Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Properša tarp pareigūnų ir jų vadovų didėja

 
2016 10 21 6:00
Policijos departamentas siekia, kad po reformos bent 3 tūkst. iš 8,5 tūkst. pareigūnų dirbtų gatvėje. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Su Policijos departamentu (PD) dėl vykstančios reformos nesusikalbančios Lietuvos statutinių pareigūnų profesinės sąjungos kaip arbitrus kviečia tarptautines organizacijas ir šalies prezidentę.

Pareigūnai tikina nerandantys bendros kalbos su vadovybe ir pažymi, kad po rugsėjo pabaigoje vykusio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite PD ne tik nesiėmė taisyti reformos klaidų, bet ir dar labiau skuba ją įgyvendinti.

Tuo tarpu PD vadovai teigia, kad profsąjungos politikuoja.

Aštri konfrontacija

Statutinių pareigūnų profesinės sąjungos šią savaitę pakartotinai kreipėsi į prezidentę dėl skubinamos policijos reformos. Jau anksčiau profsąjungos buvo atkreipusios šalies vadovės dėmesį į ydas, kurios išryškėjo vykdant pertvarkymus – sujungiant viešąją ir kriminalinę policiją, atsisakant specializacijos ir pavedant visiems pareigūnams reaguoti į pranešimus.

„Manyčiau, kad PD vadovybė tiesiog nusispjovė į prezidentės nurodymą pirmiausia įvertinti pradėtą pertvarką ir tik tuomet tęsti reformą. Užuot tai darius, siekiama kaip galima greičiau ją pradėti visuose šalies rajonuose“, – teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

Anot jos, policijos darbo specifikos pakeitimas nėra išdiskutuotas ne tik tarp pareigūnų, bet ir akademinėje bendruomenėje, Vidaus reikalų ministerijoje bei Vyriausybėje. R. Katinienės nuomone, su reforma susiję sprendimai turėjo būti priimti bent jau Vyriausybės lygmeniu, skiriant ir reikiamą finansavimą. Tačiau papildomų lėšų neatseikėta, tad reformai esą nepasirengta.

„Nenumatyti reikiami mokymai pareigūnams. Jie atsiduria pavojingoje situacijoje. 10–15 metų žmonės dirbo tik kabinete, daugiausia galva. Jiems kelti kur kas mažesni sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimai. Pagal naują modelį jau tenka reaguoti į įvykius, sulaikyti įtariamuosius“, – aiškino R. Katinienė.

Roma Katinienė: "Nepasverti sprendimai, socialinio dialogo stoka ateityje turės labai skaudžių pasekmių.“"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pareigūnai, pasak jos, ne tik turėtų būti tam specialiai mokyti, bet ir įveikę sveikatos, fizinio pasirengimo patikrą.

R. Katinienė nuogąstavo, jog policiją paliks nemažai kvalifikuotų pareigūnų, juolab kad ir dabar šis reiškinys matyti. Jos teigimu, vykdant reformą vien Trakų rajone iš darbo išėjo ar ketina išeiti 11 iš 40 pareigūnų.

„Apsisprendimą lemia ne tiek darbo specifikos pasikeitimas, kiek vadovų retorika. Nepasverti sprendimai, socialinio dialogo stoka ateityje turės labai skaudžių pasekmių“, – pažymėjo R. Katinienė. Ji pridūrė, jog, profsąjungoms toliau nesusikalbant su PD, pareigūnai bandys susitikti su prezidentės komandos nariais, o jei ir tai nepadės – rengti įspėjamuosius protestus.

Per teises – buldozeriu

Palaikydama Statutinių pareigūnų profesines sąjungas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) kreipėsi į Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) ir Europos profesinių sąjungų konfederaciją (ETUC) dėl esą nevykdomos kolektyvinės sutarties ir nutrūkusio socialinio dialogo. LTPF įsitikinusi, kad PD vadovybė laužo ne tik savo, bet Lietuvos pasirašytus įsipareigojimus. Į ETUC kreiptasi prašant inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją, į TDO – todėl, kad Lietuva yra pasirašiusi įsipareigojimus dėl santykių su profsąjungomis ir socialinės partnerystės plėtojimo.

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad PD vadovybė nustojo profsąjungas laikyti socialiniais partneriais. „Beveik du dešimtmečius PD ir profsąjungos kūrė, plėtojo ir puoselėjo socialinę partnerystę. 2014 metais pasiektas kolektyvinių derybų rezultatas – pasirašyta pirma kolektyvinė sutartis teisėsaugos institucijoje. Tačiau dabar – atvira konfrontacija. Tai prasidėjo, kai pasikeitė policijos vadovai“, – sakė ji.

Anot L. Soščekienės, pasibaigus pirmosios kolektyvinės sutarties galiojimo laikui, pernai liepą profsąjungos kreipėsi į policijos vadovybę, inicijuodamos naujas derybas dėl kolektyvinės sutarties, tačiau iki šiol jos nepradėtos. Kaip tikino LTPF pirmininkė, naujoji policijos vadovybė važiuoja buldozeriu per policininkų teises.

„Profsąjungų atstovams net uždrausta komisariatuose susitikinėti su pareigūnais, kalbėtis su jais apie reformą“, – pažymėjo L. Soščekienė.

Problemų neįžvelgia

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris neigė, kad profsąjungos nebelaikomos socialiniais partneriais. Esą profsąjungų atstovai į pasirengimo reformai procesą buvo įtraukti nuo pat pradžių, o vėliau nusprendė eiti ne konstruktyviu, o konfrontacijos keliu.

„Į profsąjungų nuomonę įsiklausoma, jei tik pateikiami konkretūs ir konstruktyvūs pasiūlymai. Tačiau pastaruoju metu tokių pasiūlymų negirdėti, tik abstraktūs kaltinimai“, – tvirtino E. Šileris.

Esą PD policijos veiklos pertvarkos neskubina, patys komisariatai sprendžia, kada jiems pereiti prie naujo darbo modelio. Ir nebūtinai tai turi įvykti iki 2018 metų pradžios. Pasak E. Šilerio, jokių terminų nenustatyta. „Iš komisariatų kaip tik sulaukiame daugiau pageidavimų pereiti prie naujo darbo modelio, nes jie tiki jo sėkme“, – sakė jis.

PD vadovo pavaduotojas tvirtino, kad normalu, jog dalis iš 11 tūkst. policijos sistemoje dirbančių pareigūnų ir civilių tarnautojų pasitraukia į pensiją, nes vyksta nuolatinė kadrų kaita. Mat pareigūnai pasinaudoja galimybe gauti iki 6 mėnesinių atlyginimų siekiančią išeitinę išmoką. Tačiau masinio išėjimo iš tarnybos PD nepastebi. Kaip tikino E. Šileris, daugiausia tarnybą paliekančių pareigūnų būta 2000–2011 metais, kai kasmet išeidavo po 1 tūkst. žmonių. Šiemet išėjusiųjų yra apie 500. Tačiau nuolat priimama naujų pareigūnų.

E. Šileris aiškino, jog planuojant, kad konkretus pareigūnas turės dirbti lauko sąlygomis, pirmiausia jis siunčiamas pasitikrinti sveikatos. PD siekia, kad po reformos bent 3 tūkst. iš 8,5 tūkst. pareigūnų dirbtų gatvėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"