TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pusė lietuvių asmeniškai niekuo neprisidėtų priimant pabėgėlius

2015 09 30 10:05
AFP/Scanpix nuotrauka

Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo Lietuvoje, atlikus apklausą paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos piliečių neprisidėtų niekuo integruojant atvykėlius.

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktos apklausos metu 29 proc. respondentų teigė, jog vienaip ar kitaip asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius Lietuvoje. 18 proc. visų apklaustųjų teigė, jog prisidėtų skatindami aplinkinius būti tolerantiškais atvykusiųjų atžvilgiu, 12 proc. – paremdami pabėgėlius finansiškai ar daiktais, 6 proc. – skirdami savo laiką savanoriškai veiklai, padedančiai pabėgėliams integruotis į mūsų visuomenę.

Tiesa, beveik pusė visuomenės priimant pabėgėlius Lietuvoje liktų apatiška – 48 proc. respondentų teigė, jog asmeniškai neprisidėtų nei finansine, nei parama daiktais, neskirtų laiko savanoriškai veiklai integruojant atvykusiuosius, neskatintų ir aplinkinių būti tolerantiškais.

Dažniau vienokią ar kitokią pagalbą pabėgėliams Lietuvoje pasirengę suteikti labiau išsimokslinę (aukštąjį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys skiriasi mažiausiai dvigubai), didesnes pajamas gaunantys, taip pat jaunesni – iki 40 m. – Lietuvos gyventojai, kiek dažniau – moterys.

Labiausiai pabėgėliams „draugišku“ miestu, remiantis apklausos duomenimis, galima įvardinti Vilnių – čia bent vienu iš vardintų būdų pabėgėliams padėtų 45 proc. gyventojų. Asmeniškai pagelbėti atvykstantiems nusiteikę ir trečdalis kitų didžiųjų miestų gyventojų, ketvirtadalis kaimo vietovių gyventojų. Mažiausiai pabėgėliams linkusių padėti – mažesniuose miestuose, rajonų centruose: asmeniškai prie pagalbos viena ar daugiau formų galimai prisijungsiantys čia teigė 18 proc., nė viena forma neketinantys prisidėti – 53 proc. apklaustųjų.

Atkreiptinas dėmesys, jog kas penktam respondentui apklausos metu buvo sunku atsakyti į klausimą apie asmeninį įsitraukimą priimant pabėgėlius Lietuvoje (18 proc. respondentų teigė, jog sunku pasakyti, dar 5 proc. neatsakė į klausimą). „Galima manyti , kad būtent šią nemažą visuomenės dalį artimiausioje ateityje dar labai paveiks tiek valdžios institucijų komunikacija, tiek kiti viešojoje erdvėje nuskambantys pranešimai, nuomonės, istorijos.“ – teigia politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Anot I. Petronytės, „Lietuva jau yra apsisprendusi priimti karo pabėgėlius, tad šie žmonės artimiausiu metu atsidurs tarp mūsų. Turėtume galvoti ne tik apie tai, kaip užtikrinti pirminius atvykstančiųjų poreikius – būsto, darbo vietos paieškas, švietimo, sveikatos paslaugas, bet ir kaip jiems sklandžiai įsilieti į visuomenę. Ir čia dėmesys kreiptinas ne tik į pačius pabėgėlius – visuomenei lygiai taip pat reikia nusiteikti priimti atvykstančiuosius, aktyviau jiems padėti. Remiantis apklausos duomenimis, ypatingas dėmesys telktinas ties mažesnių šalies miestų gyventojais, jų nuostatomis.“

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2015 m. rugsėjo 8-17 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu apklausti 1002 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai visoje Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"