Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pusės milijono eurų byla: Zenonas Vaigauskas stojo prieš VRK

 
2017 05 15 17:41
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teisme pasisakė prieš savo vadovaujamos komisijos priimtus sprendimus. Tai nutiko šį pirmadienį, kuomet teisme susitiko Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovai bei VRK teisininkai spręsti valstybės dotacijų paskirstymo tvarkos. 

Abi į parlamentą išrinktos partijos VRK padavė į teismą dar lapkričio mėnesį dėl, tariamai, neteisingai paskirstytų valstybės dotacijų partijoms. Įdomu tai, kad VRK pirmininkas Z. Vaigauskas teisme neatstovavo komisijos, atvirkščiai, jis buvo liudininkas, kuris liudijo partijų, arba, pasak paties Z. Vaigausko, „protingų VRK sprendimų“ naudai.

Teisinis ginčas kilo po to, kai VRK lapkričio 9 dieną paskirstė 2,7 mln. eurų partijoms, remdamasi 2012 metais, o ne šiemet vykusių Seimo rinkimų rezultatais. Dauguma komisijos narių nusprendė, kad reikia atsižvelgti į senų rinkimų rezultatus, nes naujasis parlamentas tuo metu dar nebuvo įgijęs įgaliojimų. Toks sprendimas nepatiko Valstiečių ir žaliųjų partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Abi partijos dėl tokio sprendimo prarado galimybę gausiai papildyti partijų biudžetus.

Pagal VRK sprendimą, kurį dabar teisme skundžia abi partijos, „valstiečiai“ gavo 147 tūkst. eurų. Jeigu dotacijos būtų skirstomos atsižvelgiant į šių metų Seimo rinkimų rezultatus, partija būtų gavusi į 548 tūkst. eurų. Liberalų sąjūdis vietoj 328 tūkst. eurų savo iždą būtų papildęs 394 tūkst. eurų. T.y. kova vyksta dėl beveik pusės milijono eurų.

VRK pirmininkas Z. Vaigauskas, kurio kadencija formaliai baigiasi šį ketvirtadienį, dar neturi sau pamainos. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neteikė jokių kandidatūrų į VRK vadovo postą, todėl Z. Vaigauskas ir toliau liks vadovauti komisijai.

VRK sprendimas – „negarbingas“?

Kalbėdamas apie teismą, VRK pirmininkas pabrėžė, kad taip darė, nes mano, jog dotacijų skirstymas pagal 2012 metų rinkimų rezultatus yra negarbingas.

„Lapkričio pradžioje skirstėme, bet didžioji dauguma komisijos narių nubalsavo, kad būtų skirstoma pagal 2012 metų rinkimų rezultatus. Komisiją labai spaudė „darbiečiai“ ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Šie sakė, kad jų teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti, nes jie tikėjosi gauti dotaciją. Pradžioje komisija buvo nutarusi vienaip, bet vėliau kelių narių nuomonės pakito ir dauguma nutarė balsuoti už tai, kad dotacijos būtų skirstomos pagal 2012 metų rezultatus“, – pasakoja Z. Vaigauskas.

Pasak jo, tai negarbingas dalykas, todėl VRK pirmininkas apie tai paskelbė atskirąją nuomonę. „Mane palaikė kolegos, bet sprendimas buvo priimtas ir mes ji turėjome vykdyti. Po to, kai sprendimas buvo priimtas, „valstiečiai“ padavė VRK į teismą. Kadangi aš skelbiau atskirąją nuomonę, negalėjau atstovauti VRK, buvau liudininkas“ , – sako VRK pirmininkas.

Teisininkas ir VRK narys Jonas Udris atstovavo VRK teisme ir balsavo už tai, kad dotacijos būtų paskirstytos pagal 2012 metų rinkimų rezultatus. Pasak jo, VRK privalo vykdyti įstatymą, o jis numato būtent taip skirstyti dotacijas partijoms.

„Mano, kaip ir daugelio kitų komisijos narių, nuomonė, kad įstatyme yra taip, kaip mes nubalsavome. Buvo idėja, kad, galbūt, reiktų dotacijas skirstyti pagal 2016 metų rinkimų rezultatus, bet politinių partijų įstatyme parašyta, kad valstybės biudžeto dotacijos skiriamos partijoms, kurios per paskutinius Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus surinko daugiau nei 3 proc. balsų. Įtraukiant tuos asmenis, kurių įgaliojimai dar nėra pasibaigę“, – aiškino VRK teisininkas J. Udris.

Laikėsi įstatymų

Anot jo, VRK yra viešojo administravimo institucija ir privalo vykdyti įstatymą taip, kaip parašytą, o ne taip, kaip norisi. Pavyzdžiui, 2012 metų antrojo pusmečio dotacija buvo paskirstyta pagal 2008 metų rinkimų rezultatus, o pastarųjų – pagal 2004 metų rezultatus ir taip esą buvo visada. „Teisinis reguliavimas nepasikeitė, jei atmestume norus ir interesus, pamatytume tokią pačią situacija, kaip ir anksčiau“, – sakė jis.

Seimo narių kadencija yra 4 metai, kitaip tariant 8 pusmečiai, savivaldybių – taip pat 4 metai. Biudžeto dotacijos taip pat skiriamos 4 metų laikotarpiui.

„Šioje situacija visi logiški, ūkiški ir formalūs teisiniai argumentai gula ant stalo. Mes negalime kvestionuoti politinių partijų įstatymo“, – sako J. Udris. Pasak jo, nesvarbu, kaip būtų nutarusi VRK – ji bet kokiu atveju būtų atsidūrusi teisme. „Skaičiai pasako, kurios partijos būtų gavusios kokias dotacijas,“ – sako teisininkas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"