TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Provincija greitai liks be "protų" ir be "rankų"

2006 11 28 0:00
Marijampolės ligoninės vadovai sumanė dabartiniame infekcinių ligų korpuse įrengti tarnybinius butus jauniems specialistams.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Lietuvos provincijos miestuose vis sunkiau surasti reikiamų specialistų ir darbininkų.

Jie išvažiuoja ne tik į užsienį, bet ir į Vilnių ar Kauną. Darbdaviai vis dažniau svarsto, kaip prisivilioti trūkstamų darbuotojų iš "artimojo užsienio".

"Jei Marijampolės darbdaviai nepakeis požiūrio į samdomus darbuotojus, ypač specialistus, artimiausiu metu įdarbinti nebebus ko", - teigė Marijampolės darbo biržos darbo rinkos programų vedėja Gražina Zaveckienė.

Marijampolės apskrityje atlyginimai - vieni mažiausių Lietuvoje. Dalis kvalifikuočiausių specialistų jau iškeliavo laimės ieškoti kitur.

Į užsienį, kur emigravo vos ne kas ketvirtas darbingo amžiaus marijampolietis, daugiausia išvažiavo ar išvažiuoja darbininko kvalifikaciją turintys asmenys, o didžiausiais Marijampolės specialistų traukos centrais tapo Kaunas ir Vilnius.

Pajuto pagarbą

Kaip LŽ pasakojo prieš metus Kaune vadybininku įsidarbinęs marijampolietis Arūnas L., važinėjimas kas rytą 50 kilometrų į darbą ir grįžti namo atsiperka. Kaune jis dirba beveik tokį pat darbą, kaip anksčiau Marijampolėje, bet uždirba 500 litų daugiau. Jam svarbu, kad naujame kolektyve geresnis mikroklimatas.

"Kai dirbau Marijampolėje, darbdavys tiesiog engė, nors ir jis, ir aš esame diplomuoti specialistai, baigę aukštąjį mokslą. Jam aš buvau tik juodadarbis, neturintis teisės turėti savo nuomonę. Dabartiniame kolektyve vadovas elgiasi visai kitaip - tariasi su mumis, kaip geriau išspręsti vieną ar kitą problemą. Pasijutau reikalingas", - pasakojo Arūnas.

Jis neslėpė, kad didesniame mieste yra kur kas didesnės karjeros galimybės. Pakilti karjeros laiptais Marijampolėje sunku. "Didesniame mieste bendrovėms reikia įvairių darbuotojų, jų kaita didesnė, o Marijampolėje - kaip nejudančiame vandenyje", - LŽ sakė pašnekovas.

Kitas marijampolietis, dabar vadovaujantis stambiai Vilniaus firmai, gaminančiai ventiliacijos sistemas, ne tik pats su šeima išsikraustė į sostinę, bet ir iš Marijampolės pasikvietė nemažą būrį darbininkų. Sakė, priimtų ir daugiau, jei atsirastų norinčiųjų važiuoti į sostinę.

Vilios architektus

Kitais metais Marijampolės savivaldybės vadovai tikisi nupirkti nors 3 tarnybinius butus ir juose apgyvendinti jaunus specialistus.

Pasak mero Vidmanto Brazio, šiuo metu savivaldybės administracija labiausiai ieško kvalifikuotų architektų. Mielai įdarbintų du, o greitu laiku gali pritrūkti ir kitų sričių specialistų.

"Atlyginimais jų nepriviliosime, nes architektai privačiai uždirba kur kas daugiau, nei galime pasiūlyti. Gyvenamasis plotas - yra tai, ko dar neturi mokslus baigę jaunuoliai. O sukūrę šeimas jie gal ir ilgiau užsiliks mieste", - svarstė meras.

Jau numatyta nupirkti 3 dviejų kambarių butus naujai statomuose namuose. Šias išlaidas savivaldybės taryba turės numatyti kitų metų biudžete.

Socialiai remtiniems asmenims yra perkami senesnės statybos butai, už kvadratinį metrą ploto vidutiniškai mokant po 1,5 tūkst. litų, o tarnybinių butų kvadratinio metro kaina jau viršys 2 tūkst. litų.

Kas gyvens ligoninėje

Galimybę viename ligoninės korpuse ant Šešupės kranto vietoj gydomųjų palatų įrengti butus svarsto ir Marijampolės apskrities ligoninės vadovai. Pasak ligoninės direktorės pavaduotojos Vidutos Bačkierienės, sunku net išvardyti, kurių specialybių medikų ligoninei trūksta.

"Galėtume įdarbinti beveik visų specialybių medikus - chirurgus, terapeutus, neurologus ar radiologus. Trūksta ir viduriniosios grandies specialistų. Jau kuris laikas ieškome dviejų rentgeno laborantų, yra laisvų slaugytojų padėjėjų etatų", - guodėsi Bačkierienė. Deja, pastaraisiais metais privilioti specialistų į ligoninę darosi vis sunkiau. "Didesniais atlyginimais nei didžiuosiuose miestuose ar užsienyje jų vilioti neturime finansinių galimybių, todėl tenka ieškoti kitokių būdų. Aukštųjų mokyklų absolventai Marijampole beveik nesidomi. Nebent pasiūlę tarnybinių butų galėtume pakeisti jų požiūrį".

Butus mąstoma įrengti infekciniame ligoninės korpuse, kuris pastatytas šiek tiek atokiau. Vienoje jo dalyje šiuo metu įrengtos palatos sergantiesiems tuberkulioze, o kita taip ir liko tuščia.

Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė jau užsiminė sveikatos apsaugos ministrui, kad infekcinių ligų skyriui vietos atsirastų pagrindiniame ligoninės pastate. Tada korpusas liktų visai tuščias.

Kova dėl darbininkų

Marijampolės darbo biržos duomenimis, šiuo metu regione stinga ne vien aukštuosius mokslus baigusių įvairių sričių vadybininkų, medikų, statybų specialistų, pedagogų, bet dar labiau trūksta profesinį pasirengimą turinčių darbininkų, paslaugų sferos darbuotojų - statybininkų, prekybininkų, vairuotojų. Dėl kai kurių specialybių darbuotojų stygiaus tarp darbdavių vyksta įnirtinga kova. Statybų bendrovės viena iš kitos statybininkus pervilioja ištisomis brigadomis.

Vilkaviškio siuvimo fabriko vadovai neslepia, kad per metus įmonę paliko nemažai darbuotojų, todėl vienu metu įdarbintų beveik 200 siuvėjų, jei tik jų atsirastų. Todėl darbdaviai vis dažniau darbo jėgos dairosi į užsienį, ypač Kaliningrado sritį.

Priimtų užsieniečius

Euroregiono "Nemunas" užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas parengė darbo jėgos judėjimo tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos galimybių studiją. Specialistai, apklausę didelę dalį darbdavių iš Marijampolės ir Alytaus apskričių, dalyvaujančių "Nemuno" veikloje, patvirtino ir taip jau žinomą faktą, kad daugiausia šiuo metu šiose apskrityse trūksta kvalifikuotų statybininkų, tarptautinių pervežimų vairuotojų, pardavėjų. Tą pripažino net 82 proc. apklaustųjų. 60 proc. apklausos dalyvių sutiktų įdarbinti užsieniečius, jei tik būtų palankesnės sąlygos.

"Mėginome analizuoti, ar gali darbo jėga judėti iš vienos šalies rajonų į kitos šalies. Viena didžiausių problemų, su kuria gali susidurti mūsų šalies ar Lenkijos piliečiai, norintys įsidarbinti Rusijos Kaliningrado srityje, ilgai trunkantis įdarbinimo procesas. Tas pat pasakytina ir apie Lietuvą", - teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.

Pasak jo, atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Marijampolės ir Alytaus regionai būtent iš Kaliningrado srities galėtų pasikviesti trūkstamų neaukštos kvalifikacijos specialistų. Ten kol kas darbo užmokestis yra mažesnis, taip pat ir pragyvenimo lygis. Prisivilioti trūkstamų darbuotojų nebūtų labai sudėtinga, bet įdarbinimo procesas gali užtrukti tris, kai kada ir dar daugiau mėnesių. Iš Lietuvos į Kaliningrado sritį galėtų išvykti dirbti nebent tik itin aukštos kvalifikacijos specialistai, tačiau, Gruževskio nuomone, tokių gali ir neatsirasti, nes jie darbo turi ir Lietuvoje.

Pradėkime nuo vizų

"Lietuva turėtų būti suinteresuota šalies pietinės dalies ekonominiu augimu ir tam reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas. Kol kas tai labiau žemdirbiškas kraštas, kur žemės ūkyje dirba apie ketvirtadalis gyventojų. O ūkiai smulkūs", - teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.

Anot jo, nors panaši situacija yra ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pasienyje, tačiau Lietuvos pusėje yra didesnis ekonominis potencialas, kuriuo ir reikėtų pasinaudoti. Tam reikėtų, kad politikai ryžtųsi kiek supaprastinti vizų režimą ir įdarbinimo procedūras. Gal vertėtų kaimyninėse šalyse organizuoti specialius mokymus norintiesiems patekti į mūsų šalies darbo rinką, įkurti specializuotą įdarbinimo centrą, kuris rinktų ir skleistų informaciją apie darbo galimybes trijų šalių regione.

Prarastas laikas

"Jau ir taip 15 metų delsėme nieko nedarydami ir net nemėgindami suvaldyti emigracijos procesų. Todėl iš Lietuvos išvažiavo beveik 300 tūkstančių darbingų gyventojų. Jei nesiimsime kokių nors ekonominių būdų stabdyti emigraciją, kelti atskirų šalies regionų ekonomikos lygio, nuostoliai ateityje bus dar didesni", - aiškino Gruževskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"