Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Provincijos reanimavimas: vinis į karstą ar proveržis

 
2017 06 22 9:20
Norima, kad savivaldybės ir regionai įsitrauktų į lenktynes dėl investicijų, žmonių.
Norima, kad savivaldybės ir regionai įsitrauktų į lenktynes dėl investicijų, žmonių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvai patiriant skaudžią demografinę krizę ir sparčiai nykstant provincijai, valdžia siūlo naujus receptus regionams gaivinti. Savivaldos atstovai gana palankiai vertina planuojamus pakeitimus, o opozicijos politikai apie juos kalba itin skeptiškai.

Už regioninę politiką atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekia, kad europiniai pinigai būtų investuojami tik į sritis, kurios yra savotiškos rajonų vizitinės kortelės. Taip pat esama planų jungti merdinčias įstaigas į daugiafunkcius centrus ir skatinti merijas kooperuotis teikiant viešąsias paslaugas.

Šiuo metu dėliojami rodikliai, kurie, anot valdžios atstovų, leis įvertinti, į kurias savivaldybes dar galima pritraukti investuotojų ir kuriose verslas gali būti gyvybingas bei mokėti orius atlyginimus, o kurios – pasmerktos būti tik didesnių darinių dalimi.

Pristatys regionines žvaigždes

Vidaus reikalų viceministro Giedriaus Surplio teigimu, įpusėjus pastarąjį Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos laikotarpį, Vyriausybė regioniniams projektams skirtus nepradėtus naudoti europinius pinigus siūlo nukreipti dviem kryptimis – regionų specializacijai ir optimizacijai.

„Visoms 10 regionų plėtros tarybų išsiuntėme kvietimus dar nepanaudotas ES investicijų lėšas skirti regionų specializacijai stiprinti. Kitaip tariant, investuoti tik į tas sritis, kurios regione yra stipriausios ir kurios gali mums padėti kurti didelės pridėtinės vertės darbo vietas ir mokėti orius atlyginimus bei pozicionuoti regioną kaip tam tikros stiprybės teritoriją. Toms apskritims, kurios sutiks su mumis dirbti, „įjungsime“ visus valstybės pajėgumus. Viena vertus, kryptingai investuosime tik ten, kur regionas yra stipriausias, įdomiausias investuotojams, antra vertus, subalansuosime viešąją politiką – švietimo, kultūros, susisiekimo, kad sustiprintume to regiono pajėgumą dar labiau. Jeigu regionas yra stiprus logistikos srityje, visos profesinės mokyklos jame turi dirbti rengdamos logistikos specialistus, o ne, pavyzdžiui, virėjus. Kultūra irgi turi orientuotis į tai, kaip galima sustiprinti regiono, kaip turinčio daug potencialo logistikos, turizmo ar aukštųjų technologijų srityje, įvaizdį“, – tvirtino G. Surplys.

Anot jo, toks procesas jau pradėtas. Iki 2018 metų tikimasi pristatyti Alytų, Marijampolę, Panevėžį kaip naujas regionines žvaigždes, kad kiekvienam turistui, investuotojui ar potencialiam verslo eksporto partneriui būtų aišku, jog domintis konkrečia sritimi akys turėtų būti kreipiamos į tam tikrą konkretų Lietuvos regioną.

Plačiu spinduliu – institucinė dykra

G. Surplys sakė, kad regionų optimizacija būtina, nes viešųjų investicijų mažės. „Siūlysime savivaldybėms dviejų lygių optimizaciją. Visų pirma, pačioje savivaldoje vietoj kelių merdinčių kultūros, švietimo, socialinių paslaugų ir kitų įstaigų kurti vieną efektyviai veikiantį šiuolaikinį daugiafunkcį centrą. Nestatant naujų, o panaudojant vieną esamų pastatų ir sukeliant ten visas įstaigas, sutvarkant kitus dalykus“, – aiškino vidaus reikalų viceministras.

Antras regioninės optimizacijos lygis sietinas su tam tikrų savivaldybių paslaugų kooperavimu. G. Surplys įsitikinęs, kad kultūros, sporto, neformaliojo švietimo ir kitas paslaugas merijos gali teikti kartu. „Puikiausias pavyzdys, į kurį labiausiai koncentruojamės, – susisiekimo paslaugos. Šiandien dar būna, kai autobusas sustoja likus kilometrui iki gyvenvietės vien dėl to, kad ten baigiasi savivaldybės riba. Norime kurti regionines transporto sistemas, kad gyventojai galėtų patogiai važiuoti į darbą, mokyklą ir t. t. Būtent taip pagaliau turėtų pradėti funkcionuoti mūsų regionai“, – kalbėjo jis.

Liepos mėnesį VRM ketina pristatyti specialų internetinį įrankį, vadinamą kokybiškų paslaugų pasiekiamumo standartu. Lietuvos žemėlapyje bus galima pamatyti tam tikrą žmonių koncentraciją: kur ir kiek gyvena pensininkų ar mokinių, vyrų, moterų, kaip jiems pasiekiamos valstybės paslaugos.

„Galėsime pamatyti, kad yra dvi mokyklos, stovinčios viena šalia kitos vien tik dėl to, kad greta eina savivaldybių riba. Galėsime pamatyti, kad Skuode keliasdešimties kilometrų spinduliu tuoj neliks nė vienos valstybinės įstaigos. Viena vertus, tai leis išvengti dubliavimosi, kita vertus, neleis manipuliuoti informacija norint centralizuoti įstaigas ir viską iškelti iš regionų, tarkime, į Vilnių ar Kauną. Galėsime pamatyti, kad iškėlus paskutinę įstaigą iš tam tikros savivaldybės šimtai žmonių liktų be jokio apčiuopiamo valstybės pasiekiamumo keliasdešimties kilometrų spinduliu“, – pažymėjo viceministras.

Įvertins rajonų padėtį

Nors menkstant gyventojų skaičiui mažesni rajonai smarkiai traukiasi, G. Surplys dėstė, kad Vyriausybė tiki regionų potencialu. Anot jo, norima, kad per šį politinį keturmetį savivaldybės ir regionai įsitrauktų į lenktynes dėl investicijų, žmonių.

„Tiek savivaldybėms, tiek regionams norime pasiūlyti pagalbines priemones, kurios leistų dalyvauti šiose lenktynėse. Pirmiausia tai būtų savivaldos stiprinimas. Kalbame apie galimybę savivaldybėms susirinkti daugiau mokesčių ir juos pasilikti. Jau nuo 2018 metų savivaldybėms nebus mažinama valstybės dotacija, jeigu joms pavyks surinkti didesnį biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat bus liberalizuojamas žemės panaudos klausimas. Savivaldybės galės lengviau ir greičiau panaudoti valstybinę žemę investicijoms pritraukti. Mes, VRM, kuriame e. konsultacijų modelį, kuris įtrauks visus gyventojus patogiai iš savo kompiuterių ar mobiliųjų telefonų į savivaldos sprendimų priėmimą“, – teigė jis.

Finansų ministerija šiuo metu rengia socialinius ir ekonominius rodiklius, kurie esą parodys, kad vienos savivaldybės gali teikti kokybiškas paslaugas už prieinamą kainą, o tam tikrose savivaldybėse gyvenantys žmonės tų kokybiškų paslaugų negauna arba jos kainuoja per brangiai. G. Surplio nuomone, šie rodikliai taip pat leis įvertinti, į kurias savivaldybes dar galima pritraukti investuotojų.

Kęstutis Masiulis: „Pripažįstama, kad regionai miršta, ir bus bandoma koncentruotis į kažkokius centriukus, mėginant juos gelbėti.“
Kęstutis Masiulis: „Pripažįstama, kad regionai miršta, ir bus bandoma koncentruotis į kažkokius centriukus, mėginant juos gelbėti.“

Iš Lietuvos – tik trys didmiesčiai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, opozicijos atstovas Kęstutis Masiulis Vyriausybės planus vertina skeptiškai ir kritiškai. „Manau, kad tai greičiausiai – kaip lavonui kompresas. Tos priemonės vargu ar bepagelbės“, – sakė jis.

Regioninėje politikoje siūloma optimizavimo kryptis, K. Masiulio nuomone, yra dar viena vinis į merdinčios provincijos karstą. „Taigi, pripažįstama, kad regionai miršta, ir bus bandoma koncentruotis į kažkokius centriukus, mėginant juos gelbėti“, – įvertino jis. Parlamentaro neįtikino ir siūlymai regionams specializuotis. Esą nėra ko kalbėti apie specializaciją, kai valdžia nesugeba rajonuose išsaugoti to, kas dabar veikia, naikina įstaigas, teikiančias reikalingas paslaugas, sukuriančias darbo vietas provincijos gyventojams.

Provincijos tuštėjimas – ne vien Lietuvos problema. K. Masiulis pažymėjo, kad pasaulis tampa miestu ir ne visos valstybės sugeba sėkmingai priimti šį iššūkį. Jis svarstė, kad norint stiprinti regionus juose reikia darbo vietų, socialinės infrastruktūros, miestietiško gyvenimo būdo atributų: kavinių, koncertų, galimybių turiningai leisti laisvalaikį. „Reikia, kad žmonės jaustųsi taip, lyg gyventų mieste. Žmonės to nori, o ne kad vištos kudakuotų aplinkui ir kiaules vakare reikėtų šerti. Yra kitokia gyvenimo stilistika, ir miesteliuose turėtų atsirasti visai kitokia infrastruktūra“, – kalbėjo parlamentaras.

Kartu K. Masiulis tvirtino, kad į regionus valstybė turėtų investuoti ir iš didžiųjų miestų perkeldama kai kurias viešojo sektoriaus įstaigas ar įmones. Esą Rokiškyje galėtų atsirasti „Lietuvos geležinkelių“, Varėnoje – Lietuvos pašto būstinės ir pan. Tai rajonuose pakeltų vidutinius atlyginimus, padidintų miestų prestižą ir pan. Jeigu valstybė nenusiteikusi imtis ryžtingų priemonių regionams gaivinti, tada, anot politiko, reikia susitaikyti su liūdna perspektyva, kad jie ištuštės, ir neinvestuoti į juos. „Pripažinti, kad bus Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Šiauliai mirs, Panevėžys tikrai nugarmės. Taip ir nurašome visus. Paliekame tik tris didmiesčius, tiek iš Lietuvos ir tėra, jeigu neturime jokių idėjų“, – piktinosi K. Masiulis.

Ričardas Malinauskas: "Prioritetinėsė srityse savivaldybės turėtų būti remiamos ir skatinamos tiek kurti infrastruktūrą, tiek ją išlaikyti.“
Ričardas Malinauskas: "Prioritetinėsė srityse savivaldybės turėtų būti remiamos ir skatinamos tiek kurti infrastruktūrą, tiek ją išlaikyti.“

Akivaizdi atskirtis

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Ričardas Malinauskas pritarė idėjai išgryninti tam tikrą regionų specializaciją. „Visiškai pritariu, gal net ir ministrui pirmininkui per kažkurį posėdį esu siūlęs sudaryti komisiją, kurioje dirbtų įvairaus lygio specialistai bei įvairių sričių profesionalai. Kiekviena savivaldybė pristatytų savo vizijas, paskui tai turėtų išvirsti į nacionalinį planą ar strategiją. Jeigu patvirtinama, kad prioritetas yra logistika ar sveikatinimas, toje srityje savivaldybės turėtų būti remiamos ir skatinamos tiek kurti infrastruktūrą, tiek ją išlaikyti“, – kalbėjo Druskininkų meras.

R. Malinauskas įsitikinęs, kad dėl savivaldybių bendradarbiavimo teikiant viešąsias paslaugas reikėtų vertinti kiekvieną atvejį atskirai. „Suprantu, jog kiekvienas politikas, savivaldybių tarybų nariai, mes, merai, norėtume, kad mūsų bendruomenės turėtų ir kultūros namus, ir bent jau 25 metrų ilgio baseiną, ir kitus dalykus. Tačiau manau, kad jeigu atstumai nėra dideli, visiškai realu, jog kelioms savivaldybėms būtų galima naudotis, pavyzdžiui, vienu baseinu, koncertų ar kultūros rūmais. Reikėtų analizuoti konkrečius atvejus, konkrečias savivaldybes ir regionus“, – pabrėžė LSA prezidentas.

Atskirtis tarp savivaldybių, R. Malinausko teigimu, yra akivaizdi, o reikiami sprendimai šiai problemai spręsti vis dar nepriimti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"