TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R. Masiulis: ateities su „Gazprom“ paveikslas – visai kitoks

2015 02 23 10:45
Aleksejus Mileris. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, šalies energetikos padėtis kardinaliai pasikeitė, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, ateities su buvusiu pagrindiniu dujų tiekėju - Rusijos „Gazprom“ - paveikslas yra visiškai kitoks nei praeityje. Nors įmonių laukia derybos su „Gazprom“ dėl naujų sutarčių, jos tikrai nebebus politinės, sako R. Masiulis.

R. Masiulis teigiamai vertina ryžtingus Latvijos žingsnius, siekiant įgyvendinti trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą, tačiau mano, kad šalies vyriausybės ketinimai pastatyti konkurentą Klaipėdos SGD terminalui bent jau kol kas neatrodo rimtai.

Kelis mėnesius dirbantis energetikos ministras - buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas davė interviu BNS.

- Lietuvai pastačius SGD terminalą ir įgyvendinus trečiąjį ES energetikos paketą, iš esmės pakito santykiai su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, kuris iki šių metų buvo vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai. Kaip, Jūsų akimis, pasikeitė santykiai su „Gazprom“ ir kokie jie bus ateityje, turint galvoje, kad Lietuvai reikės naujos dujų tiekimo sutarties, sutarties dėl tranzito?

- Mes su „Gazprom“ esame apsikeitę dalykiškais laiškais, kad kalbėtis apie dujų tiekimą abi pusės norėtų. Kol kas jokių aktyvių veiksmų nei iš vienos, nei iš kitos pusės nėra. Mes matome, kad situacija Lietuvoje kardinaliai pasikeitė, pastačius SGD terminalą. Jeigu praeitis, kuri buvo su „Gazprom“, yra praeitis, kurią vienaip ar kitaip reikia užbaigti, ateities paveikslas dėliojasi jau visai kitoks.

Pasižiūrėjus, kiek be „Achemos“ mums reikėtų papildomai dujų - tai reikėtų apie pusę milijardo dujų, vamzdynais ateinančių. Tai kiekis tikrai labai mažas - kiek Lietuva anksčiau pirkdavo, tai tikrai kiekis mažas. Biokuras stumia dujas, „Gazprom“ su savo kainodara pats išstūminėja save iš rinkos. Bet nepaisant to, dujos vis vien yra reikalingos. Čia pirmiausia reikia pabrėžti, kad tai yra komercinis klausimas, ne politinis, ypač kai mes turime alternatyvą, juo labiau, nuo 2019 metų mes turėsime Lenkijos vamzdį - dar vieną alternatyvą, dujas galime pirkti iš ten, be to, ir dabar mes dujas galėtume nusipirkti iš latvių ar iš estų, juk jie turi savo įsipareigojimus, tai dalį įsipareigojimų galėtų perleisti mums.

Tai yra, kiekis nėra toks didelis, kad reikėtų fokusuotis į vieninteles derybas su „Gazprom“. Detalių, aišku, aš negaliu atskleisti, nei komercinės logikos, nei kitų dalykų, bet pats faktas, kad mes žiūrime į tai kaip į labai aiškias, paprastas komercinių įmonių derybas. Tai nėra politinis procesas, kaip anksčiau buvo.

- Esama nuomonės, kad nereikėtų naujos dujų tiekimo sutarties 2016 metams, o būtų galima pirkti pagal take-or-pay taisyklę tai, ko mes dabar neišnaudojame.

- Metams pasibaigus suskaičiuosime, kiek tų dujų liko iš senosios sutarties. Pagal preliminarius vertinimus, gali būti, kad dar vieneriems metams mums dujų užtektų. Tas irgi sumažina spaudimą. Bet kokiu atveju, aš manau, pokalbiai su kiekvienu tiekėju, tame tarpe ir su „Gazprom“, turėtų tęstis ir mes turime ieškoti pačio ekonomiškiausio, geriausio varianto.

Rokas Masiulis. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

- Ar derybų su „Gazprom“ paketas apims ir sutartį dėl dujų tranzito į Karaliaučių?

- Šios sutartys yra atskiros, pas mus yra ir atskiros įmonės. „Amber Grid“ - tranzito įmonė ir „Lietuvos dujų tiekimas“ - prekybinė įmonė. Pačios sutartys yra net su skirtingais subjektais. Dėl tranzito derybos turi baigtis šiais metais, kol kas detalių atskleisti mes negalime.

- „Gazprom“ visą laiką spaudė Lietuvą ir norėjo, kad tranzito sutartis būtų tarpvalstybinė. Vyriausybė teigė atmetanti tokį pasiūlymą.

- Ne, derybos vyksta įmonių lygyje. Dabar jos vyks įmonių lygyje ir, manau, taip ir pasibaigs. Jos jau prasidėjusios ir turėtų šiais metais pasibaigti.

- Ar tai bus ilgalaikė sutartis?

- Dar anksti komentuoti, pasižiūrėsim. Kuo komerciškai ji naudingesnė, tuo gali būti ilgalaikiškesnė.

- O dėl dujų tiekimo, kokio termino turėtų būti nauja sutartis?

- Irgi derybinis klausimas. Mums, kaip minėjau, labai svarbus Lenkijos vamzdžio atsivėrimas ir nauja rinka.

- Lenkija atsivers 2019 metais, tai maksimali sutartis - 5 metų?

- Tai tiek metų - iki 2019 metų - yra ir mūsų kontraktas su „Statoil“. Gal svarstytinas būtų ir toks variantas, kad abi sutartis suvienodinti, o po to jas abi tęsti vienodam laikotarpiui, kad turėtume pasvertas sutartis.

- Kaip galėtų keistis dujų kaina, turint galvoje bendrą portfelį SGD ir vamzdynais ateinančių dujų, kai atsiras Lenkijos alternatyva, kai turėsime galimybę importuoti iš JAV? Kas bus po dviejų metų, kai baigsis papildoma kainos nuolaida?

- Pamatysime, sunku dabar pasakyti, bet tikiuosi, kad dabar viską lems ekonomika. Nes, pavyzdžiui, mes matome, kad „Litgas“ sugebėjo parduoti estams, vadinasi, suskystintos dujos šiuo metu rinkoje yra pigesnės nei „Gazprom“ tiekiamos į Estiją. Tas parodo, kad SGD gali konkuruoti. Taip, mūsų kontraktas, palyginti su dabartine „Gazprom“ kaina, yra 10 proc. brangesnis, bet SGD irgi kinta, priklausomai nuo rinkos, taip kad „Gazprom“ kinta pagal vieną formulę, SGD - pagal kitą. Aš tikrai manau, kad ateis toks laikas, ir jeigu „Gazprom“ nemažins toliau kainos, SGD gali būti pigesnės. Ir visame šitame etape amerikiečiai yra labai svarbi dalis. Tai vienas iš mūsų rimtų alternatyvų ir mes norėtume ją gerai išnagrinėti, prieš derantis su „Gazprom“.

- Ar, Jūsų manymu, nebuvo padaryta klaida, kad Lietuvos įmonės, kurios ketino dalyvauti „Latvijas gaze“ privatizavime, pasitraukė, ir ateina fondas, kuriame dalyvauja Europos investicijų bankas ir kiti bankai, kuriems taip pat labai svarbu susitarti su Latvijos vyriausybe, žinoti jos poziciją, kaip bus vykdomas trečias ES energetikos paketas, bet jie neišsigando šito nežinojimo. Kodėl pabijojo Lietuva?

- Mes nepabijojom, mes matėm, kad pardavimo procesas nebuvo toks išsamus, kokio mes tikėjomės. Mums trūko nemažai informacijos ir mes prašėme proceso pratęsimo, kadangi jo taip ir negavome, tai procesas yra pakibęs - mes nei dalyvaujam, nei nedalyvaujam. Mes norėjome vienaip ar kitaip savo dalyvavimą derinti su Latvijos vyriausybe. Reikia suprasti, kad Latvijos vyriausybė vis tiek nustato politiką ir jos nuomonė yra svarbi.

- Latvijos premjerė sako, kad šalis įgyvendins trečiąjį energetikos paketą, tik kol kas nežinomos detalės, bet 2017 metų balandis yra ta riba, iki kurios jie žada atskirti veiklas. Galimas toks pat scenarijus, kaip ir Lietuvoje. Ar mums palanku tai, kas klostosi Latvijoje?

- Aš sakyčiau, kad Lietuvos aktyvus dalyvavimas Latvijos tinkluose nėra būtinas. Mums yra svarbu, kad visose Baltijos šalyse būtų vienodos skaidrios taisyklės, kas liečia dujų rinką, kad dujos galėtų laisvai tekėti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Jeigu tai būtų galima padaryti per dalyvavimą kapitale, tai gerai, jeigu galima tai padaryti be dalyvavimo kapitale, dar geriau, nes nereikia mokėti didelių pinigų.

Naujoji Latvijos vyriausybė imasi tikrai ryžtingų ir gerų žingsnių, siekdama įgyvendinti vienaip ar kitaip trečiąjį paketą. Naujoji ministrė turi užsispyrimo ir tik reikia jai stiprybės palinkėti, kad tas idėjas įgyvendintų. Taip kad pats atskyrimas jau yra latvių politinėje dienotvarkėje, kelias pasirinktas geras, tai tiesiog reikia tikėtis, kad taip ir įvyks viskas. Būtų galima pasakyti, kad lietuviai įgyvendino visas reformas, pas mus dujos atpigo. Tai dabar latviai turės įgyvendinti reformas, kad pas juos atpigtų.

- Lietuva siūlė konsultacijas ir pagalbą Latvijai dėl trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo. Gavote kokį nors atsakymą?

- Aš manau, kad jie puikiai patys žino, ką reikia daryti. Matosi, kad jie supranta situaciją, ji yra išanalizuota, jeigu kokios pagalbos reiktų, mes visada pasiruošę, pas mus tikrai geri partneriški santykiai ir mano asmeniniai su naująja ministre, tikrai matosi, kad galima rasti bendrą kalbą. Juk galiausiai tai pačios Latvijos interesai, taip kad kištis aš nematau ko.

- Latviai jau kalba apie savo SGD terminalą ir neva galėtų jį nesunkiai ir greitai pasistatyti. Kaip Lietuva į tai žiūri?

- Kaip suprantu, tos kalbos dar neturi kūno. Tų kalbų daug yra ir sunku man komentuoti, čia jau jų klausimas, kaip latviai nuspręstų, taip jie turi daryti.

Laivas „Independence“ Klaipėdos uoste. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

- Kaip tai pakeistų Klaipėdos SGD terminalo veiklą, jeigu atsirastų Latvijoje ir galbūt ateityje - regioninis estų-suomių terminalas?

- Dar anksti kalbėti. Reikėtų pamatyti tų terminalų technines charakteristikas, laikotarpį ir visa kita. Mūsų terminalas jau stovi, jau veikia, juo gali naudotis visos Baltijos šalys ir jau naudojasi, mes tikrai po truputį į tą rinką įsitvirtinsim, jo teoriškai ir praktiškai turėtų užtekti visoms Baltijos šalims. Mes gal kviestume pirmiausiai visus naudotis mūsų terminalu, bet kaimynai turi savo galvą ir jie turi matyti, kaip jiems geriausia, ir taip elgtis. Tai čia mes gal neturėtume kištis.

- Esate sakęs, kad po SGD terminalo didžiausias iššūkis yra šilumos ūkio sutvarkymas didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tačiau padėtis ir problemos matymas per metus kiek pasikeitė. Kalbama, kad Kaune, kur yra daug nepriklausomų gamintojų, reikėtų mažesnio pajėgumo jėgainės, o didžiausia problema lieka Vilnius.

- Šilumos ūkis dabar Lietuvoje yra savivaldybių rankose. Mes turėjome posėdį su Kainų komisija ir sutarėm, kad paruošim raštą Vilniaus savivaldybei, kaip ką galima būtų padaryti, kad sumažintume šilumos kainą ir suvaldytume šilumos gamintojus, nes be savivaldybės stipraus dalyvavimo klausimas bus labai labai sunkus. Nei ministerija, nei Kainų komisija iš šono nesutvarkys šitų ūkių.

Tai vienas dalykas - kitas, kad neinant į pavadinimus ir į tai, kas kur valdo kokius ūkius, tai tas privačių įmonių dalyvavimas, ypač Vilniuje, nepasiteisino. Privatininkai, vietoj to, kad pabandytų sumažinti kainą vartotojams, jeigu nauda ir buvo sukurta, tai viską pasiėmė sau. Kaina nesumažėjo, nors masto ekonomija tokiam Vilniuje yra tikrai didelė. Šiuo atveju valstybė nutarė ir priėmė sprendimą, kad turi būti nemaži projektai tiek Vilniuje, tiek Kaune, kurie tą kainų kartelę nuleistų žemyn ir tada bet koks nepriklausomas gamintojas lįstų ne po neefektyvaus monopolisto, o po efektyvia „Lietuvos energijos“ gamyba.

Jeigu taip gautųsi hipotetiškai, kad kažkas pradėtų padavinėti į teismus ir visą procesą trukdyti, aišku, bus aiškus įrodymas, kad kažkas nori palikti status quo ir toliau pelnytis vartotojų sąskaita. Bet koks žingsnis, kova prieš tuos projektus ir būtų tų buvusių monopolistų noras išlaikyti situaciją. Negalima atmesti tokio dalyko, bet tam reikia būti pasiruošusiems.

- Po to, kai buvo paskelbtas ministerijos prašymas atskleisti kai kurių šilumos gamintojų akcininkus, ar kokios nors reakcijos sulaukėte?

- Ne, jokios reakcijos nesulaukėme, gal iki šios savaitės pabaigos (iki vasario 20 dienos - BNS) palauksim, bet netikim, kad kokios informacijos gausim, nes tokios schemos kuriamos būtent tam, kad nuslėpti savininkus, o ne tam, kad juos atskleisti. Buvo kažkur spaudoje pasirodę, kad visi savininkai ir taip žinomi - tikrai nėra žinomi, galutiniai asmenys nėra žinomi, yra nuslėpti ir schema tam sukurta. Mes su Kainų komisija turėjom posėdį ir teiksim pataisas, kaip būtų galima įstatyminiu būdu tą pakeisti. Gali tekti keisti ne vieną įstatymą, bet sieksime tą padaryti, kad tas skaidrumas būtų, nes dabar Vilniaus mieste yra prielaidų abejoti, kad yra skaidru.

- Ar toks įstatymas, jūsų manymu, galėtų būti priimtas?

- Tikiuosi, kad bus priimtas, nes juk visų yra tikslas, kad vartotojams kainos sumažėtų. Aš labai tikiuosi, kad Seimo nariai į tą atsižvelgs.

- Europos Komisija praėjusią savaitę pranešė, kad Baltijos šalys turėtų derėtis su Baltarusija, Rusija, Lenkija, nes tas šalis palies trijų šalių energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa. Ar tai kažką keičia mūsų veiksmuose, ar pokalbiai jau vyksta?

- Aš sakyčiau, kad šie darbai turi būti daromi etapais. Pirmas etapas, kad trys Baltijos šalys dabar jau sutarė dėl pačio projekto reikalingumo ir mes esam vieningi. Ir toks tikslas buvo susitikti Briuselyje ir komisarui ir viceprezidentui pristatyti, kad mes esame vieningi ir vieningai matome situaciją. Visos trys šalys šitą projektą remia, jis taip pat labai susijęs su Lenkija. Tai mes kartu su Europos Komisija, su lenkais tikimės turėti formatą ir išnagrinėti, kaip tas projektas turi būti padarytas. Kai bus žinomos visos detalės, reikės kalbėti su kaimynais, kad įrodyti ir parodyti, kad jų tas nepaliečia, kad žalos tai nepadaro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"