TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Dagys: "Gerų sprendimų neturime"

2009 04 22 0:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys tikina, kad Vyriausybė nekarpys pensijų ir motinystės išmokų. Tačiau ministras vengia atsakymo, ar tokių veiksmų nebus imtasi metų pabaigoje.

"Šiuo metu ilgalaikių prognozių pateikti negali niekas. Neklauskite to, apie ką negalite gauti iš ministro atsakymo. Aš būrimais neužsiimu", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" apie socialinių išmokų perspektyvas sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas R.Dagys.

- Kiek pagrįsti savaitės pradžioje nuskambėję "Sodros" vadovo Mindaugo Mikailos svarstymai, kad blogėjant ekonomikos padėčiai gali mažėti tiek pensijos, tiek motinystės pašalpos?

- Tai M.Mikailos pasvarstymai. Nei Vyriausybė, nei koalicijos partneriai šiuo metu neketina mažinti nei pensijų, nei motinystės atostogų išmokų. Šios sritys laikomos pagrindiniu prioritetu, ir šių išmokų gavėjai turėtų nukentėti mažiausiai.

- "Sodros" tarybos pirmininkas Vidmantas Zimnickas prieš savaitę prasitarė, kad apie pensijų mažinimą kalbų dar nebuvo ir artimiausius kelis mėnesius tikrai nebus. Ar tai reiškia, kad po kelių mėnesių šis klausimas gali būti svarstomas?

- Man šiek tiek keista, kad žmonės, nesusiję su valstybės politika, su ministrų kabineto sprendimais, nežinantys finansinių planų, imasi komentuoti. Raginčiau juos elgtis kur kas protingiau, nes žmonėms tai yra jautrūs klausimai.

Vyriausybės nuostata aiški: tiek pensijos, tiek motinystės atostogos yra sritys, kurios turi būti apsaugotos labiausiai.

- Ar galite užtikrinti, kad metų pabaigoje pensijos nebus paliestos?

- Užduodate retorinius klausimus. Ar galite pasakyti, kokia ekonomikos padėtis bus metų pabaigoje? Jeigu ji bus stabili, mes tikrai nieko nedarysime.

- Pats minėjote, kad padėtis blogėja.

- Kai tai pamatysime, tada priimsime sprendimus. Šiuo metu ilgalaikių prognozių, ilgesnių nei trims mėnesiams, kas darysis mūsų mieloje valstybėje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) bei pasaulyje, pateikti negali niekas: nei finansų analitikai, nei kiti. Neklauskite to, apie ką negalite gauti iš ministro atsakymo. Būrimai - galbūt kitos laidos funkcija. Aš būrimais neužsiimu.

Alternatyva - saugoti sveikatą

- Gal "Sodros" vadovas, pateikęs neoptimistines prognozes, žino padėtį iš vidaus, todėl turi pagrindo kalbėti?

- Manau, mes taip pat žinome padėtį. Iš tikrųjų "Sodra" turi tam tikrų problemų, "Sodros" pajamos mažėja, ir mes turime ieškoti rezervų. Vyriausybė siūlo taupyti, ir šiuo atveju, manau, ligos draudimo sutvarkymas yra ne toks skausmingas sprendimas, nes šiuo metu ligos išmokos 60 proc. viršija įmokas.

- Ar tikrai ligos pašalpos mažinimas yra ne toks skausmingas dalykas? Jei žmogus uždirba tūkstantį litų per mėnesį, tai susirgęs, jei nebus mokama už pirmąsias tris ligos dienas, jis praras 100 litų, o esant tokiai situacijai tai yra labai skausmingas praradimas.

- Galiu pasakyti, kad žurnalisto duona labai lengva. Pasvarstykime, kuris praradimas būtų skausmingesnis - ar ligos pašalpos, ar motinystės išmokos, ar bedarbio pašalpos sumažinimas?

- Skausmingas kiekvienas atvejis.

- Skausmingi visi dalykai, bet aš manau, kad šiuo atveju žmogus dar turi alternatyvą: gali labiau saugoti savo sveikatą, labiau save prižiūrėti, labiau laikytis sveikatingumo programų ir panašiai. Jis šiuo atveju turėtų būti solidaresnis su visais.

- Ar Vyriausybė tiesiog neapiplėšia žmonių, juk įmokos "Sodrai" liko tokios pačios?

- Gerbiami žurnalistai, tai iš ko paimti? Jūs patys, žurnalistai, atsisakėte mokėti įmokas nuo autorinių sutarčių kaip visi. Kai žmonės taip "solidariai" elgiasi, atsiranda skylučių.

Padarė, ką galėjo

- Mažinate ligos išmokas, kalbate apie atskaitymų į privačius pensijų fondus mažinimą. Ar neapgaunate žmonių, patikėjusių valdžios raginimais ir pradėjusių kaupti būsimai pensijai? Dabar jie sužinojo, kad savo sutaupytų pinigų neatgaus.

- Iš tikrųjų reikia pasirinkti: ar taupyti dabartinių pensininkų, kurie turi išgyventi šiuo sunkiu laikotarpiu, sąskaita, ar mes, kiek jaunesni, galėtume sutaupyti savo ateities pensijų sąskaita, jeigu tokia sistema vis dėlto bus gyvybinga. Deja, šiuo metu tos sistemos pelningumas yra ganėtinai abejotinas, ir galiu pasakyti, kad privatūs pensijų fondai, deja, nepadarė savo namų darbų. Dabar ne tik dėl ekonominės situacijos pasitikėjimas šia sistema mažėja. Investicijos nuvertėjo, ir dabar iš esmės investuodami į juos, atiduodame pinigus į užsienį, turėdami labai sudėtingas sąlygas surinkti šituos pinigus. Aš apgailestaudamas galiu pasakyti, kad siūlome mažinti įmokas į tuos fondus, nes kito kelio dabar nėra.

- Klausiu ne apie fondų atliktus darbus, bet apie žmonių, pasitikėjusių valstybe, praradimus. Juk dėl Vyriausybės sprendimo mažinti įmokas į fondus labiausiai nukentės investavę piliečiai?

- Palaukite, mes gyvename Lietuvoje ar kokioje Afrikoje? Ekonomikos padėtis blogėja visur. Mūsų Vyriausybė sumažino absoliučiai visas išlaidas, kokias įmanoma, palikdama socialines išmokas, pensijas, motinystės atostogas, neliesdama bedarbio pašalpų. Mes esant dabartinei situacijai maksimaliai apsaugojome žmones, bet ekonominės sąlygos ir toliau blogėja. Padėtis yra tokia ir mes, deja, privalome suktis. Gerų sprendimų tikrai neturime. Galime svarstyti tik skausmingesnius ir ne tokius skausmingus.

Pašalpa - tik viena

- Darbo biržos ir "Sodros" vadovai anksčiau užsiminė, kad gali pritrūkti lėšų bedarbio pašalpoms mokėti. Ar šios išmokos gali būti mažinamos?

- Ministrų kabinetas siūlo racionalizuoti bedarbiams skiriamus pinigus. Mes siūlome gana daug naujų priemonių, kurios turėtų pagerinti mūsų situaciją šioje srityje. Norime, kad būtų atsisakyta išmokų dubliavimosi, kai jos atitekdavo žmogaus bedarbystės pradžiai, ir ištęsti paramos sistemą kuo ilgiau - faktiškai iki 2 metų. Norime remti žmones ne tik juos perkvalifikuodami, bet ir padėdami verslo įmonėms, atsidūrusioms sudėtingoje situacijoje.

- Iki šiol dažnai darbo netekęs žmogus gaudavo ir bedarbio pašalpą, ir persikvalifikuoti skirtą išmoką iš ES lėšų. Dabar siūloma, kad vienos iš pašalpų jis turėtų atsisakyti?

- Iki šiol tuos pinigus bedarbis galėjo pasiimti per 6-9 mėnesius. Dabar, kai mokama viena pašalpa, nebus mokama kita. Taigi valstybė galės vienu ar kitu būdu remti žmogų beveik 2 metus. Kita vertus, žmogus bus suinteresuotas aktyviau ieškotis darbo, kai jo išmokos nebus, kaip kartais yra dabar, didesnės už kelis minimalius atlyginimus.

- Vyriausybė buvo sumaniusi ir dar vieną dalyką: iš darbo atleistam ir išeitinę kompensaciją gavusiam asmeniui jos laikotarpiu nemokėti bedarbio pašalpos. Ar tai taip pat bus daroma?

- Mes ir sakome: viena išmoka vienu metu. O jūs norite pasakyti, kad geriau sumokėti žmogui per du mėnesius viską, o paskui jį palikti ant ledo? Manau, tas pats žmogus, jeigu turės galimybę būti remiamas ilgesnį laiką, tik išloš.

- Balandžio 10-osios statistikos duomenimis, per Darbo biržą darbo ieškojo 210,9 tūkst. asmenų, iš jų 181 tūkst. turėjo bedarbio statusą. Tuo metu Darbo biržos duomenų bazėje buvo 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Ar žmogus turi vilties susirasti darbo?

- Jūs žongliruojate skaičiais. Kiekvieną dieną laisvų ir užimtų darbo vietų skaičius keičiasi. Mes kalbame apie tai, kiek atsiranda naujų darbo vietų ir kiek jų netenkama. Lietuvoje netenkama darbo vietų daugiau, bet ir naujų darbo vietų kuriasi daugiau. Taip, nedarbas išaugo nuo 4 iki 8 proc., tai yra akivaizdu, ir Darbo birža turi pasirūpinti visais, kurie patenka į šitą skaičių.

Pokyčiai - birželį

- Pripažįstate, kad nedarbas didėja, įmokos į "Sodrą" surenkamos mažesnės nei planuota. Ar Vyriausybei neteks priimti sprendimo didinti kitus mokesčius, gelbstint socialinės paramos sistemą?

- Apie tai dar per anksti diskutuoti. Reikia ieškoti kompleksinių sprendimų. Vyriausybė yra nusprendusi prie mokesčių klausimų grįžti birželio mėnesį. Pamatysime, kokia bus ekonomikos padėtis, nes viską lemia besikeičianti aplinka. Gerai atsimenu sausio mėnesį, kai sakėme, kad jau yra krizė ir reikia mažinti biudžetą 5 proc., ir kai daugelis mus kaltino išsigalvojimais. Dabar krizę visi pamatė, ir mūsų tuometinės pesimistinės prognozės tapo labai optimistinės. Turime reaguoti į esamą situaciją. Turi būti visų bendras solidarus darbas - kitaip iš krizės neišeisime.

- Šios Vyriausybės solidarumas dažniausiai pasireiškia siūlymais mažinti. Kada pradėsite galvoti, kaip didinti?

- Kada ekonomika pradės atsitiesti, tada ir didinsime. Negalima gyventi ne pagal pajamas. Litais iš dangaus nelyja. Juos reikia uždirbti. Arba laikinai pasiskolinti, jeigu gali. O žmonės, be abejo, valgyti nori. Pavalgymas turi būti užtikrintas, ypač tiems žmonėms, kurie sunkiai verčiasi.

- Ar po jūsų siūlomų mažinimų žmonės dar turės už ką valgyti?

- Manau, kad turės. Ir jeigu bendrai ieškosime sprendimų, o ne įsivaizduosime, kad kažkas juos turi atnešti ant auksinės lėkštės, turės ir riebiau valgyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"