TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pusiaukelė su sėkmės nuojauta

2013 10 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai persirito į antrą pusę. Politikų ir ekspertų nuomone, įsibėgėta solidžiai. Tikimasi, kad esminiu mūsų pirmininkavimo akcentu taps rezultatyvus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Nors apie mūsų šalies pirmininkavimo ES Tarybai laimėjimus bus galima spręsti tik jam pasibaigus, pažymima, kad iki šiol pirmininkauta sklandžiai, išvengta didesnių nesėkmių. Politikai ir politologai viliasi, jog per likusius tris vadovavimo ES Tarybai mėnesius pavyks rasti sutarimą dėl 2014-2020 metų Bendrijos biudžeto ir pasiekti, kad Europa labiau suartėtų su Ukraina, Moldova ir Gruzija.

Dar daug darbų

Užsienio reikalų viceministro Vytauto Leškevičiaus teigimu, pirmininkavimo darbotvarkė intensyvi nuo pirmųjų dienų. Kaip ir prognozuota, daug pastangų reikalauja derybos dėl daugiamečio ES biudžeto. „Sprendimus kai kuriais klausimais pavyko priimti pirmosiomis pirmininkavimo dienomis. Pavyzdžiui, jau liepą pasiektas ES šalių ambasadorių susitarimas dėl ES biudžeto 2014 metams ir sutarta pradėti derybas su Europos Parlamentu (EP). Priėmėme sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje. Rugsėjo 30 dieną Bendrųjų reikalų taryboje su kitų šalių ministrais tarėmės dėl Lietuvos ir kitų šalių piliečiams rūpimos ES sanglaudos politikos būsimo finansavimo, kokios pozicijos laikytis atstovaujant Tarybos pozicijai su EP“, - vardijo viceministras.

Be programinių darbų, teko imtis ir neplanuotos veiklos. Mūsų šalis pirmininkauti pradėjo palyginti įtemptu metu - buvo kilęs skandalas dėl JAV šnipinėjimo programos, reikėjo reaguoti į krizes Egipte, vėliau - Sirijoje. V.Leškevičiaus nuomone, Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai valstybei, pavyko tinkamai sureaguoti į šiuos iššūkius ieškant bendros ES šalių pozicijos.

Likusius mėnesius norima išnaudoti tam, kad būtų kaip įmanoma labiau pasistūmėta į priekį kuriant bankų sąjungą ir užtikrinant ES finansinį patikimumą. Kad būtų tęsiamas žmonėms svarbių socialinių, sanglaudos ir kitų programų finansavimas, reikia laiku užbaigti sprendimų dėl ES biudžeto priėmimą. „Vilniaus viršūnių susitikimas su Rytų partnerystės šalių atstovais, kuris vyks lapkričio pabaigoje, - puiki proga išplėsti demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir ekonominės gerovės erdvę į Rytus. Tam dedame daug pastangų nuo pat pirmininkavimo pradžios ir siekiame pažangos“, - kalbėjo V.Leškevičius.

Be didesnių sunkumų

Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius pažymėjo, kad Lietuva pirmuosius tris vadovavimo ES Tarybai mėnesius įveikė gana lengvai, didesnių išbandymų nebuvo. „Manau, bendromis pastangomis pavyko atkreipti dėmesį į mūsų pirmininkavimo darbotvarkę. Ji nesukėlė kam nors nuostabos ar didesnių nesutarimų, vadinasi, su prioritetais yra pataikyta. Įsibėgėta solidžiai. Klausimas, ar pavyks tolesnė veikla. Tai priklausys nuo daugelio veiksnių“, - sakė jis.

Antra mūsų šalies pirmininkavimo pusė, P.Auštrevičiaus nuomone, bus vertinama pagal konkrečius rezultatus. Tarp ES itin laukiamų sprendimų - teisės aktai, susiję su bankų sąjunga, 2014-2020 metų finansine perspektyva, Geležinkelių direktyva. Ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir bendro EP, Europos Komisijos ir Bendrijos valstybių narių darbo. „Ar visi pasiruošę dirbti padidintu greičiu, parodys laikas. Kol kas yra atsipalaidavimo ir daug kai kurių institucijų politinių žaidimų. Todėl prognozuoti visiškos sėkmės nesiimčiau. Prognozuoti sėkmę būtų lengviau“, - aiškino Seimo vicepirmininkas.

Kalbėdamas apie artėjantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, P.Auštrevičius teigė manantis, kad reikalai klostosi neblogai. Esą yra pakankamai priežasčių manyti, kad lapkritį Vilniuje bus pasiekta laukiamų rezultatų. Tačiau gali būti ir netikėtumų.

P.Auštrevičius tikisi, kad per likusį laikotarpį pavyks parengti keliasdešimt svarbių ir ES reikalingų teisės aktų. „Tai rodytų, kad sugebame vadovauti europinio konsensuso procesui solidžiai, kokybiškai ir laikantis bendro grafiko“, - tvirtino jis.

Pristigo iniciatyvos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis mano, kad vadovavimo ES Tarybai negalima vertinti dalimis, reikia žiūrėti į visumą. Apie tai, kas pavyko, o kas – ne, sužinosime jam pasibaigus.

A.Ažubalis priminė, kad vasarą, kai pradėjome pirmininkauti, vyko neformalios ministrų tarybos, per kurias tartasi dėl įvairių teisinių iniciatyvų, o rudenį prasidėjo derybos dėl maždaug 300 teisės aktų. Kol kas neaišku, ar pavyks rasti kompromisą ir priimti ES ilgametį biudžetą. „Kalbant apie Rytų partnerystę, šiuo metu sunku vertinti, kaip viskas pavyks. Tendencijos geros, bet ką gali iškrėsti Rytai, niekas nežino. Lietuva buvo ir lieka aktyvi šių procesų dalyvė, o kaip baigsis, prognozuoti nesiimu, nors esu linkęs būti optimistas“, - kalbėjo parlamentaras.

Jo nuomone, mūsų šalis galėtų būti iniciatyvesnė kuriant bendrą ES liniją dėl didėjančio spaudimo Rytų partnerystės valstybėms. „Manau, Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis, turi labiau telkti kitus. Kartais susidarydavo įspūdis, kad einame iš paskos. Reakcijos buvo geros, tačiau šiek tiek pavėluotos“, - svarstė Seimo narys.

A.Ažubalis viliasi, kad per likusius mūsų šalies pirmininkavimo mėnesius bus rastas sutarimas dėl būsimosios ES finansinės perspektyvos. Taip pat jis tikisi, jog Europos idėja "pasistūmės" į Rytus.

Teigiami atgarsiai

Atgarsiai iš Lietuvos vadovavimą ES Tarybai stebinčių valstybių, politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, yra teigiami. Jis priminė, kad Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas neseniai pasveikino mūsų šalį dėl sklandaus pirmininkavimo tiek turinio, tiek organizaciniu požiūriu. „Tokie pareiškimai nepasirodo nei iš šio, nei iš to, jie derinami su sostinėmis. Tai yra tam tikras įvertinimas“, - pabrėžė jis.

Pirmininkavimo akcentu ir daugiausia dėmesio sulauksiančiu renginiu bus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo sėkmė ar nesėkmė, anot L.Kasčiūno, gali galutinai nulemti visą įvertinimą, nors, pavyzdžiui, su Ukraina susiję procesai nuo Lietuvos mažai priklauso.

Kita vertus, L.Kasčiūnas teigė, kad pirmininkavimas mūsų šalyje buvo pernelyg sureikšmintas. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, tai – tik vadovavimas vienai iš ES institucijų, pareigos atlikimas, nebegalima kalbėti apie kokias nors revoliucijas Europos politikoje ar fundamentalių klausimų, problemų sprendimą. Tačiau politologas pasigenda Lietuvos ES vizijos, noro strategiškai pasižiūrėti, kur esame ir kur einame, taip pat atsakymų, kas laukia po pirmininkavimo, ką iš to laimėsime.

Nieko išskirtinio

Politologo Vadimo Volovojaus vertinimu, pirmininkavimas vyksta gana sklandžiai. Nors niekuo išskirtiniu jis nepasižymi, tačiau sėkmė yra ir tai, kad nėra ypatingų nesėkmių. „Galima pažymėti, jog mūsų valstybei sekasi gerai daryti tai, ką ji numatė. Nėra nesėkmių, kurios skeptikams ar kritikams leistų teigti, kad Lietuva buvo nepasiruošusi pirmininkavimui ar nesugeba nieko padaryti. Mūsų šalies veiksmai paneigia tokias prielaidas ir jau tai yra laimėjimas“, - įsitikinęs jis.

Tarp reikšmingiausių jau įvykusių renginių V.Volovojus priskyrė ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat dalyvavo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Politologas tikisi, kad po mūsų pirmininkavimo Bendrijoje įsitvirtins Lietuvos, kaip patikimos, gerai pasiruošusios, profesionalios valstybės, įvaizdis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"