TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

PSDF - moralinio bankroto diagnozė

2011 04 29 0:00
VLK direktoriaus A.Sasnausko fenomenas: nepaisydamas pareikštų įtarimų korupcija, jis toliau skirsto didžiules PSDF lėšas.
LŽ archyvo nuotrauka

Krizės laikais vos vegetuojančius piliečius praėjusiais metais ištiko šokas, kai diržų veržimo Vyriausybė juos išprievartavo susimokėti daug metų niekam nerūpėjusias "skolas" Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF).

Atėjęs į gydymo įstaigą toks nukelnėtas pilietis ne tik susimoka į balto chalato kišenę, bet ir krapšto paskutinius centus vaistams, tyrimams, tvarsliavai ir kitiems gyvybiškai būtiniems dalykams. Užsigardžiuodamas dar pasiklauso Laisvosios rinkos instituto stiliaus kalbų apie valstybinės sveikatos priežiūros sistemos bankrotą ir būtinybę atiduoti šią viešojo sektoriaus dalį į patikimas privačias rankas. Tačiau šis pilietis turėtų apstulbti perskaitęs vakar paskelbtas Valstybės kontrolės audito išvadas: PSDF biudžetas krizės metais yra toks išpampęs, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) leidžia sau lėšų perteklių laikyti komerciniame banke. Kiek gyvybių buvo galima išgelbėti už šiuos banke marinuojamus milijonus?

Chaosu dangsto išpampusį biudžetą

Finansines ataskaitas apie PSDF biudžeto programos vykdymą, kurias VLK pateikė Valstybės kontrolės auditoriams, galima įvardyti vienu žodžiu - chaosas. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad jos "nėra pakankamai informatyvios, jų forma neatitinka turinio, o pateikiama informacija nepakankamai objektyvi ir išsami."

Valstybės auditorių aprašytos šio chaoso keistenybės daro įspūdį, pavyzdžiui: "Pajamų ir išlaidų dalyse pateikti lėšų likučiai, o ne pajamų ir išlaidų apyvartos per metus, tokiu būdu patirtos išlaidos sulygintos su gautomis pajamomis ir pateikta netiksli informacija apie PSDF finansinę padėtį; pateikiama prasmingai nepalyginama informacija apie lėšų likutį sausio 1 dieną; išlaidų dalyje nurodytos "Kasos apyvartos lėšos" viršija įstatymu nustatytą kasos apyvartos lėšų dydį."

Dar daugiau - auditoriai nustatė, kad VLK pateikė netikslią informaciją apie fondo 2010 metais gautas pajamas ir patirtas išlaidas, "neatskleista tikra ir reikšminga informacija apie PSDF biudžeto finansinę padėtį". Jeigu kokios nors privačios įmonės finansininkas pateiktų tokias ataskaitas įmonės savininkui, būtų žaibiškai ištrenktas lauk.

Įtarus pilietis turi teisę manyti, kad šis chaosas nėra atsitiktinis - juo mėginta nuslėpti informaciją, kuri gali išversti iš klumpių visus, sąžiningai mokančius PSD įmokas (tam tikrais avejais net po du kartus) ir stebinčius valstybinės sveikatos priežiūros sistemos degradaciją.

O tiesa, dangstyta chaosu, yra tokia: PSDF biudžetas krizės metais buvo perteklinis. Valstybės auditoriai konstatavo, kad perteklinės lėšos - VLK pateiktuose dokumentuose "neatskleistas tikrasis biudžeto rezervo likutis" - sudaro daugiau nei 551 mln. litų. Ši įspūdinga pusės milijardo suma 2010 metais viršijo teisės aktais nustatytą 10 proc. dydį 117 mln. litų.

Viršijus šią ribą, anot valstybės auditorių, "neturėtų būti planuojami papildomi valstybės biudžeto asignavimai", o nepanaudotas lėšas "patartina grąžinti į valstybės biudžetą ar panaudoti kitoms iš valstybės biudžeto kompensuojamoms paslaugoms apmokėti", "taip solidarizuojantis su deficitiniu valstybės biudžetu".

Bet jokio solidarumo su krizės nustekenta valstybe VLK nejaučia. 2010 metais, nepaisant teisės aktais nustatytą dydį viršijančio pertekliaus, PSDF biudžetas gavo 314 mln. litų papildomų valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui subalansuoti. 2011 metų PSDF biudžeto rodiklių įstatymu patvirtinta daugiau kaip 110 mln. litų papildomų valstybės asignavimų.

Bet gal įtarusis pilietis, šiurpstantis nuo FNTT, STT ir kitų tarnybų rūstybės besišaukiančio chaoso finansiniuose VLK dokumentuose, turėtų džiaugtis, kad krizės metais suklestėjo bent viena viešojo sektoriaus sritis? Deja, liūdniausia yra tai, kad paprasti mirtingieji, kuriems tenka varstyti ligoninių duris, visą šį gėrį matė kaip savo ausis.

Aistra bankininkystei

Su lėšų pertekliumi VLK pasielgė kaip užkietėjusi bankininkė - įspūdingos sumos, galėjusios pagerinti finansinę gydymo įstaigų padėtį ir padidinti gydymo prieinamumą, nusėdo komerciniame banke "Swedbank". 2010 metais VLK sudarė 6 terminuotųjų indėlių sutartis, jų vertė - 700 mln. litų. Iš palūkanų per metus uždirbti beveik 6 mln. litų.

Įnikusi į bankininkystę VLK visai pamiršo, kad krizės proga gydymo įstaigoms buvo pritaikyta bado dieta. Siekiant subalansuoti biudžeto išlaidas sveikatos priežiūrai, 2010 metais gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos bazinė kaina: suteikus paslaugų už vieną litą, metų pabaigoje kompensuota tik 0,89 lito išlaidų. Šios bado dietos pasekmės, anot Valstybės kontrolės auditorių, - "rizika", kad dalį išlaidų "savo lėšomis turi padengti pacientai, todėl apdraustiesiems mažėja ekonominis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas". Kaip ši "rizika" atrodo praktiškai, gali pasakyti bet kuris iš statistinio pajamų vidurkio gyvenantis Lietuvos pilietis, kuriam vizitas į ligoninę reiškia galutinį šeimos nuskurdinimą.

Šiame kontekste kaip moralinio bankroto diagnozė skamba valstybės auditorių konstatavimas, kad "VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti. Ji sudarė terminuotųjų indėlių sutartis ir taip įšaldė fondo lėšas."

Ką apie VLK indėlius banke turi manyti vėžiu sergantys žmonės ir jų artimieji, žinantys, kad nepateko tarp laimingųjų, kuriems skirti gyvybę išgelbėti galintys brangūs vaistai - nes jų kiekis yra ribotas? Kiek už šiuos pinigus buvo galima išgelbėti vėžiu sergančių vaikų, kuriems gydyti komercinės televizijos kasmet renka lėšas per labdaros akcijas?

Dar daugiau - valstybės auditoriai nustatė galimybę, kad iš PSDF lėšų pertekliaus, kuris nepasiekė gydymo įstaigų, sudaryta galimybė riebėti komerciniam bankui. Sutartis, pagal kurią AB "Swedbank" šiandien laikomos visos PSDF lėšos, buvo sudaryta dar 1996 metais, kai Sveikatos draudimo įstatymas numatė griežtus apribojimus, užtikrinančius visuomenei, o ne vienai komercinei struktūrai naudingą indėlių valdymą. Buvo nustatyta, kad PSDF lėšų apyvartos operacijas bankas turi atlikti nemokamai, o VLK privalo laikyti lėšas tik tuose bankuose, kuriuose valstybė turi daugiau negu 50 proc. akcijų. 2003 metais šie apribojimai buvo panaikinti ir, anot valstybės auditorių, "sutartis su AB "Swedbank" galėjo tapti ekonomiškai nenaudinga valstybei." Kyla klausimas, kodėl per visus tuos metus niekas nesusiprato pasidomėti, ar kiti bankai nesiūlo finansiškai palankesnių sąlygų?

Ortopedinės ganyklos

Šios ganyklos, kuriose valstybės biudžeto lėšomis intensyviai minta nesąžiningais susitarimais neseniai išgarsėjusios ortopedinės įmonės, išsiskiria pločiu ir vešlumu.

Tikslingai organizuotą chaosą primenančiose ataskaitose VLK pasikuklino atskleisti tikrąją informaciją apie skolas ortopedinėms įmonėms už pagamintas ir atiduotas naudoti ortopedines priemones. Ataskaitose nurodyta suma - kiek daugiau nei 3 mln. litų. Tuo metu tikroji skola, kaip nustatė valstybės auditoriai, - 73 mln. litų, t. y. 70 mln. didesnė už nurodytąją. 2010 metais iš papildomų biudžeto asignavimų ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti skirta ir panaudota apie 38 mln. litų, šiais pinigais ir sumokėta skola įmonėms už 2008-2009 metais pagamintas ortopedijos priemones.

Ir šie milijonai, užuot palengvinę ligonių dalią, krauna pelną nesąžiningiems ortopedininkams. Valstybės auditoriai cituoja Konkurencijos tarybos 2011 metų sausio 20 dienos nutarimą, kuriuo konstatuota, kad ortopedijos įmonės sudarė draudžiamus susitarimus dėl ortopedinių priemonių bazinių kainų, o VLK, neužtikrinusi sąžiningos konkurencijos, sudarė tam prielaidas ir netinkamai organizavo kompensavimą, taip pažeisdama Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Pasekmė - įmonės gamino ortopedines priemones išpūstomis bazinėmis kainomis. Pavyzdžiui, alkūnės įtvaro bazinė kaina yra 1030 litų, o savikaina maždaug 12 kartų mažesnė. Juosmens kryžkaulio įtvaro bazinė kaina - 150 litų, savikaina - 12 kartų mažesnė.

Išpūtus kainas, atitinkamai padidėjo ir priemoka, kurią reikia mokėti pačiam ligoniui. Kaip nurodo valstybės auditoriai, pacientai dėl šios neskaidrios rinkos patyrė tiesioginę žalą - jiems teko didesnė finansinė našta, prastėjo aprūpinimas ortopedijos priemonėmis ir buvo apribota galimybė pasirinkti įmonę.

Tuo metu ortopedininkai krovėsi turtus, nors 2010 metais gavo kompensacijas tik už 2008-2009 metų gaminius.

VLK komfortas

Šio riebaus pertekliaus metais neliko nuskriausti ir VLK bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos bosai.

VLK praturtėjo penkių sėdimų vietų reprezentacinės klasės automobiliu "VW Phaeton", kurio aprašymas sukeltų juodo pavydo priepuolį bet kuriam į išskirtinę prabangą linkusiam snobui, - su televizoriumi, tempomačiu, tonuotais langų stiklais, automatiškai tamsėjančiu galinio vaizdo veidrodėliu, radiju, CD grotuvu ir keitikliu, 10 garsiakalbių, informaciniu borto kompiuteriu bei kitais malonumais. Ir visos šios limuzino ypatybės buvo suformuluotos kaip "privalomi minimalūs techniniai reikalavimai".

Be to, VLK ir Vilniaus TLK dar įsigijo po vieną automobilį "VW Passat".

Auditoriai nustatė, kad šių automobilių nuomos sutartis VLK ir TLK sudarė dar 2006-2007 metais, o joms pasibaigus 2010 ir 2011-aisiais įsigijo automobilius didesne negu pradinė vertė, nustatydamos nebūtinų papildomų sąlygų, galėjusių padidinti kainą, - tokių kaip garso aparatūra, odinis vairas, lengvo lydinio ratlankiai, tonuoti langų stiklai ir pan.

Matant šią puotą maro metu, norisi prisiminti ne iki galo įvykdytą sveikatos apsaugos sistemos dezinfekciją - kai STT prieš metus triukšmingai sulaikė tuometį sveikatos apsaugos viceministrą Artūrą Skiką, tą pačią dieną įtarimus išgirdo ir VLK vadovas Algis Sasnauskas. Tačiau jo nušalinti nesiėmė nei Vilniaus apygardos prokuratūra, nei STT, nei Sveikatos apsaugos ministerija.

Sąmokslo teorija

Kam reikalingos manipuliacijos ataskaitose, kuriomis VLK bandė išradingai nuslėpti PSDF biudžeto perteklių? Versija naivuoliams - VLK nesugeba susigaudyti ataskaitas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Bet galima ir sąmokslo teorija. Pavyzdžiui, tokia: taip siekiama įrodyti "būtinybę" plėsti mokamų sveikatos apsaugos paslaugų tinklą ir padėti pūsti burbulus apie neišvengiamą valstybinės medicinos privatizavimą.

Bet gal bankroto reikia ieškoti ne tik valstybinėje medicinos sistemoje, o VLK vadovų galvose ir sąžinėse?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"