TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Provokuojantys komentatoriai tampa išradingesni

2016 02 05 11:40
wordpress.com asociatyvi nuotrauka

Interneto komentaruose dažnai susikerta aštrios komentuojančiųjų nuomonės, virtualiose diskusijose žeriami kategoriški teiginiai ir pilasi abipusiai kaltinimai. Ar kiekvienas kitaip manantis yra provokatorius ir trolis, ar tai tik plačios pažiūros ir kitokia nuomonė? Takoskyra tarp žodžio laisvės ir propagandos tampa labai neryški.

Per Vilniuje vykusią regioninę konferenciją „Propaganda ir saviraiškos laisvė“ Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė kalbėjo apie komentarų erdvę, visuomenės nuomonės atspindžius, kuriuos bandoma iškreipti, į kuriuos siekiama įsiterpti ir daryti įtaką auditorijai.

„Vieno mygtuko paspaudimu internete galima koreguoti valstybės gyvenimą, daryti įtaką vykstantiems procesams balsuojant internetiniuose puslapiuose, organizuojant peticijas, rašant komentarus socialiniuose tinkluose, reaguojant į viešų asmenų pasisakymus, skleidžiant savo ar kitų nuomones ir dalinantis įžvalgomis“, – kalbėjo A. Žilinskienė. Pasak jos , interneto komentaruose skaitytojai gali pasitikrinti, ar jų nuomonė atitinka didesnės visuomenės dalies reakciją, ar priešingai – jie yra išskirtiniai ir mano kitaip.

A. Žilinskienė pabrėžė, kad žodžio ir saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių bei pamatinių laisvos visuomenės ir demokratinės šalies vertybių, kai iš tiesų nebijai pasakyti, ką galvoji apie valdžios ar darbdavio veiksmus, turėti kitokią nuomonę apie kolegas, nevengi kritikuoti politiko ar valstybėje vykstančių procesų. Ji teigė, kad kai įsigalėjo internetas ir tokia virtualios erdvės savybė kaip interaktyvumas, atsirado galimybė kištis į kitų kuriamą turinį, jį skleisti, prie jo prisidėti, kiekvienam tapo prieinamas realus dalyvavimas valstybės gyvenimo procesuose. Net kai tarp valstybių kyla nesutarimų ar konfliktų, jie persikelia ir į virtualią erdvę, nebeatsiejamą nuo šiuolaikinio žmogaus kasdienybės.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė pažymėjo, kad Baltijos šalyse komentarų erdvė yra itin populiari ir paplitusi, jos požiūriu, galimai dėl istorinės praeities, kai žmonėms ilgą laiką nebuvo galima laisvai reikšti savo nuomonės.

Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė. / Dainiaus Radzevičiaus nuotrauka

Provokuojantys pasisakymai

Pasak A. Žilinskienės, šalys ne tik per oficialius žiniasklaidos kanalus skleidžia savo poziciją, dalijasi informacija, kurią turėdama visuomenė gali pati laisvai nuspręsti, kas teisus, o kas – ne, bet ir bando iškreipti viešosios nuomonės lauką internete.

„Čia susiduriame su vadinamaisiais interneto troliais. Jie, pasitelkę technologijas, įvaldę tam tikrus internetinius procesus, bando daryti įtaką ir komentarų erdvę pripildyti netikrų, provokuojančių nuomonių, kurios neretai skatina konfliktus, neapykantą, nepasitikėjimą, nesaugumo jausmą, norą atsakyti, reaguoti ne pačiu švelniausiu būdu, – kalbėjo ji. – Kartais matome, kad iš vieno interneto protokolo (IP) adreso skelbiama 50–70 provokuojančių nuomonių, skatinančių smurtą, neapykantą asmenų ar valstybės politikos atžvilgiu. Su tokiais troliais šiandien intensyviai kovojama pirmiausia technologinėmis priemonėmis, identifikuojant IP adresus, fiksuojant iš jų parašytų komentarų kiekius. Tokie komentarai yra šalinami. Rodoma jų kilmė, tai yra, iš kokios šalies jie atkeliauja. Pradėti naudoti filtrai, kai reikia įrodyti, kad esi ne robotas, o žmogus, tokiu būdu siekiama apsisaugoti nuo automatiškai skleidžiamos provokacinės informacijos ar dezinformacijos.“

Kaip žinia, technologijos veiksmingai padeda apsisaugoti nuo agresyvių trolių atakų. Tačiau tikrasis iššūkis ir didžioji problema, kaip pabrėžė A. Žilinskienė, iškyla, kai tokia technologinė kova transformuojama į žmogišką, kai siekiama ieškoti priešnuodžiui atsparaus nuodo.

mashable.com asociatyvi nuotrauka

Neaiški riba

„Turint negerų kėslų komentarams internete rašyti pasitelkiami realūs žmonės, kurie sumano, kaip rašyti tokius komentarus ir nuomones, kurie akivaizdžiai ir tiesiogiai lyg ir neskatina smurto, neapykantos, priešiškumo, nes žodžių išraiška būna cenzūrinė, bet pats komentaras sėja nepasitikėjimo bei nesaugumo sėklą“, – sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė. Ji citavo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, neseniai sakiusį, kad takoskyra tarp žodžio laisvės ir propagandos jam yra labai aiški.

Tačiau A. Žilinskienė mano, kad šiuo metu atskirti viena nuo kito tampa didžiausiu iššūkiu, kadangi tokia riba vis labiau išsitrina. „Kaip atremti tokias informacines atakas, kai nėra aiškaus teisinio pagrindo įžvelgti kurstymą, neapykantą, kai neturime aiškių nuostatų, pagal kurias galėtume tai identifikuoti, bet suprantame, kad sėjamas nerimas, provokuojami tam tikri veiksmai?“ – klausė A. Žilinskienė.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė kaip pavyzdį pateikė komentarą iš virtualios erdvės: „Čia ne rusas nori karo, nes čia jam nėra su kuo kariauti. Čia viską daro amerikonas. Jam juk patinka, kai kaimynai vienas kitą provokuoja. O jeigu rimtai, jūs gi patys suprantate, kad NATO Lietuvai nepadėtų, net pakilti nespėtų.“ A. Žilinskienės manymu, toks komentaras kuria nepasitikėjimo valstybe, jos kryptimi ir sąjungininkais nuotaiką, nesaugumo jausmą, kartu mes suvokiame teisę į kitokią nuomonę, pagrįstą abejonę.

Buvo pacituotas ir dar vienas komentaras: „Kas tie kremliniai, ar galite paaiškinti? Tikriausiai ir aš laikomas kremliniu? Na, žinau, kad mūsų tautos Konstitucija yra pažeidžiama, trypiama. Ar blogai, kad apie tai rašau? Kad esame okupuoti NATO ir JAV, nes tai prieštarauja mūsų Konstitucijai, kad mūsų tautai Vakarų vertybės yra nepriimtinos? Aš noriu, kad lietuvių tauta išliktų su mūsų kultūra. O jūs, ką, to nenorite? Nejaugi tokia didelė neapykanta viskam, kas lietuviška? Labai lauksiu jūsų atsakymų.“

A. Žilinskienė atkreipė dėmesį, kad tokiame komentare paskutinis sakinys tarsi provokuojama reaguoti į tokią nuomonę. „Todėl mums vis dažniau reikia atsakymų, kur yra takoskyra tarp žodžio laisvės ir propagandos“, – sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"