TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Protesto balsus stelbia politinai maršai

2015 10 12 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Švietimo politika nepatenkinti tautinių mažumų mokyklų gynėjai kyla į eilinį mūšį. Šįkart į kovą einama dar ir su socialinio protesto vėliavomis. Politinius akcijos motyvus įžvelgusios profsąjungos joje dalyvauti teigia neketinančios.

Vilniaus miesto savivaldybė ateinantį penktadienį leido prie Vyriausybės rūmų surengti mitingą „Prieš neteisingą politiką socialinėje ir švietimo srityse“. Pasak rengėjų, akcijoje turėtų dalyvauti profesinių sąjungų atstovai, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos darbuotojai, tautinių mažumų ir lietuvių kalba mokomų mokyklų mokinių tėvai. Iš viso planuojama ateinant apie 2 tūkst. žmonių. Leidimo surengti mitingą savivaldybės prašė Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut. Aktyviai palaikoma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų ji yra „dirigavusi“ ne vienai pastarojo meto lenkiškų mokyklų protesto akcijai. Paskutinioji vyko rugsėjo 1-ąją. Kai kuriose lenkiškose mokyklų tądien pamokos nevyko, o mokiniai, jų tėvai ir kai kurie LLRA atstovai meldėsi sostinės Aušros vartuose. Dievo malonės buvo prašyta ir paskelbus įspėjamąjį streiką birželio pradžioje. Tuomet mišios buvo aukotos Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje.

Neužtikrina teisių

Spalio 16-ąją rengiamos protesto akcijos organizatorių teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta keli šimtai mokyklų. „Šis faktas kelia didelį nerimą tėvams, mokiniams, mokytojai praranda darbą, o jų darbas tampa vis mažiau prestižinis, vis mažiau vertinamas. Vaikų darželių darbuotojų socialinė padėtis yra išvis katastrofiška“, – pabrėžė rengėjai. Pasak jų, didelis nerimas dėl nepakankamų socialinių garantijų ir darbo santykių liberalizavimo jaučiamas ir kitose srityse – kultūros, socialinės apsaugos. „Vyriausybės parengtą naująjį Darbo kodeksą darbuotojai vertina kaip dar vieną jų socialinių garantijų apribojimą, o tai kertasi tiek su rinkiminiais pažadais, tiek su Vyriausybės programa. Socialinis modelis yra nesuderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis, nepakankamai diskutuotas. Galų gale Vyriausybė nevykdo savo pažadų ne tik socialinės apsaugos ir švietimo srityse, bet ir neužtikrina teisių tautinėms mažumoms“, – mitingo priežastį pabrėžė jo organizatoriai.

Seimo rinkimų įtaka

Didžiąją šalies profsąjungų dalį vienijančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jų nariai rengiamame mitinge nedalyvaus. „Matyt, tokias akcijas skatina artėjantys Seimo rinkimai. Manau, kad ir be LLRA išlįs daugiau visokių judėjimų. Jau ne kartą, prisidengiant socialiniu modeliu, mėginta rengti visokius protestus, demonstruoti, kad ir jie neva prisidėjo prie, kad tas modelis pasikeitė. Dirbti niekas nenori, o dalytis rezultatais – netrūksta“, – pastebėjo LPSK vadovas.

A. Černiauskas priminė, kad LPSK kritiką dėl naujojo Darbo kodekso išsakė rugsėjo viduryje prie Seimo surengtame mitinge. „Dabar dar deramės , dėliojame viską į savo vietas. Reikia baigti šnekėtis, tada žiūrėti. Po to mitingo pasikeitė Vyriausybės ir mokslininkų pozicija. Jei anksčiau kodeksas buvo nukreiptas liberalumo linkme, dabar jis įgavo ir tam tikrą socialumo prasmę. Kai sudėliosime taškus, žiūrėsime, kiek tai mus patenkins“, – teigė jis.

Švietimas tik priedanga

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad jų organizacija gavo kvietimą prisidėti prie renginio. „Tačiau mes nedalyvausime, nes turime įtarimų, kad švietimo klausimai tėra vėliava, o bus sprendžiami visai kitos problemos“, – teigė jis. Pasak jo, iš atsiųsto kvietimo susidaro įspūdis, kad rengėjai apskritai nepatenkinti šalies švietimo sistema, o didžiausias dėmesys skiriamas kelioms mokykloms, kurioms nepriimtinos reorganizacijos sąlygos.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad kelios lenkiškos sostinės mokyklos, nepatenkintos reforma, šiuo metu teismuose bylinėjasi su Vilniaus miesto savivaldybe. Tautinių mažumų atstovų reikalavimai nekinta jau kelerius metus. Svarbiausi – panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose. Seimo nariai tokius užmojus vadina politikavimu, o kategoriškus reikalavimus – nerealiais.

Unikali valstybė

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Valentino Stundžio teigimu, LLRA nuolat siekia, kad švietimo nuostatos, kurios sudaro geresnes sąlygas tautinių mažumų atstovams išmokti valstybinės kalbos, būtų pakeistos. Jis pažymėjo, kad būtent valstybinė kalba yra „pagrindinis instrumentas“, kurį įvaldžius sudaromos galimybės visiems lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje, siekti karjeros. „Mes iš tikrųjų turime unikalią sistemą, kuriai lygių ar panašių pasaulyje nėra, – tautinės mažumos kalba mokomasi daugelis dalykų“, – sakė Seimo narys. Jis įsitikinęs, kad sprendimas stiprinti valstybinės kalbos mokymą buvo racionalus, teisingas ir naudingas pirmiausia tautinių mažumų atstovams. Krepšelio didinimas, anot parlamentaro, taip pat yra politinis klausimas, jis priklauso ir nuo valstybės išteklių. „Tautinių mažumų mokyklos ir dabar gauna 20 proc. didesnį finansavimą“, – priminė politikas. Jo manymu, mėginimai galvoti apie atskirą, tik lenkams skirtą švietimo sistemą – praeitis. V. Stundys vylėsi, kad tai pradeda suprasti ir tautinių mažumų atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"