TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Psichologas: "Rinkėjų motyvai primityvūs"

2012 09 14 6:50
Psichologas G.Chomentauskas ragina rinkėjus sprendimus priimti racionaliau. /Renato Ignatavičiaus nuotrauka  

Psichologas Gintaras Chomentauskas pabrėžia, kad rinkimų kampanijoje svarbios ne tik partijų programos. Rinkėjų sprendimą kur kas labiau lemia paprastesni motyvai, tokie kaip kandidatų veido bruožai ar išvaizda.

G.Chomentausko teigimu, demokratinė sistema ne visada užtikrina, kad į valdžią ateitų patys kompetentingiausi žmonės. Dėl to esą daugiausia kaltas ir rinkimų kampanijos teisinis reglamentavimas, ir tai, kaip kandidatai pristatomi žiniasklaidoje. Psichologas ją ragina išsiugdyti nuostatą "Pagauk politiką darant ką nors gera".

Apie tai, kodėl darželinukai per rinkimus priimtų neką prastesnį sprendimą negu teisę rinkti turintys piliečiai, ir ką daryti, kad mūsų sprendimai taptų racionalesni - "Lietuvos žinių" interviu su Žmogaus studijų centro vadovu psichologu dr. Gintaru Chomentausku.

Balsuojame kaip vaikai

- Atlikta tyrimų, per kuriuos mažiems vaikams rodytos rinkimuose dalyvaujančių kandidatų nuotraukos. Dažniausiai vaikai pasirenka būtent kandidatą, vėliau laimintį rinkimuose, kuriuose balsuoja suaugusieji. Tad programų, ideologijų, racionalaus argumentavimo gal visai nereikia? Galbūt viską iš tiesų lemia psichologiniai veiksniai?

- Per rinkimus svarbios ne tik skelbiamos politinės ir ekonominės programos. Visi norėtume, kad demokratinė valdymo sistema užtikrintų, kad būtų išrenkami protingiausi, kompetentingiausi kandidatai, kurie vėliau sudėtingose situacijose galėtų priimti teisingiausius sprendimus. Taip pat norėtume, jog išrinktieji elgtųsi moraliai, nebūtų melagiai, vagys, kad tai būtų asmenys, kuriems rūpi tautos gerovė. Tačiau ar taip iš tikrųjų yra? Ar paprasto piliečio pasirinkimas yra pakankamai pagrįstas? 

Deja, tyrimų rezultatai atskleidžia, kad rinkėjų pasirinkimą lemiantys veiksniai yra gana primityvūs. Pavyzdžiui, viename tyrime asmenys, tik žvelgdami į fotografijas, turėjo įvertinti kandidatų, apie kurios neturėjo jokios informacijos, kompetenciją, jų intelektą, lyderystės gebėjimus. Akivaizdu, kad iš veido šių ypatybių nustatyti neįmanoma, tačiau rezultatai parodė, kad vien nuotraukomis remiantis padaryti sprendimai atitiko galutinius rinkimų rezultatus. Panašūs rezultatai gauti ir tiriant vaikų "vado" pasirinkimus. Jie taip pat parodė, kad pagal veido bruožus padaryti pasirinkimai gerai prognozavo rinkimų rezultatus.

Svarbus pirmas įspūdis

- Kaip įmanoma, kad tokie vaikų pasirinkimai taip tiksliai prognozuoja visų rinkėjų sprendimus?

- Aišku, kad rinkėjai, daugiau žinodami apie kandidatą, daro sprendimus remdamiesi jo ankstesniu elgesiu ir vertina jį jau ne pagal atsitiktinius požymius, o pagal protą, darbus, moralę. Vis dėlto pirmas įspūdis apie žmogų, dažnai remiantis išvaizda, kai kitos sąlygos vienodos, daro didelę įtaką, nors sąmoningai ją suvokiame labai menkai. Palankūs asmens išoriniai vertinimai veikia tarsi aureolė: nuspalvina, priskiria papildomų teigiamų savybių, kurių tas asmuo neturi. Šie faktai parodo nelabai patrauklią demokratinių rinkimų pusę.

- Kaip tuomet pasiekti, kad rinkėjų pasirinkimas labiau remtųsi racionaliais motyvais?

- Atsakymas vienas - reikia sudaryti kiek galima daugiau galimybių stebėti tiesiogines kandidatų diskusijas, girdėti, kokias argumentais jie grindžia siūlomus sprendimus, kaip vertina problemas ir jų priežastis.

Jei toliau spaudoje matysime vien "abrozdėlius" atsitiktinėse situacijose, o televizijoje - tuščius šou, ir girdėsime tik vieną kitą politikų frazę, tikrų pagrindų sprendimui priimti neturėsime. Tada ekonomiškiau patikėti vaikų darželio auklėtiniams nuspręsti, kuris kandidatas tinkamesnis. Ir jie priims panašų sprendimą, kokį dabar priimame mes.

Nykios kampanijos

- Partijoms dirba gausios viešųjų ryšių specialistų pajėgos. Kiek politikų viešiesiems ryšiams svarbi psichologija?

- Vienas viešųjų ryšių tikslų - užtikrinti, kad apie asmenį ar partiją būtų rašoma dienraščiuose, kad jie būtų matomi televizijos laidose. Kitaip tariant, kad jie būtų pakankamai eksponuojami tai tikslinei grupei, kurios palankumo siekiama. Jei tavęs nėra žiniasklaidoje - tavęs nėra apskritai. Šiam darbui psichologų pagalbos nereikia. Pakanka turėti gerus ryšius su redaktoriais, žurnalistais ir žinoti, kas įdomu žiniasklaidai, kad ji nemokamai rašytų jums reikiama tema. 

Kita viešųjų ryšių pusė - darbas, kuris skirtas patraukliam kandidato ar partijos įvaizdžiui formuoti, reputacijai kurti. Šiuo lygmeniu jau mąstoma, kad verta siekti ne bet kokio dėmesio. Į kai kurias laidas geriau tiesiog neiti, nes iš jų švarus neišeisi. Ši viešųjų ryšių dalis be psichologų pagalbos niekada nebus veiksminga.

Šios srities profesionalas norės suformuoti tokį kandidato asmenybės rinkimų įvaizdį, kuris būtų patrauklus tikslinei rinkėjų grupei, užmaskuoti trūkumus ar net suteikti jiems žavesio, bet per daug nenutolti nuo tikrovės. Jis taip pat norės atidžiai įvertinti, ką ir kaip kalba kandidatas, kad jo kuriamas įvaizdis būtų neprieštaringas.

Be to, kandidatas turi būti specialiai psichologiškai parengtas viešoms diskusijoms, kalboms, išmokytas, kaip atsakyti į keblius klausimus. Tai - rimtas ir sudėtingas darbas. Juolab kad daugelio politikų nuomonė yra tokia, kad jie patys geriausiai žino, kaip viską reikia daryti.

- Ar Lietuvos partijų štabų vadovai gerai išmano psichologiją? Ar jų organizuojamos kampanijos yra efektyvios? Ar jie nedaro klaidų? 

- Pastarosios rinkimų kampanijos, palyginti su vykusiomis prieš dešimtmetį, yra tiesiog nykios. Net negali kaltinti rinkimų štabų - jie tiesiog neteko daugelio anksčiau turėtų galimybių daryti poveikį rinkėjams. Pakeitus rinkimus reglamentuojantį įstatymą ir apribojus galimybes kandidatams reklamuotis, jiems teliko kelios progos šmėkštelėti eteryje, pasėdėti ant laktos laukiant savo eilės kelias sekundes atsakyti į "gudrų" žurnalisto klausimą, dar galbūt pakabinti savo nuotrauką tam skirtoje vietoje. Nukentėjo rinkimų kokybė, nes rinkėjai neteko progų vertinti kandidatus. Formaliai laimėjo lygios galimybės, bet realiai nugalėjo naivūs ir "neinformuoti" rinkėjų sprendimai.

Pragaištingi pažadai

- Tyrimai rodo, kad Lietuvoje labai menki ir žmonių tarpusavio pasitikėjimo, ir pasitikėjimo partijomis rodikliai. Ar rinkimų kampanijos, kuriose žmonės nuolat raginami pasitikėti atskiromis partijomis ir kandidatais, gali tai kokiu nors būdu pakeisti?

- Žmonės partijomis nepasitiki ne be reikalo. Lietuvos politinės partijos tebėra ankstyvosios vaikystės stadijos - siekia laimėti šią akimirką, tarsi vaikas, norintis bet kokia kaina gauti saldainį. Na, o jau kas bus po to - pažiūrėsime. Todėl kaip iš gausybės rago liejasi nepagrįsti pažadai, kurie užmirštami vos atėjus į valdžią. Nėra tikro vidinio įsipareigojimo siekti visuomenei svarbių tikslų, yra tik agitacija ir viešieji ryšiai. 

Viešojoje erdvėje neteko matyti, kad kuri nors partija aiškiai ir konkrečiai įvardytų, ką iš savo pažadų įvykdė, ko - ne, paaiškintų kodėl. Būdinga, kad iki šiol nė viena partija nesugebėjo panaudoti savo buvimo valdžioje laiko tam, kad padidintų savo reitingus. Juk būtent esant valdžioje galima padaryti tai, ką žadėjai, informuoti visuomenę apie teigiamus pokyčius ir taip didinti jos pasitikėjimą. Jei tik po ketverių metų tesugebėjai pamatyti, kad žmonės tave vertina vis blogiau, nėra ko stebėtis, kad į postus sėda vis kiti. Todėl rinkimų švytuoklė ir keičia lyderius per kiekvienus rinkimus, o Lietuva toliau plaukia be aiškios krypties ir tikslų.

Dar viena tuščių pažadų dozė tik didina visuomenės nepasitikėjimą. Etiškos ir rimčiau mąstančios partijos tikrai turėtų to vengti.

- Apie rinkimus dabar kalbama visur: per televiziją, radiją, internete. Ar toks didelis politinės informacijos kiekis per tokį trumpą laiką negali kaip tik sukelti žmonėms abejingumo ar pasibjaurėjimo politika?

- Per rinkimus toks dėmesys pagrįstas, nes priimame svarbų sprendimą artimiausiems ketveriems metams. Per daug dėmesio, ypač neigiamo, žiniasklaida skiria politikams tarp rinkimų, taip formuodama didėjantį nepasitikėjimą partijomis ir puoselėdama pesimistines nuotaikas. Manyčiau, šią tradiciją vertėtų keisti į nuostatą "Pagauk politiką darant ką nors gera". To Lietuvoje tikrai labai reikėtų - dėl pozityvesnės atmosferos ir vienybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"