Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Psichiatras Linas Slušnys: „Seimas nelaiko vaiko žmogumi“

 
Alinos Ožič (LŽ) archyvo nuotrauka

Seimo nariai bijo priimti vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraustų fizinių bausmių naudojimą prieš vaikus, nes žino, kad tuomet vaikų priežiūrai turės skirti daugiau pinigų, o daugelis parlamentarų turi nuostatą, kad už vaikų saugumą yra ir svarbesnių reikalų. Tokios nuomonės laikosi žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

Nors apie fizines bausmes draudžiančius įstatymus Seimas diskutuoja jau dešimtmetį, tačiau tam, kad valstybė suskubtų imtis reformų vaikų teisių apsaugos sistemoje, reikėjo, kad Lietuvoje įvyktų dar viena tragedija.

Kai Kėdainiuose mirė nuo smurto nukentėjęs keturmetis, iškart po šios tragedijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) skubos tvarka buvo sušauktos darbo grupės, kurios diskutavo dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ir SADM vadovo Lino Kukuraičio teigimu, po išsamių grupės diskusijų fizinės bausmės buvo įtrauktos į smurto sąvokų sąrašą.

Praėjusią savaitę surinkti ir parašai neeilinei Seimo sesijai surengti dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuri vyks vasario 14 dieną.

Psichiatro L.Slušnio manymu, mes visuotinai pripažįstame, kad vaikų mušimo nelaikome smurtu ir, kad tai yra normalus auklėjimo metodas. Pasak jo, politikams trūksta drąsos priimti, pripažinti ir konkrečiai apibrėžti, kad fizinė bausmė yra tolygu smurtui, nes politikai tiesiog nenori investuoti į vaikų saugumą, priežiūrą ir pagalbą jiems.

„Kai po tos nelaimės išgirdau kalbant Seimo narį Povilą Urbšį, tai aš pažaliavau iš pykčio. Tai yra žmogus, kuris iš esmės leidžia vaikus mušti,– sakau jums atvirai. Jis vienoje televizijos laidoje teigė: „Jeigu mes priimsime tokį įstatymą (uždrausti mušti vaikus – aut. past.), tai mes turėsime labai daug vaikų, kuriuos reikia paimti, izoliuoti, rasti kitas šeimas. Mes neturime tam tiek paruoštų žmonių.“ Tai reiškia, kad mes, valstybė, neturime tam pinigų. Ir daugelis politikų kalba panašiai. „Špyga jums, bet vaikams mes papildomai resursų neieškosim.“ Štai ką jie bando pasakyti“, – teigė L. Slušnys.

Jo teigimu, dabar politikai į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą „sukiša tokias realybės neatitinkančias nesąmones, kuriose tu neatpažinsi, kas yra fizinis smurtas.“ Nors anot L.Slušnio, pasaulyje plačiai yra paplitę ir išskirti „gal tik trys smurto apibrėžimai“, kuriuos mūsų Seimas kuo puikiausiai galėtų įtraukti į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir nereikės tuomet jokių išvedžiojimų.

Daug metų su vaikais dirbantis psichologas tvirtina, kad su vaikais dirbantys specialistai iki šiol laikomi kvailiais, jie neva nieko nedaro ir jų darbas nereikšmingas. L. Slušnys tvirtina, kad vaikų priežiūros sistema yra menkiausiai finansuojama sritis lyginant su valstybės teikiamomis paslaugomis suaugusiems.

„Jeigu mes pažiūrėtume – vaikai yra praktiškai paskutinėje vietoje. Su vaikais dirbantys specialistai, tiesiogiai su šeimomis dirbantys žmonės, taip pat yra didžiausioje nepagarboje. Politikai pamiršta, kad suaugę juk už daugelį paslaugų gali susimokėti patys, o ką daryti vaikui? Tėvai iš Plungės vežiojo vaiką pas mane. Klausiau: „Nesu joks stebukladarys, eilinis gydytojas, kodėl važiuojat pas mane? Tėvai atsakė: „Daktare, gal jūs ir ne stebukladarys, bet jūs mus priimat, o pas mus mieste, net nėra į ką kreiptis, liepė laukti 2 mėnesius.“ Ar normalu, laukti 2 mėnesius, kai vaikui yra krizė ir jam reikia pagalbos? – savo mintimis dalinosi vaikų psichiatras.

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys/Asmeninio archyvo nuotrauka

Jo teigimu, psichologijoje žinomas toks reiškinys, „kad negali matyti to, ko nenori matyti“, o tai reiškia, kad jeigu nenori prisiimti atsakomybės už tos problemos sprendimą, veikti, tai ir nepripažįsti ir nematai tos problemos.

Anot L. Slušnio, būtent tokio požiūrio laikosi ir Lietuvos politikai. Jeigu jie pripažins, kad fizinė bausmė yra smurtas, tuomet reikės prisiimti atsakomybę, imtis veiksmų.

„Seimo nariai, dauguma jų, net nesąmoningai, ypač daug naujokų – nesigaudo sistemoje, piktavališkai elgiasi ne iš piktos valios, o iš absoliutaus nesuvokimo, kad jų tylėjimas yra psichologinis pritarimas. Mąstymas, „kad mes nieko čia nepakeisim, o jei pakeisim, tai mes gi didesnių tikslų turime. Priėmus įstatymą, tai kokius 2–3 metus reikės papildomai 10 milijonų eurų surasti. Tai neužsiimkim tuo.“ Seimo nariai tuo labai aiškiai pasako, kad jie vaiko negerbia, negerbia jo statuso ir nelaiko jo žmogumi. O juk vienintelis valstybės saugumo kriterijus yra tai, kiek mes dėmesio ir, aišku, lėšų skiriame vaikams.“ , – savo mintimis dalinosi L. Slušnys.

Į smurtą prieš suaugusius reaguojame griežčiau

Psichiatrui kyla klausimas: o kodėl tokio auklėjimo būdo, kaip beržinė košė, mes netaikome suaugusiems?

„Kodėl mes į darbą vėluojančių darbuotojų taip neauklėjame? Darbuotojas vėluoja į darbą, o mes nurengiame jį prie durų ir užduodam rykštele per nuogą užpakaliuką, nesvarbu, kad jam 50 metų. Vienas kartas, antras kartas ir gal išauklėsim jį daugiau nevėluoti“ , – pasakojo L. Slušnys.

Jo teigimu, suaugusieji vieni kitiems bando ieškoti kitokių auklėjimo būdų, jų teisės ir saugumas yra gerbiami labiau nei vaikų, o į smurtą prieš suaugusius yra reaguojama griežčiau. Štai antai, jis pateikia tokį pavyzdį. Jei suaugęs žmogus paskambina policijai ir praneša, kad jam trenkė ar pastūmė, į įvykio vietą iškart atvyks policijos pareigūnai ir taip, kaip numato smurto artimoje aplinkoje įstatymas, suims smurtaujantį žmogų. O štai vaikui dar reikia įrodinėti, kad prieš jį tikrai smurtaujama, jo teisių pažeidimas yra užfiksuojamas, peržiūrimas, reaguojama negreitai, paprastai tariant, ne čia ir dabar.

pixabay. com nuotrauka

Suaugusieji iš vaikų reikalauja visko

L. Slušnio manymu, į smurtą prieš vaikus reaguojame pasyviai, ne griežtai, o štai mes suaugusieji iš vaikų primygtinai reikalaujame gerbti suaugusiuosius, būti gerais, kūrybiškais, atsakingais, kritiškais „ir visokiais kitokiais“.

„Kai ateinu į auditoriją, dirbti su mokytojais, sakau jiems „dabar, aš atėjau jūsų mokyti ir jūs privalote mane gerbti. Kaip jūs jaučiatės?“. Mokytojai patyli, po to sako „mes norime priešintis, kodėl mes turime jus gerbti?“. Vaikai juk irgi jaučia norą priešintis, kai iš jų priverstinai reikalaujama kažką daryti“, – teigė L. Slušnys.

Anto jo, pagarbą reikia užsitarnauti, užsidirbti. Mes iš vaikų pagarbos reikalaujame, dar net nieko jiems nepadarę, neišmokę, vien tik todėl, kad esame suaugę ir neva savaime aišku, kad suaugusius privaloma gerbti.

„O jei aš vyresnis alkoholikas, prasigėręs visiškai, neturintis jokių vertybinių standartų, bet aš esu 30 metų kvailys ir staiga, šalia manęs atsiranda 10-metis vaikas, aš jam sakau „tu turi mane gerbti, nes aš vyresnis“. Kai suaugusiems sugretini tokius dalykus, suaugę pradeda suprasti, bet neretai, jiems reikia nuolat tai kartoti, kol jie supranta, kad vaiką irgi reikia gerbti, gerbti dėl to, kad jis yra žmogus, kaip ir kiekvienas iš mūsų“, – sakė vaikų psichiatras.

Situacija nesikeičia 100 metų

Psichologas pridūrė, kad situacija vaiko teisių ir pagarbos jam atžvilgiu, nesikeičia jau 100 metų. Tai puikiai iliustruoja neseniai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išleista Januszo Korczako knyga „Vaiko teisė į pagarbą“.

„Autorius yra gydytojas, knygą parašė prieš šimtą metų. Anuomet jis stebėjo vaiko priežiūros sistemą, tai kas vyksta su vaikais. Buvo labai skaudu, kai skaičiau. Draugams, artimiesiems, kolegoms, kurie nežinojo, kada knyga parašyta citavau ir citavau tą knygą,klausdamas „kaip jūs manot, apie kokį laikotarpį tas gydytojas pasakoja?“. Jie atsakė „apie šiandieną, čia mūsų realybė, pas mus taip vyksta dabar“. Įsivaizduojat, 100 metų senumo tekstą žmonės traktuoja kaip šių dienų realybę?“, – sakė L. Slušnys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"