Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Protestuoja prieš „buldozerinę“ aukštojo mokslo reformą

 
2017 06 15 11:50
Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) nusprendė surengti eitynes ir mitingą, kaip teigia, prieš prieš „buldozerinę“ aukštojo mokslo reformą. Protestuotojai pradeda nuo eitynės nuo Seimo iki Vyriausybės rūmų, ten surengiant mitingą. Organizatorių teigimu, jie ne kartą kreipėsi į valdžią, siūlydamasis dalyvauti pertvarkos darbo grupėse, deja, buvo ignoruojami, netgi nepageidaujami.

„Valdžia ciniškai visais įmanomais būdais vilkina aukštojo mokslo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymą. Šia sutartimi profesinės sąjungos siekia išsaugoti ilgesnes dėstytojų atostogas, mokslininko rentos institutą, užtikrinti atlyginimų didinimą. Tokiu savo požiūriu valdžia arogantiškai ignoruoja profesinių sąjungų misiją – ginti darbuotojų interesus ir jiems atstovauti“ – pranešime spaudai tvirtina LAMPMSS.

Protesto organizatoriai piktinasi, kad tęsdama neoliberalią ekonominę, socialinę ir mokslo politiką, Vyriausybė net nekelia klausimo dėl akivaizdžiai būtino didesnio aukštojo mokslo finansavimo. „Universitetams ciniškai siūloma didinti atlyginimus, atleidžiant kas trečią arba daugiau aukštųjų mokyklų darbuotoją. Be jokių perspektyvų panaudoti savo jėgas bei kvalifikaciją ir be socialinių garantijų, kurias panaikins naujasis Darbo kodeksas! Valdžia neprisiima jokios atsakomybės už skubotai ir neapdairiai vykdomos rizikingos „reformos“ padarinius ir už aukštųjų mokyklų darbuotojų – savo šalies piliečių – padėtį ir likimą“, – tvirtina jie.

Akademinė bendruomenė yra solidi, atsakinga, tačiau labai kantri socialinė grupė, teigia protesto organizatoriai. „Šį kartą ji tikrai parodys sutelktą kolektyvinę pilietinę valią, – žada LAMMSS.– Pasipriešinkime nieko gera aukštajam mokslui ir Lietuvos valstybei nežadančiai, socialiai neatsakingai ir nedemokratiškai „pseudoreformai“ masiniais mitingais, eitynėmis ir kitomis teisinėmis formomis.“

Vyriausybė, paskelbusi švietimą valstybės politikos prioritetu, pirmųjų veiksmų ėmėsi aukštojo mokslo srityje. Premjero 2017 m. kovo 6 d. potvarkiu sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė š. m. balandžio 28 d. pateikė Vyriausybei siūlymus dėl universitetų jungimo ir stambinimo.

Premjeras: reformos atsisakymas – pražūtingas

Atsisakyti aukštojo mokslo struktūrinės reformos ir toliau palikti veikti neefektyviai veikiančią sistemą būtų kelias į pražūtį, sako premjeras Saulius Skvernelis prieš Vyriausybės aukštųjų mokyklų profesinėms sąjungos protestuojant dėl reformos.

„Tokie pasisakymai, kad pirma duokite pinigų, o po to galbūt kažką reikia daryti, (niekur neveda), mes jau turime tą situaciją 27 nepriklausomybės metais, nedarant struktūrinių reformų ir bandant užkaišioti vis didėjantį poreikį pinigais, tokiu būdu toliau išlaikant neefektyviai veikiančias sistemas, tai kelias į pražūtį, tolesnę sistemos degradavimą kalbant apie kokybę“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Anot jo, vien didesnio finansavimo skyrimas nespręs aukštojo mokslo problemų, o siekiant didesnių dėstytojų atlyginimų lygiagrečiai būtina sisteminė pertvarka. Premjero teigimu, profsąjungos pertvarkai priešinasi, nes dėstytojai baiminasi prarasti darbus, naikinant besidubliuojančias studijų programas.

„Vien pinigų davimas nesprendžia problemų, mes sakome – lygiagrečiai turi būti daromos struktūrinės pertvarkos, tuo pačiu būdu motyvuojami dirbantys žmonės, tiek keliant jų atlyginimus, tiek sudarant galimybes tinkamai vystyti tiriamąjį darbą. Apmokėjimo sistema neteisinga, bet mes į tai ėjome 27 metus. Dabar Vyriausybė sako, mes norime pakeisti, bet kai keičiama, atsiranda didžiulis pasipriešinimas, nes reforma gali paliesti kiekvieną asmeniškai, galbūt kažkas darbo neteks, galbūt reikės mažiau dėstytojų“, – kalbėjo S.Skvernelis.

„Kaip Kaune yra 23 ekonomikos pakraipos programos. Juk suprantama, jei vienoj grupėj yra dešimt studentų, kitoj aštuoni, trečioj penkiolika, kiekvienai tai grupei mokyti reikalingi dėstytojai, profesoriai, jei mes toliau galvojam, kad davę pinigų toliau šią sistemą palaikom, nedarant struktūrinių pertvarkų, tai neįmanoma“, – pažymėjo premjeras.

LAMPMSS: aukštojo mokslo suprekinimas

Protesto organizatorių teigimu, minėtoje grupėje nėra nė vieno žmogaus iš akademinės srities, meno ar kultūros pasaulio, nėra asmenų, turinčių tokiam darbui reikalingos akademinės patirties, valstybiniu mąstymu grįstą požiūrį ir gebančių atsispirti suinteresuotųjų grupių spaudimui. O darbo grupės sudarymo principai ir veiklos rezultatai rodo, kad nebuvo svarstoma Universiteto misija tautai ir Lietuvos valstybei.

„Projekte Vyriausybė numato aukštojo mokslo suprekinimą, mechaniškai bei prievarta sujungtų ir šitaip sustambintų universitetų vertimą „akademinio verslo“ įmonėmis, kartu beatodairiškai remiamas ydingas neoliberalizmo ideologija grindžiamas „laisvosios rinkos“ principas“, – mano LAMMSS.

„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, – žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

BNS paklausta, kas dabar planuojamoje pertvarkoje yra nedemokratiško, ji kritikavo tai, kad pradinį reformos planą rengė darbo grupė be akademinės bendruomenės atstovų. Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytoje darbo grupėje, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauuskienė, buvo viceministras Giedrius Viliūnas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, premjero patarėja Unė Kaunaitė, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, bendrovės „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis vadovas Ramojus Reimeris, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir kiti.

„Jeigu skaitai apie darbo grupę, joje nėra nė vieno akademinio darbuotojo, kuris supranta, ką tai reiškia daryti mokslą (...). Kada aš 30 ir daugiau metų dirbu universitete ir sako, kad aš nekompetentinga, arba mano kolegos, kurie dirba daugiau aš mažiau metų, nekompetentingi pasakyti, kaip reikia daryti pertvarką, tai yra įžūlus melas“, – sakė A.Lapinskienė.

Darbo grupė, be kita ko, nagrinėjo ir aukštųjų mokyklų pateiktus siūlymus, kaip turėtų atrodyti pertvarka.

Anot A.Lapinskienės, jau studentui aišku, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.

Protesto akcijos dalyviai atsinešė plakatus, kurie skelbė: „Rinkimų programa apie ratus, darbai – apie batus“, „Regionai be universitetų – regionai be ateities“, „Mokslas ir verslas – tai ne tas pats!!“ ir kt.

Su protestuotojais atėjęs sutikti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo, kad akademinės bendruomenės bus išklausyta. Anot jo, dviejų valdančiųjų frakcijų atstovai kitą savaitę susitiks su visų universitetų atstovais.

„Nuo pat pradžių aš tą kalbėjau, kad bendruomenių sprendimai turi būti matomi ir girdimi, o ne iš viršaus nuleidžiam kokį nors planą“, – protestuotojams teigė Seimo pirmininkas.

Protesto akciją prie Seimo pradėjęs LAMPSS ją tęs prie Vyriausybės. Joje dalyvauja apie 100 žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"