstatymus draudžiamai informacijai turi būti laiduojamas laisvas priėmimas; ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia užtikrinti, kad mūsų šalyje nebūtų skleidžiama dezinformacija tiek iš ES, tiek iš trečiose valstybėse registruotų transliuotojų; ar Lietuvoje vykdoma efektyvi retransliuojamo turinio priežiūra ir ginamas visuomenės interesas teisingai informacijai?

Anot G. Grigaitės, už dezinformacijos skleidimą atimama ar stabdoma retransliavimo licencija gali būti laikoma efektyvia poveikio priemone, bet anksčiau ar vėliau mūsų valstybė turės rasti tinkamą mechanizmą, kaip galėtume vykdyti retransliuotojo priežiūrą be licencijos stabdymo ir naikinimo. Jos nuomone, reikia ieškoti alternatyvių poveikio priemonių, būtinų pasikeitusiai situacijai visuomeninėje erdvėje.

Per diskusiją kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterių katedros vedėjas dr. Algimantas Venčkauskas. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Komentavimo įrankis - galingas

"Visi gerai žinome, kad internetas iš esmės pakeitė požiūrį į gyvenimą, - per diskusiją kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterių katedros vedėjas dr. Algimantas Venčkauskas. - Mano požiūriu, pernelyg sureikšminama televizija ir rusiški kanalai. Jaunimas tokių nežiūri, o informacijos semiasi iš interneto." Jis teigė, virtualioje erdvėje vyksta svarbūs ir sunkiai kontroliuojami dalykai. Ten skleidžiama propaganda. A. Venčkausko nuomone, Vakarų demokratija šiuo metu pralaimi Rusijai kibernetinį, informacinį karą. "Informacinės technologijos, ypač interneto atsiradimas ir globalus išplitimas, propagandą pakėlė į naują kokybinį lygmenį ir padidino jos įtaką, - tvirtino pranešėjas. - Jei televizinė propaganda yra vienkryptė, tai yra transliuojama žinia, internetas suteikia interaktyvumo galimybių, kai informacijos kūrėjai yra visi, kurie netingi."

A. Venčkauskas apžvelgė kai kurias virtualias technologijas ir kaip jos naudojamos. Pasak jo, pirmiausia atsirado vadinamosios viki-technologijos. Geriausiai žinoma yra "Vikipedija" - didžiausia šiuolaikinė elektroninė enciklopedija. Rašyti ją gali bet kas. Nėra už tai atsakingo redaktoriaus. Todėl kyla klausimas apie informacijos patikimumą. Niekas nežino, kiek "Vikipedijoje" yra klastotės ir dezinformacijos. "Tai viešas ir labai geras propagandos skleidimo būdas", - apibendrino A. Venčkauskas. Jo nuomone, panašiai galėjo būti veikiama ir per "WikiLeaks". Pranešėjas svarstė, ko ten daugiau - informacijos ar dezinformacijos.

Kalbėdamas apie naujienų portalus, A. Venčkauskas sakė, kad jie turi didelių netiesioginės propagandos galimybių. Tekstus publikuoja žurnalistai, o komentuoti ar, paspaudus tam tikrą ženklą, vertinti, gali bet kas. Tokia interaktyvi galimybė leidžia formuoti visuomenės nuomonę. "Ne paslaptis, kad ten veikia nemaža dalis profesionalių komentatorių, gaunančių pinigus, - kalbėjo A. Venčkauskas. - Komentavimo įrankis yra labai galingas. Todėl ne tik samdomi komentatoriai, bet ir kuriami robotai, automatiškai rašantys komentarus." Pasak jo, didelę įtaką daro ir socialiniai tinklai. Jie sudaro plačias galimybes skleisti bet kokią nuomonę. "O, kaip sakoma, šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa", - priminė pranešėjas. Jis pažymėjo, kad didelė problema yra ir interneto portalų, žiniatinklių "nulaužimas" bei netikros, iškreiptos informacijos patalpinimas. Paminėjo ir tokį kibernetinį įrankį kaip kompiuteriniai žaidimai, kai tarpusavyje kovoja tariami geri ir blogi herojai. Žaidėjai neretai susitapatina su kuriuo nors veikėjų. Kompiuterinių siužeto ir personažų kūrėjams lengva tuo naudotis, formuojant tam tikrą nuomonę.

Portalo lzinios.lt žurnalistės klausiamas, ko derėtų imtis, kad virtualioje erdvėje būtų užkertami keliai priešiškai propagandai, A. Venčkauskas sakė, jog galima blokuoti jos skleidėją. "Dar kuriami vadinamieji semantiniai informacijos analizatoriai, dirbantys realiame laike, - pasakojo jis. - Pagal tam tikrus požymius galima filtruoti informacijos srautą - galimai propagandinį ar kenkėjišką turinį, apibrėžtą įstatymu, pavyzdžiui, karo kurstymą." Tokius metodus kuria ir KTU specialistai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto kolegomis. A. Venčkausko teigimu, svarbu, kad Kibernetinio saugumo įstatyme - o jis netrukus turėtų būti priimtas - numatyti įpareigojimai ir atsakomybė interneto paslaugų tiekėjams rūpintis turiniu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"