Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

R.Kalantos žygdarbį dildo laikas

 
2007 05 15 0:00
"Vilties pavasaris" Muzikinio teatro sodelyje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ar daugelis žinome, kad gegužės 14-oji Lietuvoje - Pilietinio pasipriešinimo diena? Vakar Kaune tyliai paminėtos Romo Kalantos aukos Lietuvai 35-osios metinės.

Vakar vidurdienį Kauno IX forte prasidėjo renginys "Ugnies auka", skirtas Romo Kalantos 35-osioms susideginimo metinėms paminėti. Čia Veršvų vidurinės mokyklos mokiniai parodė literatūrinę-muzikinę kompoziciją pagal Bernardą Brazdžionį "Esu aš paukštis, vietoj nepaklydęs ir neišleidęs laisvės iš akių". Muzikinio teatro sodelyje surengta atminimo popietė "Vilties pavasaris". Vakare viename populiariausių miesto klubų surengtos Jaunimo meno dienos - vakaras, skirtas R.Kalantai ir jo bendraminčiams atminti.

Tuomet gegužę

1972 metų gegužės 14 dieną tuomet vos 19 sulaukęs, atrodo, niekuo neišsiskiriantis iš bendraamžių vaikinas Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu, sušuko: "Laisvę Lietuvai" ir virto fakelu. Tragiškas Laisvės aukuras, kaip ir R.Kalantos užrašuose rastas įrašas "Dėl mano mirties kalta tik santvarka", tapo bene pirmuoju ir pačiu garsiausiu Lietuvoje bei už jos ribų iššūkiu. Deja, metai bėga, atmintis pamažu blėsta.

Į Kauno gatves išėjo maždaug 3 tūkst. žmonių. Jiems malšinti sovietų saugumas sutelkė kone triskart gausesnę milicijos ir kareivių minią. Demonstracijos, smurtas ir areštai truko keletą dienų. Buvo suimta daugiau kaip 400 asmenų. 1972-ųjų gegužės 14 dienos jaunimo eitynės tapo didžiausiomis masinėmis riaušėmis tuometėje Sovietų Sąjungoje. Išsigandę Lietuvos komunistų partijos ir Valstybės saugumo komiteto pareigūnai net privertė keletą valandų anksčiau surengti R.Kalantos laidotuves, kad žmonės nespėtų susirinkti, bet taip sukėlė dar didesnį demonstrantų pasipiktinimą ir priešpriešą. Neramumai apmalšinti tik gegužės 19 dieną.

Visiška laisvė - tik vizija

Ilgus sovietmečio metus R.Kalanta vadintas psichikos ligoniu, jo šeimos nariai ir draugai buvo persekiojami. "Šiandienos požiūriu įvykiai nevienareikšmiai. Dalis tuomet valdžioje buvusių net iki šiol eina nemenkas pareigas, tad ir požiūris nelabai pasikeitęs. O pasisakantieji prieš senąją kartą, "tie hipiai" sukeldavo alergiją ir tada, ir dabar", - LŽ sakė žinomas istorikas dr. Kastytis Antanaitis. Pasak pašnekovo, bepročio teoriją pirmas sugalvojo A.Sniečkus, jam "talkino" psichiatrai. K.Antanaitis mano, kad nors Lietuva yra nepriklausoma, apie visišką laisvę vargu ar galima kalbėti. Jo nuomone, daug ano meto žmonių, ne tik dalyvavusių gegužės įvykiuose Kaune, bet ir pasipriešinusių sovietų valdžiai, nėra tinkamai įvertinti. Tai ypač pasakytina apie menininkus - režisierių Joną Jurašą, pantomimos pradininką Modrį Tenisoną ir kitus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"