TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Proto negalia dar gąsdina visuomenę

2008 08 13 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

25 metų Vytautui Konteniui, Baisogalos (Radviliškio r.) gyventojui, pasisekė - jį supa geranoriški žmonės, kurie stengiasi jaunuolį aprūpinti darbu. Tačiau tai reta išimtis. Proto negalią turinčiam žmogui šiandien Lietuvoje rasti darbą beveik neįmanoma.

Nuo liepos 2 dienos Lietuvoje pasikeitė vertinimo taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar neįgalus asmuo gali savimi pasirūpinti. Neįgaliųjų problemos paaštrėjo, nes, specialistų tvirtinimu, minėtos taisyklės labai sugriežtintos. Dažnai sunku apsispręsti - pacientą pripažinti savarankišku ar priklausomu nuo kitų žmonių pagalbos. Žmogaus savarankiškumą didžiąja dalimi nulemia fiziniai trūkumai, o ne protinis pajėgumas. Pavyzdžiui, fiziškai sveikas žmogus geba pasirūpinti savo higiena, tačiau visiškai nesiorientuoja erdvėje, nesugeba tvarkytis su pinigais. Pasitaiko atvejų, kai fizinių trūkumų neturinčio suaugusio žmogaus protiniai gebėjimai prilyginami trimečio gebėjimams. Tokie žmonės būna pripažįstami savarankiškais, nes moka praustis, valgyti, naudotis tualetu. Toks įvertinimas turi ir piniginę išraišką - yra skiriama piniginė pašalpa.

Pripažino savarankišku

25-erių V.Kontenis iš Baisogalos turi proto negalią. Dar motinos įsčiose buvo pažeista dalis jo smegenų. Dėl to jam šiandien sudėtinga orientuotis naujoje aplinkoje. Ypač sunku priimti sprendimus, kur reikia matematinių žinių ar loginio mąstymo.

Vytautas tapo naujų savarankiškumo nustatymo kriterijų auka. Neseniai specialistai nustatė, kad jis gali savimi pasirūpinti - surinko 60 balų pagal Bartelio indeksą. Tiek pakanka, kad žmogus būtų pripažintas savarankišku. Iki šiol jis nesurinkdavo nė 40 balų ir gaudavo šiek tiek didesnę nei 300 litų pašalpą. Kitą mėnesį jis jau gaus tik invalidumo pensiją. Pajamos sumažėjo perpus, tačiau galimybių užsidirbti nepadaugėjo.

Vytauto močiutė Genovaitė Ragauskienė susirūpino: "Mes su saule negyvensime. Greitai vaikui negalėsime niekuo padėti. Ką jis veiks? Iš ko pragyvens? Davėme jam viską, ką tik sugebėjome."

Močiutei skaudžiausia, kad anūkas pripažintas savarankišku įvertinus tik jo fizines galimybes. Jos nuomone, vertinimo kriterijai - per siauri: "Nesivaikau pašalpų. Dėkočiau Dievui, jei mano anūkas iš tiesų galėtų gyventi savarankiškai. Tačiau dabartinė situacija kelia nerimą - be kito žmogaus priežiūros jis sunkiai išgyventų."

Dievas ne tik atėmė, bet ir davė

Vytauto močiutę džiugina anūko meniniai sugebėjimai. "Dievas vieną atėmė, o kitą davė", - šypsojosi G.Ragauskienė, žvelgdama į paveikslus ant sienos. Tai Vytauto aplikacijos, tapybos ir audimo darbai. Jis ketverius metus mokėsi Baisogalos dailės mokykloje. Pedagogai pastebėjo unikalų jaunuolio jautrumą spalvoms ir atsidavimą darbui - kiekvienas kūrinys atliktas kruopščiai ir su menine jėga. Nors Radviliškio profesinės reabilitacijos centre Vytautas įgijo siuvėjo specialybę, meno jaunuolis iki šiol nemetė - fotoaparatu fiksuoja Baisogalos apylinkes ir mokosi groti akordeonu. Skaičiuoti jaunuoliui labai sunku, bet natas jis jau pažįsta. Ištraukia akordeoną iš dėklo ir užgroja gruzinišką "Suliko". Per keletą mėnesių nemažai pasiekta.

V.Kontenis kupinas svajonių. Norėtų surasti tą vienintelę, kuriai patiktų. Jis tiki, kad kada nors vairuos greitą brangų automobilį. Viliasi net savo įmonę sukurti. G.Ragauskienė neslopina, netramdo vaikaičio svajonių, stengiasi sutvirtinti jo pasitikėjimą savimi. Tačiau močiutė neįsivaizduoja, kam Vytautas būtų reikalingas, jei staiga netektų artimų žmonių.

Jaunuolis trokšta rasti darbą, nes kitaip "toji vienintelė" į jį net nežiūrės. Bandė sukti elektros variklių apvijas - nesisekė. Pas žmogų dalgiu šienavo aplinką - šiek tiek užsidirbo. Bandė glaistyti ir šveisti sienas - darbdavys daug priekaištų neturėjo. Tačiau ilgalaikės darbovietės Vytautui rasti dar nepavyko.

Jie gali dirbti

Negalia - tai, ko žmogus vengia, bijo ir nelaukia, ji į namus ateina neprašyta. Tačiau fizinė negalia dažnai užgrūdina patį neįgalųjį ir jo artimus žmones: aplinka pritaikoma ligonio poreikiams, o jis pats dirba mėgstamą darbą.

Protinė negalia - didžiulis iššūkis visai šalies neįgaliųjų priežiūros ir integracijos į visuomenę sistemai. Žengiami pirmieji, tačiau esminiai žingsniai, kurie bus bevaisiai, jei jų nepalaikys visuomenė, o ypač darbdaviai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarciany pastebi, kad kol kas neįgalūs žmonės mūsų šalyje dažnai lieka visuomenės atstumti. Jie tiriami, gydomi, šelpiami. Vėliau nustatomas darbingumas, tačiau darbą turi susirasti patys. "Didžiulė problema - kur įsidarbinti protinę negalią turinčiam žmogui. Šalyje veikia 50 neįgaliųjų įmonių, tačiau dauguma jų darbuotojų - aklieji, kurtieji arba kitos fizinės negalios ištiktieji", - teigė Z.Skvarciany.

Direktorius tikino, kad dauguma protinę negalią turinčių žmonių gali dirbti - ir net labai gerai. Mėgstamą darbą jie atlieka su užsidegimu ir nepaprastai sąžiningai. Šalyje veikia penki profesinio rengimo centrai, kuriuose protinę negalią turintys vaikai ir jaunuoliai išmoksta amato. "Duokime jiems darbo - štai išeitis iš padėties, tačiau darbdaviai nelabai nori tokių darbuotojų. Nežinau, ko jie bijo", - sakė Z.Skvarciany.

Pašnekovas teigė, kad geriausią pavyzdį pasauliui rodo Norvegija, kuri turintiems proto ir psichinę negalią skiria daugiau dėmesio nei fiziškai neįgaliems. Pastariesiems pakanka pritaikyti aplinką, o proto negalios ištiktuosius dažnai tenka nuolat globoti. Šioje šalyje įvairias nesudėtingas paslaugas (pavyzdžiui pakavimo) dažniausia atlieka žmonės su protine negalia. Norvegijoje veikia per 220 tokių socialinių įmonių, kuriose dirba daugiausia žmonės su protine negalia. Čia viskas paremta geranoriškumu - verslininkai duoda socialinėms įmonėms užsakymų, nes taip liepia sąžinė. Vokietijoje - griežtesnė tvarka. Ten įmonės privalo įdarbinti nustatytą kiekį neįgaliųjų.

Bismarko laikų testai

Z.Skvarciany pastebi, kad esame ties permainų slenksčiu - darbdaviai jau pradeda suprasti, kad ir neįgalūs nori bei moka dirbti. "Jei protinę negalią turinčiam žmogui pavyktų rasti tinkamą darbą, beliktų tik nuolat tą žmogų skatinti - kad jam tas darbas atrodytų fantastiškai patrauklus ir mielas. Prie to turi prisidėti ne tik giminaičiai ar socialinės įstaigos, bet ir visa neįgalų žmogų supanti bendruomenė.

Albinas Bagdonas, profesorius ir VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas, įsitikinęs, kad dabartiniai savarankiškumo nustatymo kriterijai nėra tobuli. Iš to kyla ir neįgalių žmonių darbingumo nustatymo problemos.

"Mūsų dabartinė neigalių žmonių vertinimo sistema nukopijuota nuo vokiečių Bismarko laikų sistemos", - žėrė kritiką A.Bagdonas. Profesoriaus nuomone, proto negalią turintiems žmonėms netinka dabartiniai ministerijos patvirtinti kriterijai. "Jie daugiau pritaikyti fizinės negalios ištiktisiems, todėl būtina peržiūrėti visus kriterijus."

Viename savo straipsnių A.Bagdonas rašė, kad intelektas matuojamas, nors nežinoma, kas tai yra. A.Bagdonas atkreipia dėmesį, kad dabar mūsų ekspertai vertina neįgaliuosius griežtai pagal patvirtintus kriterijus, nors kitų šalių praktika kitokia - vertinime aktyviai dalyvauja pats neįgalusis ir atsižvelgiama ne tik į kasdienius fizinius poreikius. Siekiama, kad protinę negalią turintis žmogus taip pat gyventų kokybišką gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"