TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Baniulis: mažieji išmoko elgtis atsakingai

2013 05 23 8:20
R.Baniulis: "Geriausias gaisras yra tas, kuris nekyla."
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Remigijaus Baniulio teigimu, šių dienų vaikai jau turi pakankamai žinių apie saugų elgesį ir jo net gali pamokyti savo tėvus. Jis įsitikinęs, kad jaunoji karta nebesivadovaus tokiu požiūriu: "Darysiu, ką noriu, bet valstybė vis tiek privalės manimi pasirūpinti."

PAGD direktoriaus nuomone, teigiamus pokyčius nulėmė prieš aštuonerius metus į mokyklų programas įtrauktos žmogaus saugos pamokos. Jau šiandien jos duoda dividendų - vaikų sukeltų gaisrų ir žuvusiųjų juose gerokai sumažėjo. Tačiau nelaimių prevencijai tebėra erdvės. Apie tai, ką šioje srityje galėtų nuveikti tėvai ir PAGD specialistai, LŽ pokalbis su PAGD direktoriumi, vidaus tarnybos generolu Remigijumi Baniuliu.

- Pirmiausia, kas jus patį paskatino rinktis profesiją, susijusią su gyvybės gelbėjimu? Ar tam turėjo įtakos vaikystės patirtis ir tai, kad jūsų tėvas dirbo šioje srityje?

- Net ir mano dėdė, pusbroliai dirbo šioje tarnyboje, o tėtis kitados jai ir vadovavo. Tai, kad esu iš ugniagesių giminės, ko gero, iš tikrųjų tapo mano pasirinkimo lemiamu veiksniu. Labai didžiuojuosi savo profesija. Vidurinis sūnus jau irgi pasuko šiuo keliu, dirba ugniagesiu, tad su juo kalbamės kaip profesionalai. Mūsų šeimoje tikrai daug dėmesio skiriama saugiai gyvensenai, buičiai.

Tačiau savo vaikystėje neišvengiau įvairios patirties - žolę ir deginau, ir gesinau, buvau baramas ugniagesių. Tačiau labiausiai įsiminė, kai būdamas penktokas ar šeštokas vos nesudeginau namų. Tuomet namie buvau vienas, nes mokiausi antroje pamainoje. Sugalvojau priešpiečiams išsivirti kiaušinių, bet... užmiršęs ant viryklės puodą išbėgau į mokyklą. Laimei, pakeliui sutikau dėdę, taip pat ugniagesį, nešantį lauktuvių mano mamai. Jis pasiūlė grįžti į namus. Juos radome jau pilnus dūmų. Baimės tąkart buvo labai daug, o didesnės nelaimės pavyko išvengti tik dėl atsitiktinumo.

- Ką pasakytumėte dabar: ar tėvai pakankamai išaiškina vaikams, kokia grėsmė gali kilti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi?

- Puikiai suprantu vaikus, kuriems viskas smalsu. Tačiau nesuprantu suaugusiųjų, kurie nepagalvoja, kokį pavojų kartais gali sukelti vaikai. Anksčiau vyravo draudimo filosofija - nežaisk su degtukais. Bet jei draudžiama, vaikui dar įdomiau tai daryti. Ir dabar manau, kad nuo vaiko nereikia slėpti degtukų. Svarbu parodyti, kaip su jais elgtis, paaiškinti, kokia grėsmė gali kilti dėl netinkamo elgesio. Gal net žiupsnį šiaudų papilti ir parodyti, kaip greit jie sudega.

Sovietų Sąjungos laikais buvo kalama į galvą, kad valstybė ir komunistų partija gali pasirūpinti kiekvienu žmogumi, maždaug taip - gali gulti į lovą išgėręs, rūkyti, o šalia budės ugniagesys ir užmigusiajam švelniai ištrauks cigaretę iš rankos. Mąstymas, kad žmogus už nieką neatsakingas, mat kažkas juo pasirūpins, gyvas ir šiais laikais. Tačiau valstybė prie kiekvieno žmogaus prievaizdo juk nepastatys. Pirmiausia patys privalome pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Juk geriausias gaisras yra tas, kuris nekyla.

- PAGD buvo žmogaus saugos pamokų mokyklose iniciatorius. Ar jos pasitvirtino?

- Tos pamokos tikrai pateisino lūkesčius. Jas pradėjome prieš aštuonerius metus. Tada mokiniams, kurie jų klausėsi, buvo 10 metų. Dabar jiems jau 18, ir tai bus pirmieji žmonės, baigę mokyklą turėdami saugos kultūros pradmenis. Svarbiausia, kad jie tikrai nemanys, jog valstybė privalo užtikrinti jų saugumą. Todėl ir investuojame į mokymą, pradėdami jį nuo vaikų. Mokiniai labai domisi saugos žiniomis, jie imlūs, gerai įsimena informaciją, vėliau ir tėvams pasako pastabų. Buvo atvejis, kai grįžęs namo vaikas pagrasino tėvui paskambinsiąs į policiją, jeigu šis ir toliau rūkys lovoje. Būtent tai ir yra dividendai, kurių laukėme, pradėję saugos pamokas.

- Kaip pakito gaisruose nukentėjusių vaikų statistika?

- Jų žūčių smarkiai sumažėjo. 2007 metais gaisruose žuvo 12 vaikų, o 2010-aisiais nežuvo nė vieno, 2011 metais žuvo 2, pernai - 1. Šiemet nežuvo nė vieno ir labai tikiuosi, kad taip baigsime visus metus. Jeigu vienais metais vaikų žūčių sumažėtų, o kitais - šis skaičius vėl šoktelėtų, manyčiau, kad pagerėjimas buvo atsitiktinis. Tačiau kai žuvusiųjų sumažėja kelis kartus, tai jau nėra atsitiktinumas.

- Ką dar reikėtų nuveikti siekiant užkirsti kelią gaisrams?

- Norėtume gerokai išplėsti prevencinį darbą, tačiau tam mums labai trūksta žmonių, nesukomplektuoti net 664 etatai. Tarnybai, turinčiai 4700 žmonių, tai labai daug. Pagal savo pareigybes preventyviai prižiūrime tik visuomeninius, pramoninius objektus, o gyvenamosios paskirties pastatai palikti be globos. Tačiau daugiausia žmonių žūva būtent juose. Vis dėlto tam, kad galėtume imtis ir gyvenamųjų pastatų, reikia papildomo finansavimo.

Dirbame su vargingomis šeimomis. Jos dažnai gyvena senuose namuose, kuriuose dabartiniams laikams neapskaičiuota elektros instaliacija. Suaugusieji reaguotų į mūsų pastabas, bet neturi galimybių susitvarkyti. Tai skaudi tema. Juk matome, kad žmonės kabinasi į gyvenimą, prižiūri vaikus.

Dar didesnis skaudulys - asocialios šeimos. Suaugusieji nuo mūsų atsitveria siena: kad ir ką aiškintum, jiems neįdomu. Tokiose šeimose, kur nepaisoma saugumo taisyklių, girtaujama, rūkoma, ir kyla daugiausia pavojų vaikams, taip pat dažnai paliekamiems be priežiūros.

- Ar gaunate vaikų pranešimų apie gaisrus? Ar vaikai moka pasinaudoti bendrosios pagalbos telefonu?

- Mūsų atlikta apklausa parodė, kad bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 jie žino net geriau už suaugusiuosius. Tačiau pasitaiko, kad vaikai skambina pokštaudami, o norėtųsi, kad jie suvoktų, jog tai yra labai svarbus telefono numeris, kuriuo skambinama kilus grėsmei. Klaidinga informacija brangiai kainuoja mums visiems. Vis dėlto, jeigu iškyla reali grėsmė, vaikai turėtų drąsiai skambinti.

- Ko artėjant vasarai norėtumėte palinkėti ir vaikams, ir jų tėvams?

- Šis laikas susijęs su poilsiu, iškylomis prie vandens, buvimu miške. Norėtųsi, kad vaikai būtų atsargūs, nesielgtų nutrūktgalviškai. Juk kiekviena trauma apkartina atostogas. Norisi palinkėti saugios vasaros, kad visi pailsėję ir sveiki grįžtų į mokyklas. Taip pat norėtųsi priminti, kad galima naudotis ir gyventojų perspėjimo sistema, kai į mobilųjį telefoną atkeliauja pranešimas apie užblokuotus dėl eismo įvykio kelius, sirenas. Tai puiki sistema, bet reikia neužmiršti tos funkcijos aktyvinti. Vaikai galėtų padėti tai padaryti, užėję į departamento interneto puslapį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"