TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Propagandą nugalės sąmoningumas

2015 04 23 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Lietuva yra tapusi informacinio karo taikiniu, o efektyviausias būdas atsilaikyti prieš propagandos, dezinformacijos laviną - visuomenės švietimas ir kritinis mąstymas. Gyventojų sąmoningumą šioje srityje skatins visoje šalyje rengiamos viešos paskaitos, kurias skaitys informacinio karo žinovas Aleksandras Matonis.

Viešose nemokamose paskaitose, vyksiančiose įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose, A. Matonis pasakos apie propagandos priemones, vadinamąją minkštąją galią ir jos taikymo būdus, technologijas bei istorines ištakas. Pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius ekspertas atskleis, kokie yra informacinio puolimo tikslai ir taikiniai Lietuvoje, sėkmingai įvykdytos propagandos kampanijos.

Visuomenės švietimo projektą „Sąmoningumas nugali propagandą“ inicijavo IT ir telekomunikacijų bendrovė „Teo“. Vienas projekto informacinių partnerių - nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“.

Apie kitą savaitę prasidėsiančias paskaitas, informacinius karus, „minkštąsias galias“ - LŽ interviu su Aleksandru Matoniu.

Atskleis propagandos taikinius

- Viešojoje erdvėje daug kalbama apie informacinius karus, propagandą, „minkštąsias galias“. Vyksite į susitikimus su gyventojais, jiems apie visa tai pasakosite. Kodėl ėmėtės tokio projekto?

- Matyt, mano kelerių pastarųjų metų aktyvumas šioje srityje buvo pastebėtas įmonės „Teo“, kuri piliečių švietimą apie informacinius karus pasirinko kaip savo socialinės atsakomybės projektą. Negalėjau nesutikti, nes tai yra puiki galimybė kreiptis į gyventojus. Turiu nemažai patirties skaityti panašias paskaitas įvairioms visuomenės grupėms: kariškiams, studentams, verslininkams, mokytojams.

Manau, labai svarbu, kad informaciniais karais, „minkštosiomis galiomis“ besidomintys žmonės, taip pat tie, kuriems kyla neaiškumų ar klausimų, ateitų klausyti šių viešų paskaitų. Kartu nagrinėdami įvairius pavyzdžius galėsime atsakyti į kylančius klausimus ar bent jau praskleisti šydą.

Mano tikslas - ne rikiuoti vertybes, ne dėlioti gaires, o papasakoti apie tai, kaip mūsų šalies gyventojų smegenys yra apdorojamos priešiškos propagandos, kokios technologijos tam taikomos, kokie yra priešiškos propagandos ir informacinių karų taikiniai Lietuvoje. Pagrindinis ginklas žmonėms apsisaugoti - kritinis mąstymas, sveikas protas, klausimų kėlimas - visa, kas telpa į žodį „sąmoningumas“.

- Ko tikitės iš susitikimų su gyventojais?

- Pagrindinis mano tikslas - kad kuo daugiau žmonių susimąstytų. Kai grupė bendraminčių, tarp kurių buvau ir aš, maždaug prieš septynerius metus pradėjome kalbėti apie informacinius karus, skaityti paskaitas šia tema, nedaug kas suprato apie ką kalbame, šio reikalo aktualumą.

Dabar informaciniai karai yra madinga tema. Tačiau tai, kad ji yra žiniasklaidos antraštėse, nebūtinai reiškia, jog žmonės apie tai kasdien susimąsto, kritiškai vertina informacijos srautą, pasiekiantį juos iš įvairių televizijos kanalų, įskaitant ir rusiškus. Būsiu labai laimingas, jeigu į viešas paskaitas atėję žmonės susimąstys, apie ką kalbu.

Grėsmės - iš Rytų

- Informaciniai karai, propaganda - tai karštosios temos pastaruoju metu. Iš kur ateina pagrindinės grėsmės mūsų šaliai?

- Manau, kad šiuo metu egzistuoja du klaidinančios informacijos srautai. Didžiausias yra susijęs su Rusijos valdžia, nedemokratiniu režimu, kurio tikslas - įvairiais deramais ir nederamais būdais paveikti kaimynių valstybių visuomenę, jų mąstymą, o svarbiausia - sprendimų priėmimo mechanizmą. Į užmarštį nuėjo tie laikai, kai kitos valstybės, siekdamos savo interesų, bandydavo vien tik papirkti politikus. Dabar bandoma paveikti gyventojus taip, kad jie lemtų, sakykime, Rusijai palankių politikų išrinkimą ir per tai darytų įtaką sprendimų priėmimui. Pastaraisiais metais matėme nemažai pavyzdžių, kai dėl viešosios nuomonės buvo atsisakyta kelių energetikos projektų, pavyzdžiui, skalūnų dujų žvalgybos ar naujos atominės elektrinės statybų. Tikrai galima teigti, kad visuomenės nuomonė šiais klausimais buvo paveikta ne tik vidinės politinės diskusijos, bet ir iš išorės, šiuo atveju - iš Rusijos. Minėtų energetikos projektų atsisakymas buvo naudingas dabartiniam Rusijos valdančiajam režimui.

Būtent jam nurodžius, prieš mūsų valstybę veikiama tiek legaliais, tiek nelegaliais būdais. Apie nelegalius būdus nemažai pasakyta Valstybės saugumo departamento ataskaitoje - kalbama apie paramą įvairioms marginalių pažiūrų žmonių grupėms, kibernetines atakas. Intensyviai veikia vadinamieji trolių fabrikai, mūsų socialiniuose tinkluose rašydami komentarus po straipsniais, jie bando formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų valstybę ir piliečius.

Legalūs veikimo būdai irgi plačiai diskutuojami. Per Europos Sąjungos šalyse registruotas žiniasklaidos grupes Lietuvoje platinama propaganda, dezinformacija, informacija, kurios skelbimas yra uždraustas Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo. Karo propagandos, neapykantos kurstymo pavyzdžiai yra visiems žinomi. Vienas Rusijos televizijos kanalas už tokius pažeidimus jau sulaukė atitinkamo teisinio įvertinimo - už įstatymų pažeidimus buvo nutrauktas jo retransliavimas Lietuvoje.

Kitas srautas nukreiptas į mūsų istoriją, tapatybę ir sietinas su Baltarusijos oficialia valdžia. Ne paslaptis, kad Baltarusijos vadovybė labai remia mokslinius tyrimus arba „tyrimus“, kurie tik ribojasi su mokslinio tyrimo sąvoka. Jų tikslas - išplauti viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybę. Žinome, kad LDK susiformavo baltų tautų gyvenamose teritorijose ir vėliau išplito į slavų gyvenamas žemes Rytuose. Tačiau kaimynėje šalyje bandoma sakyti, kad tikrieji LDK istorijos perėmėjai yra dabartinės Baltarusijos gyventojai, kad viduramžių Lietuvos monarchai - Algirdas, Vytautas Didysis - yra slavai, ne baltiškos kilmės, o lietuviai neva yra germanizuoti slavai. Tai bandymas išmušti iš po kojų mūsų istorinį pagrindą. O istorija yra nepaprastai svarbus nacionalinio tapatumo pagrindas.

- Ar mūsų šalies pastangos kovoti su propaganda, dezinformacija yra pakankamos?

- Įstatymų bazė nėra tobula. Šiuo metu yra įregistruota tam tikrų įstatymų pakeitimų, pluoštą projektų yra pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šias pataisas turi apsvarstyti įstatymų leidėjai.

Neturime tiek organizacinių galimybių ir lėšų, kad prieš Rusijos „minkštosios galios“ srautą nukreiptume tokį patį srautą. To ir neverta daryti. Rusija išleidžia milijonus dolerių, kad būtų gaminama kokybiška, žiūrovams patraukli pramoginė ir pažintinė produkcija. Net ir vaidybiniai filmai, serialai turi propagandos užtaisą ar propagandinių idėjų. Manau, efektyviausias būdas atsilaikyti prieš tai yra švietimas, žmonių informavimas, skatinimas mąstyti, atsirinkti, kas yra gerai, o kas blogai, kritiškai vertinti turinį. Geriausia injekcija nuo šalutinio poveikio - kritinio mąstymo skatinimas.

***

A. Matonio paskaitų „Sąmoningumas nugali propagandą“ ciklą sudarys dvi dalys - pavasario ir rudens. Pirma dalis prasidės balandžio 27 dieną Kėdainių bibliotekoje. Vėliau paskaitos vyks pirmadieniais, gegužės 4 dieną aplankant Utenos, gegužės 18 dieną - Lazdijų, gegužės 25 dieną - Gargždų ir birželio 1 dieną - Visagino viešąsias bibliotekas. Rudens paskaitų dalis prasidės rugsėjį, konkrečios datos ir miestai bus paskelbti vėliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"