TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pustuštėse kareivinėse laukiama šauktinių

2015 02 25 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Karių trūkumas ir padidėjusi grėsmė šalies saugumui lėmė siūlymą laikinai atnaujinti privalomąją karo tarnybą. Pirmųjų šauktinių kariuomenėje tikimasi sulaukti dar šį rugsėjį.

Vakar Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad dėl geopolitinės situacijos ir šalies saugumui kylančios grėsmės būtina papildomai sustiprinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Norima penkerius metus į privalomus karinius mokymus kasmet pakviesti maždaug 3,5 tūkst. šauktinio amžiaus - 19-26 metų - vyrų. Tai sudarytų apie 1,7 proc. visų potencialių šauktinių.

Atitinkamo įstatymo pataisas dar turės palaiminti Seimas. Tačiau čia laukia nelengvas mūšis, nes politikų nuomonė dėl privalomosios karo tarnybos skiriasi.

Būtina užtikrinti gynybą

Pristatydama VGT siūlymą grąžinti šauktinius, prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad pasikeitus geopolitinei situacijai kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai šalies gynybai.

Laikinai grąžinta privalomoji karo tarnyba leistų 2015-2016 metais baigti visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę, per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti valstybę. „Ginti savo Tėvynę - konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - pabrėžė D. Grybauskaitė.

Sugrįžus prie šauktinių (jų atsisakyta 2008 metais), Lietuvos kariuomenė taptų mišri - sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių. Pasak prezidentės, panašaus dydžio mūsų regiono valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje, Norvegijoje, Danijoje, esama būtent mišrios sistemos.

Trūksta savanorių

Kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko teigimu, į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek jaunuolių, kiek tikimasi. Kritinis karių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir kelia realią grėsmę šalies saugumui. „Visos šios priežastys lėmė būtinybę bent nedidele apimtimi atkurti 2008 metais panaikintą šauktinių kariuomenę“, - sakė jis.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, iki šiol nepalaikęs šauktinių kariuomenės atgaivinimo, ir vakar tvirtino esąs įsitikinęs, jog profesionalūs kariai geriau pasirengę ginti valstybę. „Tačiau šiandien turime tokią situaciją, kad 2009-2012 metais kariuomenė buvo beveik visiškai nekomplektuojama, todėl susidarė nemaža spraga. Nors pavyko padidinti komplektaciją profesionalais, ji toli gražu nėra pilna, o geopolitinė situacija tiesiog verčia mus laikinai imtis papildomų priemonių ir atnaujinti šaukimą“, - aiškino J. Olekas.

Lauks Seimo verdikto

Jeigu Seimas pritars VGT siūlymui, dar šiemet į privalomąją karo tarnybą ketinama pašaukti apie 3 tūkst. jaunuolių. Nuo tarnybos būtų atleisti besimokantys, studijuojantys, dėl sveikatos būklės tarnybai netinkami asmenys. Iš viso per penkerius metus ginti valstybę būtų parengta maždaug 16 tūkst. šauktinių.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. savanorių, taip pat dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Manoma, jog taikos sąlygomis Lietuvai būtų optimalu turėti 15-20 tūkst. karių.

Kariuomenė - viena mažiausių

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas palaiko privalomosios karo tarnybos grąžinimą. „Karinių dalinių užpildymas labai prastas. Dar praėjusiais metais komiteto posėdyje sakėme, jog reikia mažiausiai 1-1,5 tūkst. karių, kad batalionai būtų užpildyti bent 50 procentų. Savanoriškumo principu sukomplektuoti jų nepavyksta, nėra daug norinčiųjų tarnauti profesinėje tarnyboje“, - konstatavo NSGK vadovas.

Kartu A. Paulauskas pažymėjo, kad grįžus šauktiniams teks perskirstyti įsigijimo ir personalo išlaikymo asignavimus. „Svarbu, kad personalui nebūtų skiriama 50 proc. ir daugiau lėšų“, - teigė jis.

Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė džiaugėsi vakarykščiu VGT sprendimu. Esą privalomoji karo tarnyba turi būti grąžinta, nes pasikeitė situacija ir to reikalauja dabartinis laikotarpis. Ji pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė, vertinant pagal gyventojų skaičių, yra viena mažiausių regione.

„Turime ne tik kuo greičiau užpildyti dabartinius batalionus kareiviais, bet ir tinkamai rengti reikalingo dydžio rezervą. Viešojoje erdvėje daugiausia diskutuojama apie šarvuočius, pabūklus, bet mes neturime pakankamai parengtų žmonių. Ginkluotės reikia, niekas nesiginčija, tačiau drauge privalome kuo greičiau pradėti lopyti pagrindinę gynybos skylę - ruošti žmones, užpildant kariuomenę tiek profesionalais, tiek sukomplektuojant rezervą“, - socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė R. Juknevičienė.

Neskuba palaikyti

Vis dėlto taip entuziastingai nusiteikę ne visi. Šauktinių grąžinimas kirstųsi su Liberalų sąjūdžio rinkimų programa, todėl šios partijos frakcijai Seime vadovaujantis Eligijus Masiulis tvirtino, kad siūlymas bus apsvarstytas ir tik tada nuspręsta, ar jį palaikyti.

Karo studijų eksperto Deivido Šlekio manymu, į savanoriškąją karo tarnybą buvo galima pritraukti daugiau žmonių, bet to nepadaryta. Jis patikino, kad šauktinių variantas, nors politiškai sunkesnis, įgyvendinimo požiūriu yra lengvesnis.

D. Šlekys taip pat pabrėžė, kad sugrąžinus privalomąją karo tarnybą visuomenėje gali sustiprėti radikalios nuotaikos. „Kaip rodo istorija, šauktinių forma glaudžiai siejasi su nacionalizmu, o jo radikalių atmainų Lietuvoje turbūt niekas nenori“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"