TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R. Čepaitis: visuomenei valstybė – dažniausiai tik paslaugų teikėja

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Informacinės visuomenės plėtros komiteto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad informacijos apie valdžios priimtus, vykdomus ar planuojamus sprendimus internete ieškojo tik 10 iš 100, o pasiūlymus, kaip ir ką daryti, teikė tik 2 iš 100 gyventojų. „Visuomenės santykiai su valstybės institucijomis, deja, klientūriniai. T. y. visuomenė suinteresuota valstybe kaip tam tikra paslaugų teikėja, naudojasi jos paslaugomis, bet pasyviai dalyvauja formuojant sprendimus“, – mano komiteto direktorius Ramūnas Čepaitis.

Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius sutinka, kad Lietuvos visuomenė pasyvoka, tačiau sako, kad tai būdinga visoms valstybėms, kuriose demokratija yra palyginti nesena. Be to, nereikia pamiršti, kad apskritai pastaraisiais metais žmonių susidomėjimas politika krito – ja domisi tik penktadalis šalies gyventojų.

Valdžios vykdomuose procesuose dalyvauja nedidelė visuomenės dalis

Informacinės visuomenės plėtros komiteto užsakymu Socialinės informacijos centras 2014 m. spalio 16–22 d. atliko apklausą, kurios metu bandyta išsiaiškinti, kiek yra paklausios viešos elektroninės paslaugos ir e. demokratijos aktyvumo apraiškos Lietuvoje, sako komiteto direktorius R. Čepaitis. „Konkrečiai apie e. demokratijos aspektą norėjome sužinoti, kaip žmonės bendrauja su atstovaujamosiomis valdžios institucijomis, ar domisi jų veikla, ar teikia tam tikrus siūlymus, ar inicijuoja teisės aktų pakeitimus“, – kalba jis.

Apklausa rodo, kad informacijos apie valdžios priimtus, vykdomus ar planuojamus sprendimus internete ieškojo tik 10 iš 100 gyventojų, o pasiūlymus, kaip ir ką daryti, yra teikę tik 2 iš 100 gyventojų. Taigi, pastebi R. Čepaitis, šalies gyventojų dalyvavimas e. demokratijos procesuose dažniausiai apsiriboja informacijos apie viešojo sektoriaus institucijų priimtus arba planuojamus priimti sprendimus: „Kitaip tariant, žmones domina, kokius sprendimus ruošiasi priimti Seimas, Vyriausybė ir savivaldos institucijos.“

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, valdžios vykdomuose procesuose aktyviai dalyvauja labai nedidelė visuomenės dalis, komiteto vadovas situaciją vadina paradoksalia, nes Lietuvos visuomenė yra aktyvi informacinių technologijų vartotoja, todėl negalima sakyti, kad priėjimas prie viešųjų institucijų internetu ar kitomis ryšio priemonėmis jai yra nežinomas ar sunkiai įkandamas.

„Be to, taip pat negalima sakyti, kad valstybės institucijos yra uždaros, nepriima nuomonių iš šalies, į jas neatsižvelgia ir pan. Tiek savivaldos institucijų, tiek Seimo svetainėse yra tam tikri instrumentai, kuriais naudodamiesi piliečiai gali pateikti savo nuomonę, o ne tik sužinoti apie planuojamus ar priimtus sprendimus“, – pastebi R. Čepaitis.

Piliečių ir valstybės santykiai – „klientūriniai“

R. Čepaičio teigimu, palyginę, kaip piliečiai naudojasi viešosiomis administracinėmis paslaugomis, kurias teikia valstybės institucijos, ir kaip dalyvauja šių valstybės ir savivaldos institucijų sprendimų priėmimo procese, pamatysime akivaizdžią takoskyrą.

„Paradoksalu, bet, nepaisant visų teikiamų galimybių ir visuomenės kompetencijos, visuomenės santykiai su valstybės institucijomis, deja, klientūriniai. Tai yra visuomenė suinteresuota valstybe kaip tam tikra paslaugų teikėja, naudojasi jos paslaugomis, bet pasyviai dalyvauja formuojant sprendimus“, – mano R. Čepaitis.

Paklaustas, kokiomis paslaugomis žmonės gali pasinaudoti, komiteto vadovas sako, kad jų spektras pakankamai platus. Internetu aktyviai naudojasi 71 proc. Lietuvos gyventojų, o, 2014 m. duomenimis, 41–45 proc. interneto vartotojų į valstybės institucijas kreipiasi viešųjų paslaugų klausimais: „Tai – pačių įvairiausių administracinių procedūrų inicijavimas, deklaravimas, įvairių mokestinių įsipareigojimų deklaravimas, e. sveikatos paslaugos, tam tikrų teisinių procedūrų inicijavimas.“

Krinta ir žmonių domėjimasis politika

Politologas A. Krupavičius sutinka, kad šiuo požiūriu Lietuvos visuomenę galima vadinti gana pasyvia, bet pastebi, jog nereikia galvoti, kad kas antras Vakarų šalių gyventojas kasdien ar bent kelis kartus per metus bendrauja su politikais, teikia pasiūlymus parlamentams ir pan.

„Tokiais dalykais ten irgi užsiima mažuma ir aktyvių piliečių procentai nėra aukšti. Be to, skaičiai taip pat priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse pilietinė visuomenė daug aktyvesnė negu Pietų Europos valstybėse. Dar viena skirtis – naujos ir senesnės demokratijos: naujesnių demokratijų piliečiai paprastai pasyvesni negu senesnių“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius.

Jo teigimu, taip pat nereikia pamiršti, kad apskritai pastaraisiais metais žmonių susidomėjimas politika krito: 2008–2009 m. pradžioje besidomintys politika teigė maždaug trečdalis piliečių, o krizės laikotarpiu jų sumažėjo maždaug iki 20 proc.

„Tai, be abejo, irgi yra atskaitos taškas, kiek žmonių gali ieškoti informacijos apie politiką, valdžios sprendimus. Kitas dalykas, pavyzdžiui, nevyriausybinėse organizacijose dalyvauja vos daugiau nei 10 proc. piliečių. Visa tai ir lemia, kad visuomenė nėra pakankamai aktyvi“, – pabrėžia A. Krupavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"