TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Dargis: valstybė nesugeba apginti žmogaus

2010 02 20 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Monopolininkų įtaka Lietuvoje šiandien yra daug didesnė, nei valstybės galimybės jai priešintis: valdžia nesugeba apginti žmogaus, vartotojų ir vėluoja spręsti įsisenėjusias energetikos problemas. Tai LŽ tvirtina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, UAB "Eika" vadovas Robertas Dargis.

Su LŽ skaitytojais žinomas verslininkas dalijasi savo mintimis apie tai, kodėl taip brangiai mokame už elektrą, šildymą ir benziną, ko pirmiausia turėtų imtis Vyriausybė, kad ekonominė padėtis imtų keistis į gera.

- Kokių Vyriausybės veiksmų šiandien labiausiai pasigendate?

- Visų pirma privalu sutvarkyti valstybės valdymo aparatą. Jis turi būti kompaktiškas, greitai priimantis sprendimus ir veiksmingas.

- Premjeras didžiuojasi reformavęs Vyriausybės kanceliariją.

- Išskyrus tai, jis, ko gero, daugiau nieko ir nenuveikė: visi tie "saulėlydžiai" ir "saulėtekiai" beveik nejuda iš vietos. O jei ir juda, tuomet kaip sraigė, apie kurią sunku tiksliai pasakyti, ar ji lėtai juda, ar greitai stovi. Taigi sutvarkyti valdymą - vienas svarbiausių dalykų.

Kitas prioritetas - energetika. Šiuo atžvilgiu būtina praplėsti suvokimo ribas ir nevertinti visa ko vien galimybių statyti atominę elektrinę požiūriu. Turime mąstyti apie alternatyvius energijos šaltinius, vėjo energiją; rūpintis jungtimis su Švedija; sutvarkyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE). Nepamirškime, kad pastatyta tik pusė Kruonio HAE, reikia dar keturių agregatų. O tai būtų 0,8 gigavato.

Šiandien vertėtų apskaičiuoti, ar investavimas į alternatyvius elektros energijos šaltinius nebūtų alternatyva naujai atominei elektrinei. Alternatyvi strategija padėtų įdarbinti daug žmonių regionuose, pagreitintų atsinaujinančių šaltinių plėtrą, taip pat skatintų mus integruotis į europinį elektros tinklą - pirmiausia turiu galvoje jungtis su Švedija.

- Gal Lietuva vis dėlto pajėgi pastatyti atominę elektrinę? Kokios Jūsų prognozės?

- Sunkiai įsivaizduoju, kaip Lietuva ją pastatys. Manau, tai mums primestas mąstymas apie daiktą, kuris "kada nors bus". Mūsų šiandienės energetinės politikos tikslas, man atrodo, yra ne pats minimas daiktas - atominė elektrinė, o ėjimas to daikto link.

- Taigi Vyriausybė šiuo atžvilgiu ne tiek veikia, kiek imituoja veiklą?

- Gal ne tiek Vyriausybė, kiek pirmiausia Energetikos ministerija yra neatlikusi visų skaičiavimų, kas Lietuvai būtų geriausia. Šiaip ar taip, energetikos prioriteto nereikėtų kreipti vien į elektros energiją. Mums svarbios ir galimybės importuoti laivais dujas, perkant jas pigiau, nei siūlo Rytų kaimynai. Visos trys Baltijos valstybės turėtų dėti pastangas šia kryptimi.

Racionaliai mąstant suskystintų dujų terminalą gal net geriau būtų statyti ne Klaipėdoje, o Rygoje. Naudodamiesi atvežtomis suskystintomis dujomis galėtume sumažinti šildymo kainas. Šį projektą reikėtų laikyti ne vien Lietuvos, bet visų trijų Baltijos valstybių prioritetu.

- Juk dar nė nepajudėta ta linkme, net studija neatlikta...

- Tai jau kita problema - Lietuvoje daug kas nepradėta. Manęs dažnai klausia: kodėl mes, jau prieš 10 metų žinodami, jog turėsime uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, per tą laiką nė piršto nepajudinome, kad išspręstume artėjančią problemą? Kodėl nesusijungėme povandeniniu kabeliu su Švedija?

- Ir koks Jūsų atsakymas į tą klausimą?

- Turiu nepatikrintos informacijos, kuri liudija - buvo kryptingai dirbama, kad susiklostytų tokia padėtis. Kryptingai dirbta ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje. Matau priešišką mūsų energetinei politikai poveikį šioje srityje. O grįždamas prie suskystintų dujų importo pasakysiu taip: manau, jis leistų atpiginti žmonėms šilumą, kuri jau tapo nepakeliama našta.

- Bet juk dabartinė Vyriausybė žadėjo, kad energetika bus jos prioritetas, o tarp energetinės politikos prioritetų pirmiausia buvo minimi vartotojų interesai...

- Ir ši Vyriausybė kas mėnesį praneša apie šilumos brangimą. Kai esi "pririštas" prie vieno vamzdžio, neišvengiamas būna ir ekonominis, ir politinis poveikis.

- Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, jog šildymas brangsta dėl išskirtinai šaltos žiemos.

- Tai turi įtakos: tokios šaltos žiemos nebuvo jau daug metų. Bet juk dujų kainos kyla. Europa aktyviai ieško alternatyvų Rusijos dujoms ir, kiek žinau, "Gazprom" pardavimas Europoje šiandien tikrai nedidėja. Kita vertus, Rusija gudriai iškelia energetikos reikalus į dvišalių santykių lygmenį, o bendros energetinės politikos šiuo klausimu Europos Sąjunga (ES) iš esmės neturi. Tai didelis rusų politikos Europoje laimėjimas.

- Įstojome į ES, kad galėtume būti nepriklausomi nuo Rusijos, bet nežinia kodėl ES neįstengia būti vieninga kaip tik tais klausimais, kurie lemia mūsų priklausomybę nuo Rusijos.

- Didžiausią įtaką, manau, daro kaimynų politika. Diskusijas ne tik energetikos, bet ir kitais klausimais rusai sugeba perkelti į dvišalių santykių plotmę. Rusija, turėdama pašonėje tokias silpnas ES valstybes kaip Lietuva ir Latvija, apskritai gali blokuoti net kai kuriuos ES sprendimus. Šiuo metu jai pavyksta sukelti sąmyšį Europos energetikos politikoje - tai liudija kad ir buksuojantis "Nabucco" projektas.

- Įstodami į ES įstojome į tam tikru požiūriu neįgalų darinį?

- Juk patys tai jaučiame. Manau, tai puikiai matyti, anoks čia atradimas... O grįžtant prie to, nuo ko pradėjome - valdžios prioritetų, - be valdymo reformos ir energetikos, reikėtų dar paminėti investicijų pritraukimą. Kraštotvarkos sistema Lietuvoje - apverktinos būklės. Įsivaizduokime, kad po premjero kelionės į Ameriką sulauktume investuotojų, patikėjusių jo kvietimu ir sumaniusių Lietuvoje statyti gamyklą. Ką galėtume jiems pasakyti? Pagal mūsų kraštotvarkos reikalavimus vien planavimo procedūros užtruktų 34 mėnesius. Parodykite man nors vieną Vakarų investuotoją, kuris sutiktų laukti 34 mėnesius, kol baigsime procedūras, kad galėtų pradėti statyti gamyklą.

Juk šiandien technologijos, taikydamosi prie vartotojų poreikių, keičiasi taip greitai, kad nauji gaminiai išstumia senesnius kas dvejus metus. Esant tokiai gremėzdiškai ir neprognozuojamai kapitalo investicijų sistemai, kokia dabar yra Lietuvoje, neverta tikėtis, jog kas nors čia investuos pinigus.

Taip pat juokinga manyti, kad ir bankai pakartos savo ankstesnį šuolį į Lietuvos ekonomiką: dabar jie labai atsargūs. Tad jei nesutvarkysime visos sistemos, susijusios su investicijomis, prognozuoju, kad augimo nebus dar aštuonerius metus.

Šiandien nematau politinių partijų, galinčių tartis ir susitarti dėl būtinų sisteminių pokyčių. Sistemą reikia ir sukurti, ir prižiūrėti. O keisti derėtų tiek žemės, tiek planavimo įstatymus, tiek Aplinkos ministerijos struktūrą.

- Norite pasakyti, kad investicinis klimatas Lietuvoje - blogas ir negerėja?

- Kaip liudija pastarieji "Doing business in Lithuania" tyrimai, stabiliai užimame paskutines vietas. Juokingiausias buvo vienas naujausių tyrimų, kuris nustatė tam tikrų pagerėjimų mūsų sistemoje. Kai paklausiau, kokie jie, paaiškėjo, kad vienintelis pagerėjimas - verslo kompanijų uždarymo segmentas: atsirado galimybė greičiau, nei būdavo iki šiol, uždaryti veikiančią bendrovę. Savo ruožtu įvairių vertinimų, sanitarinių zonų nustatymų ir panašių procedūrų trukmė, deja, pailgėjo - dvigubai. Procesai vis labiau biurokratėja.

- Dažnai priekaištaujama, esą per daug skundžiamės ir guodžiamės. Mums siūloma lygiuotis į estus, kurie teigia, jog Estijoje viskas labai gerai, net kai iš tiesų būna blogai. Ar sutinkate su nuomone, kad turime girtis, nors ir nėra kuo pasigirti?

- Visada stengiuosi kalbėti objektyviai. Neįsivaizduoju, kaip galima apgaudinėti žmones. Šnekėjimas, kad viskas gerai, kai iš tiesų

yra blogai, - kaip juokas, kaip premjero Andriaus Kubiliaus paaiškinimai, esą "krizė jau baigėsi", tikint, jog taip kalbant ji tikrai pasibaigs. Premjeras dar pernai birželį skelbė, kad krizė jau baigiasi; paskui tą patį paskelbė spalio mėnesį, o krizės galo dar ir dabar nematyti.

- Kokios yra Jūsų prognozės - kada baigsis krizė?

- Ekonominė krizė tęsiasi. Pasaulio ekspertai tvirtina, jog didžiausią antikrizinį poveikį turi valstybių įsikišimas. Visi bijo, kad sustabdžius skolinimąsi iš valstybės krizė gali vėl nutempti ekonomikas žemyn. Manau, ji tikrai gali pasikartoti, nes dabartinis augimas yra sukeltas valstybinių gelbėjimo programų. Kas mūsų laukia, turbūt matysime baigiantis šiems metams.

Kalbant apie Lietuvą, man regis, tokio nuosmukio, koks buvo pernai, nesulauksime. Tačiau atsigavimą kol kas taip pat sunku prognozuoti. Žadėtas ekonomikos gaivinimas vyksta labai vangiai: dar vienas prioritetų šiuo atžvilgiu turėtų būti būsto renovavimo programa.

- Kodėl turėdami savo atominę elektrinę, savo naftos perdirbimo įmonę ir už elektrą, ir už benziną mokame brangiau nei mūsų kaimynai?

- Valstybė nesugeba apginti žmogaus, vartotojo. Monopolininkų įtaka yra daug didesnė nei valstybės galimybės jai priešintis. Parduodami "Mažeikių naftą" sutarėme, kad benzinas Lietuvoje bus 15 proc. brangesnis nei kaimynystėje. Atsirado atitinkamas akcizas. Bijau, kad tas pats pasikartotų, jei sumanytume statyti atominę elektrinę. Investicijos būtų labai didelės ir valstybė turėtų pati investuoti, tarkime, apie 2 mlrd. dolerių arba eurų, kad atpigintų statybas ir elektra vartotojams per daug nepabrangtų.

- O ką manote apie elektros gamybą Elektrėnuose?

- Labai abejotina investicija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"