TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prorusiška partija – tik viena

2016 09 02 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvoje teliko viena parlamentinė partija, atvirai deklaruojanti prorusiškas pozicijas: Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Dar prieš ketverius metus apie glaudesnius ryšius su Rusija kalbėjo socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. Po Krymo aneksijos padėtis pasikeitė neatpažįstamai.

Įvertinus parlamentinių partijų programas aiškėja, kad joms tampa nebeperspektyvu laikytis prorusiškų pozicijų. Apie glaudesnius santykius su didžiąja Rytų kaimyne kalba tik Valdemaro Tomaševskio vadovaujama LLRA-KŠS. Kitos politinės jėgos kalba apie gynybinių pajėgumų stiprinimą, aktyvų reagavimą į agresyvius Rusijos veiksmus. Tiesa, daugėja euroskeptikų.

Priežastys – pragmatinės

LLRA-KŠS prorusiška pozicija ekspertų nestebina. Tai, kad tik jos programoje minima būtinybė palaikyti glaudžius santykius su Rusija, nėra netikėta. Partijos lyderis tai demonstravo ne kartą. Pavyzdžiui, per Pergalės dienos minėjimą prisisegęs Georgijaus juostelę. Galiausiai, į rinkimus LLRA eina kartu su Rusų aljanso atstovais.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas profesorius Ramūnas Vilpišauskas priminė, kad V. Tomaševskio vadovaujamos partijos nuostatos beveik nepakito. Taip ji rodo atskirtį nuo kitų politinių jėgų.

Kęstutis Girnius: "Vien kalbėdamas, kaip diskriminuojami lenkai, rusų rinkėjų palaikymo nepelnysi. Deklaruoti, kad laikaisi prorusiškos politikos, - taktinis sumetimas.“Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

TSPMI docentas Kęstutis Girnius pritarė, kad LLRA-KŠS tokia nuostata siekia pritraukti tuos rinkėjus, kurie taip ir nesiintegravo į Lietuvos visuomenę. „Ypač siekiama pritraukti rusus, kurie ilgisi tarybinės praeities. O į rinkimus su Rusų aljansu ta partija eina jau ne pirmą kartą, taip jie stiprina galimybes“, – pabrėžė jis.

Kita vertus, anot politologo, priežastys akcentuoti gerus santykius su Rusija – pragmatinės. „Galima nuoširdžiai manyti, kad Rusija nėra grėsmė, kad lietuviai grėsmę pervertina. Tačiau LLRA-KŠS taip teigti politiškai naudinga. Jiems svarbu skirtis nuo kitų partijų, mėginti pritraukti rusų rinkėjus. Vien kalbėdamas, kaip diskriminuojami lenkai, rusų rinkėjų palaikymo nepelnysi. Deklaruoti, kad laikaisi prorusiškos politikos, – taktinis sumetimas“, – pridūrė K. Girnius.

Sovietų Sąjungos simpatikai

Anot istoriko Alvydo Nikžentaičio, LLRA-KŠS gali pritraukti tuos žmones, kurie iš dalies yra Sovietų Sąjugos ir jos sekėjos Rusijos simpatikai. Jis pažymėjo, kad šios partijos nuotatos Rusijos atžvilgiu beveik nekinta 5–6 metus.

Galiausiai, istoriko teigimu, LLRA-KŠS ir Rusų aljanso ryšys nėra atsitiktinis. Paaštrėjus tarptautinei situacijai, pablogėjus Lietuvos ir Lenkijos santykiams lenkų ir rusų tautinės mažumos jaučiasi nepakankamai saugios. „Taigi toks aljansas gali būti vertinamas kaip savotiška gynybinė pozicija prieš antirusiškumą ir antilenkiškumą, kurio Lietuvoje yra. Bet kuriuo atveju tokie aljansai ir lietuvių politikų pasyvumas situacijos negerina. Labai gaila, kad didžiosios politinės partijos ignoruoja tokią tautinę grupę kaip rusų tautinė mažuma“, – nuogąstavo istorikas.

Nedrįsta abejoti oficialia politika

Politologas K. Girnius akcentavo, kad daugumos partijų nuostatos užsienio politikos srityje kardinaliai pasikeitė po 2014 metų kovą įvykdytos Krymo aneksijos. Jo žodžiais, ilgą laiką tik konservatoriai kartojo, kad Rusijos atžvilgiu reikia laikytis tvirtesnės, principingesnės pozicijos. Tuo metu socialdemokratai dar per praėjusius Seimo rinkimus skelbė, kad reikia žiūrėti pragmatiškiau, žvelgti pirmyn.

„Po Ukrainos įvykių politinės partijos pakeitė savo kursą. Ne tik dėl užsienio politikos, bet ir dėl gynybos politikos: Rusiją laiko grėsme, sutaria, kad reikia didinti gynybos išlaidas, beveik visos partijos pritarė ir šauktinių grąžinimui“, – priminė jis.

K. Girniaus žodžiais, šiuo metu nė viena rimta partija nedrįsta suabejoti oficialia Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu. „Taigi dėl to keičiasi ir „tvarkiečių“, ir „darbiečių“ nuostatos. Jie ir taip turi daug bėdų, o jei dar ir prorusiškais bus pavadinti – visai būtų prastos perspektyvos ir tas partijas smukdytų“, – mano jis.

„Tvarkiečiai“ – euroskeptiškiausi

Kita vertus, tarp Lietuvos politikų daugėja euroskeptikų. Aštriausiai apie Europos Sąjungą (ES) kalba Rolando Pakso „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Būtent ši politinė jėga, anot R. Vilpišausko, laikoma euroskeptiškiausia Lietuvoje. „Darbiečiai“ pabėgėlių klausimu išsako panašią poziciją kaip ir „tvarkiečiai“, tačiau kitais klausimais „darbiečių“ pozicija nėra aiškiai iškristalizuota“, – minėjo politologas.

Savo ruožtu A. Nikžentaitis priminė, kad dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikėjų prisidėjo prie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizavimo. „Euroskeptikų nėra daug, bet jų vis daugėja. Keistos tendencijos. Ar euroskeptikai, pasisakydami prieš ES, siūlo kokią kitą alternatyvą? Ar jie siūlo tada įstoti į Rusijos kuriamą aljansą? Visi puikiai žino, kokia būtų Lietuvos situacija, jei nebūtume dviejuose stabiliuose blokuose – ES ir NATO“, – kalbėjo istorikas.

Partijų užsienio politikos nuostatos

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Užsienio politikoje sieksime palaikyti kuo glaudesnius ryšius su artimiausiais kaimynais – Latvija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija. Stiprindami ryšius su savo kaimynais skatinsime ekonominį, mokslinį, technologinį, kultūrinį, socialinį bei aplinkosauginį bendradarbiavimą.

Socialdemokratų partija

Užsienio politika bus grindžiama saugios ir stabilios kaimynystės kūrimo principu. Bus stengiamasi išlaikyti vieningą ir principingą ES ir NATO valstybių poziciją ginant Rytų partnerius ir reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Toliau aktyviai tarptautiniu lygiu kelsime klausimą dėl Gruzijos teritorijų okupacijos ir aneksijos, Krymo okupacijos ir aneksijos bei Rusijos karo Ukrainoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad sumažintume Rusijos politinę, energetinę ir ekonominę įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui.

Liberalų sąjūdis

Išliksime atviri visaverčio dialogo su Rusija atnaujinimui. Tai darysime tik tuo atveju, jei ji be išlygų gerbs tarptautinės teisės normas, žmogaus teises, valstybių apsisprendimo teisę ir jų teritorinį vientisumą.

Darbo partija

Toliau aktyviai remsime ES Rytų kaimynystės šalių siekius vadovautis demokratinėmis vertybėmis, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms bei vykdyti reformas, siekiant suartėti su ES. Ypatingą dėmesį ir paramą skirsime bendradarbiavimui su Ukraina, Gruzija, Moldova ir Baltarusija.

„Tvarka ir teisingumas“

Su visomis kaimynėmis valstybėmis sieksime gerų ir pragmatiškų santykių. Sutvarkysime ir atkursime kuo geresnius santykius su Lenkija bei gerokai suintensyvinsime santykius su Baltijos valstybėmis, Baltarusija.

Šaltinis: politinių partijų Seimo rinkimų programos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"