TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pusė milijono žvejų rengiasi karui

2009 04 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio ministerijos siekius kontroliuoti visus krašto vandenis gamtos sergėtojai ir meškeriotojai vadina revoliucija, kokios nesapnavo net baisiausiame sapne. Tačiau pusės milijono žūklautojų armija neketina nusileisti verslininkų, valdininkų bei politikų saujelei.

Aukštaitijos nacionalinio parko pušų paunksnėje, mažame Palūšės miestelyje, Seimo Kaimo reikalų komitetas neseniai svarstė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sudarytos darbo grupės parengtas vidaus vandenų žuvininkystės plėtros rekomendacijas.

Tačiau jos buvo labai netikėtos ir sukėlė didžiulį gamtos sergėtojų ir meškeriotojų pasipiktinimą. Dabar meškeriotojai rengia atkirtį politikams ir verslininkams - jau surinkta 10 tūkst. parašų, kad jų proteguojama verslinė žvejyba vidaus vandenyse būtų uždrausta.

Aplinkosauga tik trukdo.

Žuvininkystės departamento prie ŽŪM generalinis direktorius Aidas Adomaitis nuo valdžios atstovų neslėpė, kad žuvininkystė šalies vidaus vandenyse ekstensyvi. 2008 metais verslinės žvejybos įrankiais sugauta 1602 tonos žuvų: Kuršių mariose - 1240, Kauno mariose - 148, upėse ir polderiuose - 182, ežeruose ir vandens talpyklose - 32 tonos. Žvejai mėgėjai, ŽŪM duomenimis, sugauna apie 1350-1500 tonų žuvų per metus.

A.Adomaitis pasiūlė perduoti ŽŪM žvejybos reguliavimo vidaus vandens telkiniuose funkcijas. Šiuo metu jos priklauso Aplinkos ministerijai (AM). Šiai institucijai liktų tik žuvų išteklių naudojimo kontrolė.

"Dalis funkcijų dubliuojama, duomenys kaupiami dviejose ministerijose. Problemų sprendimai užsitęsia dėl derinimo tarp dviejų institucijų. Nesukurta šiuolaikiška mėgėjiškos žvejybos leidimų įsigijimų sistema", - peikė dabartinę žuvininkystės tvarką A.Adomaitis. Jo nuomone, kai visas valstybinis žuvininkystės reguliavimas atiteks vienai institucijai - ŽŪM, naudotojams bus patogiau, jie galės greičiau gauti informacijos, o kylančios problemos bus sprendžiamos operatyviau. ŽŪM atitektų ir etatų iš AM. Žvejybos leidimus meškeriotojams išduotų rajonų žemės ūkio skyriai.

Mėgėjų žūklė pigi?

Pasak ŽŪM atstovo, dabar verslinę žvejybą vykdo daug smulkių įmonių, kai kurie žvejybos ploto naudotojai nežvejoja, todėl ši žūklė mažai pelninga, dalis laimikio neapskaitoma. Be to, mėgėjiškos žūklės leidimų kainos pernelyg mažos. Rekomenduota nepriklausomai nuo vandens telkinio dydžio leisti jame verslinę žūklę žvejybos ploto naudotojui arba kaimo turizmo sodybos savininkui.

ŽŪM valdininkas kritikavo ir tai, kad AM parengtame Mėgėjų žvejybos įstatymo projekte, kurį netrukus svarstys Seimas, tik žvejams mėgėjams numatyta leisti žvejoti vidaus vandens telkiniuose, išskyrus privačius telkinius, Kuršių marias ir Nemuno žemupį. ŽŪM ekspertai siūlo prioritetą mėgėjiškai žūklei teikti tik verslinei žūklei nereikšminguose vandens telkiniuose. Jie supeikė ir ketinimą minėtu teisės aktu atsisakyti vandens telkinių nuomos, o išduotus leidimus nutraukti.

Vidaus vandenų žuvininkystės rekomendacijas rengę ŽŪM parinkti specialistai nepatenkinti verslinės žvejybos plėtrą ribojančiais aplinkosaugos reikalavimais (pavyzdžiui, "Natura 2000"), todėl, anot jų, ši žvejyba neefektyvi, žuvų ištekliai naudojami neracionaliai, į rinką nepatiekiama šviežių žuvų.

Pasiūlyta atkurti verslinę žvejybą Lietuvos vidaus vandens telkiniuose - įsteigti regionuose žvejų bendroves, kurioms būtų skirta ar išnuomota ežerų lengvatinėmis sąlygomis. "Žvejai mėgėjai pasipriešins, nes jie įsitikinę, kad žuvų drastiškai mažėja dėl verslinės žvejybos. Be to, gali kilti pavojus vertingų ir retų žuvų ištekliams", - savo rekomendacijose spėja jų rengėjai. Vis dėlto jie pataria ryžtingai pagal jų siūlymus pertvarkyti Mėgėjų žvejybos ir Žuvininkystės įstatymus bei kitus teisės aktus.

Slapti posėdžiai

Kliedesiais ŽŪM surastų ekspertų rekomendacijas pavadino ichtiologas, Mėgėjiškos žūklės tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas. Jo nuomone, tie patarimai būtų buvę kur kas solidesni, jei žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, sudaręs darbo grupę problemoms vidaus vandenų žuvininkystėje spręsti, būtų į ją pakvietęs žvejų mėgėjų atstovą. Tačiau žemės ūkio ministras pageidavo šioje grupėje matyti ŽŪM valdininkų ir verslininkų daugumą.

Į ŽŪM darbo grupę nebuvo įrašytas net AM atstovas, nors būtent iš šios institucijos ŽŪM pasisiūlė perimti žūklės vidaus vandenyse administravimą.

Pasak A.Kontauto, žuvų ištekliai jau ir taip eksploatuojami per daug intensyviai. Ichtiologas priminė, jog Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionaliniame strateginiame plane, kurį patvirtino Vyriausybė, pabrėžta, kad žvejybos pajėgumai Kuršių mariose yra per dideli. Pagrindinių verslinių žuvų biomasė šiose mariose pernai buvo 900 tonų mažesnė negu 2007 metais, žiobrių jauniklių - per 5 kartus mažiau. Dėl labai intensyvios žvejybos Kuršių mariose upes pasiekia tik smulkūs, pirmą kartą neršiantys žiobriai, daugiausia (iki 92 proc.) patinai.

Strateginiame plane nenumatyta intensyvinti žūklės ir Kauno vandens talpykloje. Ne be pagrindo - Ekologijos instituto mokslinių tyrimų duomenimis, tik 2005-2006 metais sumažinus verslinės žvejybos intensyvumą Kauno mariose pavyko sustabdyti karšių ir kuojų mažėjimą. Mokslinių tyrimų duomenimis, net 84 proc. ežerų žvejybos poveikis žuvims didelis ar labai didelis, todėl juose labai sumažėjo vertingų rūšių žuvų, ypač plėšriųjų.

"Mėgėjų žvejybos vidaus telkiniuose ekonominė ir socialinė reikšmė yra gerokai didesnė nei verslinės žvejybos, todėl žvejų mėgėjų interesai neturėtų būti ignoruojami", - sakė A.Kontautas.

Meškeriotojai - jėga

Vienas garsiausių šalies meškeriotojų, žurnalo "Žūklė" vyriausiasis redaktorius Romualdas Žilinskas skaičiuoja: vidaus vandenyse žvejoja 300 žvejų verslininkų, o žvejų mėgėjų Lietuvoje yra 10-20 proc. Lietuvos gyventojų, taigi apie 300-500 tūkstančių. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse duoda apie 6 mln., o mėgėjų žūklė - 135-150 mln. litų pajamų.

"Verslininkai tikina, neva dėl verslinės žūklės sukuriama daug darbo vietų. Tačiau dėl mėgėjų žūklės jų atsiranda kur kas daugiau - žvejybos reikmenų įmonės, parduotuvės ir pan. Lietuva pagal parduotų žūklės įrankių skaičių yra Europos šalių penketuke", - sakė LŽ R.Žilinskas. Pagal meškeriotojų skaičių Lietuvą lenkia tik Makedonija.

"Dabar sumanyta išstumti tokią armiją meškeriotojų, juo labiau per sunkmetį? Vargu ar tai baigsis geruoju - mes esame didžiulė jėga, pavyzdžiui, per rinkimus ar streikus", - sako R.Žilinskas. Meškeriotojai jau surinko ir artimiausiomis dienomis ketina įteikti Seimui peticiją su 10 tūkst. parašų - už tai, kad verslinė žūklė vidaus vandenyse būtų nutraukta.

R.Žilinskas primena ne tik ekonominę mėgėjiškos žūklės naudą. "Sparčiai daugėja bedarbių, didėja nusikalstamumas. Jaunuoliai šlaistosi apsikarstę alaus buteliais, vaikai tūno namuose įsmeigę akis į kompiuterių monitorius. Tai gal geriau tegul jie žvejoja, negu akis gadina ar be darbo trinasi, tykodami ką nors pavogti?" - klausė meškeriotojas.

Pasak jo, Kuršių mariose išskleisti žvejų verslininkų tinklai trukdo žuvims patekti į mūsų šalies vandenis. R.Žilinskas nustebo, kad ŽŪM ekspertams užkliuvo mėgėjiškos žūklės kainos. "Žvejai mėgėjai už leidimus ir licencijas į biudžetą sumoka apie milijoną litų ir dar trigubai tiek iš mūsų nulupa Medžiotojų ir žvejų draugija, kuri pataikauja žvejams verslininkams.

Tuo metu žvejai verslininkai yra atleisti nuo mokesčių. 2006 metais AM siūlė nustatyti 5 proc. mokestį už verslinės žūklės metu sugautas žuvis, tačiau ŽŪM ir kitiems verslininkų gynėjams pavyko pasiekti, kad Seimas šį siūlymą atmestų", - pasakojo žurnalo "Žūklė" vyriausiasis redaktorius.

Jis teigė, kad žvejai verslininkai naudojasi ne tik šia, bet ir kitomis privilegijomis bei lengvatomis, jiems skiriama dotacijų iš Europos Sąjungos fondų ir mūsų šalies biudžeto. Tuo metu norintiems sugauti vieną kitą žuvį meškeriotojams kaskart tenka tuštinti savo pinigines, jokios paramos jiems niekas neteikia.

Skirtingi interesai

"Būtų keista, jei ŽŪM administruotų net ir mėgėjišką žūklę. Taip Lietuvoje dar nebuvo. Jau daug dešimtmečių niekam nešovė galvon, kad tai reikia atimti iš aplinkosaugininkų ir perduoti ŽŪM.

Juk šių institucijų paskirtis visiškai skirtinga - vienai patikėta saugoti aplinką, o kitai rūpi tik verslas. Jei jį ginantiems valdininkams būtų suteikta dar daugiau galios, gamtos išteklių gali dar labiau sumažėti", - LŽ sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Jo nuomone, jau ne vienus metus tvyranti įtampa tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų tik kelia sumaištį. Nuo jos kenčia tiek verslas, tiek meškeriotojai. "Nei vieniems, nei kitiems nereikėtų mestis į kraštutinumus. Antai ŽŪM siūlo teikti pirmenybę žvejams verslininkams, kurti jų arteles ir t. t. Tai reikštų, kad skatinama dar labiau alinti ir taip nualintus ežerus?" - stebėjosi aplinkosaugininkas.

Jis pritarė, jog kai kurių kaimo turizmo sodybų šeimininkams galima būtų leisti pasigauti žuvų tinklais ar venteriais. "Totalių draudimų nereikia, bet nereikia daryti ir didžiulio verslo iš tų gamtos išteklių, kurių jau nėra daug ir kurie priklauso krašto visuomenei. Turi gyvuoti ir verslinė, ir mėgėjiška žūklė. Laukiu, kada šių dviejų stovyklų santykiai pagaliau taps normalūs", - sakė L.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"