Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

PVM lengvatų keitimo vajus: premjero pažadas gali grįžti akmeniu

 
2017 08 02 9:30
Viešbutis „Marriott“/ Bendrovės „Hanner“ vizualizacija

Valstiečių ir konservatorių sandėris – urėdijos mainais už centrinį šildymą, įsuko naują PVM lengvatų keitimo vajų – šio mokesčio tarifai greičiausiai didės ne tik centralizuotam šildymui, bet ir viešbučiams.

Premjeras Saulius Skvernelis pradėjo vykdyti duotą žodį Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, kad už paramą balsuojant dėl urėdijų reformos bus grąžinta PVM lengvata šildymui. Opozicijos paramos prireikė, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LVŽP) sumanyto urėdijų reformos nepalaikė koalicijos partneriai socialdemokratai.

Klausimas bus grąžintas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę, o iki šiol buvusio 9 proc. PVM tarifo nebeliks. Vyriausybė siūlys, kad ateityje būtų du lengvatiniai PVM tarifai – 5 ir 15 procentų, o 9 proc. PVM lengvata apskritai išnyks, kalbėjo S. Skvernelis Lietuvos radijui.

BNS žiniomis, nuo 2018 m. nustačius 5 proc. ir 15 proc. lengvatinius PVM tarifus, šildymui ir viešbučiams būtų taikomas 15 proc. tarifas. Dabar galiojantį 9 proc. tarifą knygoms bei keleivių vežimui numatoma mažinti iki 5 proc., toks PVM tarifas taikomas ir vaistams.

Pasakė – visiems neramu

G. Landsbergis, nors pasidžiaugė, kad premjeras laikosi duoto žodžio, bet prielaidas apie galimą tarifų pakeitimą vadino „skaičių alchemija“ ir siūlė palaukti oficialaus projekto . „Išmintingiausia būtų palikti 9 proc. tarifą, kaip yra šiandien. Galėtume kalbėti apie susitarimą ateityje dėl sistemos, padėsiančios žmonėms išvengti pažeminimo, kuris šildymo sezonui artėjant neišvengiamas stovint eilėje ir prašant išlaidų kompensavimo“, – pastebėjo TS-LKD lyderis.

Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, paklausta ar įžvelgia ekonominę logiką, pastebi, kad šiuo atveju priimamas politinis sprendimas. Ji primena, kad mokesčių lengvatų tiek šildymui, tiek viešbučiams buvo siūlyta apskritai atsisakyti, tačiau sulaukus neigiamos investuotojų reakcijos Vyriausybė bando ieškoti tarpinių variantų.

Kilstelėjus PVM tarifus centriniam šildymui ir viešbučiams būtų mažesni valstybės biudžeto praradimai, nei taikant 9 proc. PVM, pastebi ji. Tačiau kol kas neaišku, ar pasitvirtins neoficialios prielaidos ir bus patvirtinti dydžiai, apie kuriuos kalbama viešojoje erdvėje, Finansų ministerijos projekto belaukiant.

Neigiama yra vien jau tvyranti nežinia. Kol sprendimo nėra gyventojams ir savivaldybėms lieka neaišku, koks bus šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmas, kiek reikės papildomų išmokų.

„Kalbant apie viešbučius, ne kartą girdėjome, kad jų investicijos ir veikla buvo planuojama esant 9 proc. PVM tarifui. Todėl atsiranda daug ekonominio neapibrėžtumo, o nauda bus gana ribota“, – svarstė L. Galdikienė.

Neigiama yra vien jau tvyranti nežinia. Kol sprendimo nėra gyventojams ir savivaldybėms lieka neaišku, koks bus šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmas, kiek reikės papildomų išmokų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, birželį įnirtingai gynusi lengvatą apgyvendinimo paslaugoms, kol kas galimo naujojo 15 proc. tarifo nekomentuoja. Asociacija lauks, kol projektas bus pateiktas Seimui.

Finansų ministerijos atstovai informavo, kad šią savaitę spaudos konferencijoje atsakys į klausimus, kokioms veikloms ir kurie lengvatiniai PVM tarifai bus siūlomi, kokią įtaką pakeitimai turės kitų metų Valstybės biudžetui.

Prieš turistus, kaip prieš alkoholį

„Marriot“ viešbutį Vilniuje statančios bendrovė „Hanner“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Arvydas Avulis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jokie nauji PVM tarifai jau negali pakeisti bendrovės investicinių planų. „Marriot“ viešbutis Vilniuje, kaip ir planuota bus atidarytas 2018 m. pavasarį – dabar jame atliekami apdailos darbai.

Tačiau, pabrėžia „Hanner“ vadovas, bet koks mokesčių didinimas daro įtaką verslui, šis PVM tarifo keitimas – ne išimtis: kai mokesčiai didėja, pardavimai mažėja. Sprendimą jis lygino su akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimu balandžio mėnesį. Akcizai buvo didinami siekiant konkretaus tikslo – kad Lietuvoje būtų vartojama mažiau alkoholio.

„Kokiu tuomet tikslu didinamas PVM viešbučiams – išeitų tam, kad į Lietuvą atvyktų mažiau turistų“, – svarstė „Hanner“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad PVM lengvata viešbučių paslaugoms yra beveik visose ES šalyse. „Todėl turėtų būti kažkoks logiškas paaiškinimas, kodėl Lietuva nenori elgtis taip, kaip elgiasi lengvatą nustačiusios šalys, o nori elgtis taip, kaip tos šalys, kuriose PVM lengvatos viešbučiams nėra“, – stebisi A. Avulis.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad mažesnį PVM viešbučiams taiko 25 iš 28 ES valstybių, išskyrus Daniją, Jungtinę Karalystę ir Slovakiją. Lietuvos kaimyninės šalys viešbučių paslaugoms yra nustačiusios lengvatinius PVM: Lenkijoje – 8 proc., Estijoje – 9 proc., Latvijoje – 12 procentai.

Nauda verslui, ne žmogui

Tačiau L. Galdikienė sakė, jog ekonomistai lengvatas paprastai vertina nedviprasmiškai – jų nauda atitenka verslui, o vartotojas menkai ją pajaučia. Išimtis būtų lengvata šildymui.

„Nelabai įsivaizduoju to, kaip bus kompensuojami biudžeto netekimai. Pajamos į biudžetą iš PVM sudaro didžiausią dalį ir tie netekimai iš tiesų reikšmingi. Ne visi mokesčiai yra blogi. Ekonomistų vertinimu, PVM yra vienas iš mažiausiai vartotojų elgesį iškreipiančių mokesčių, palyginti su darbo mokesčiais“, – argumentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Blogas sprendimas būtų didinti mokesčius darbui, kompensuojant biudžeto praradimus dėl PVM lengvatų. Bet esą nereikia ir turėti optimistinių lūkesčių, kad biudžeto netekimai būtų kompensuojami iš spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio vartojimo.

„Ar dabar yra tinkamas stimuliuoti ekonomikos augimą didinant vartojimą, kai ekonomika pakankamai sparčiai auga?“, – klausė L. Galdikienė.

Atsinaujinus diskusijoms dėl naujų PVM tarifų į jas gali įsijungti ir kiti verslo sektoriai – anksčiau būta projektų taikyti 5 proc. lengvatinį PVM šviežiai mėsai, tvenkiniuose išaugintoms žuvims ir būtiniausiems maisto produktams.

„Lengvatiniai tarifai daug iškraipo rinką – vieniems suteikiamos geresnės sąlygos, kitiems prastesnės. Įsisukame į užburtą ratą, aiškindamiesi, kurie maisto produktai yra būtiniausi arba kodėl nustatydami lengvatą mėsai diskriminuojame vegetarus“, – pabrėžia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Anot jos, daugybė tyrimų įrodė, kad vartotojai naudos negauna. Kad ir kokius įsipareigojimus prisiimtų gamintojai ar prekybininkai, nauda galiausiai atsiduria pramonininkų kišenėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"