TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Narušienė: tikiuosi, Lietuva dar atsisuks į emigrantus

2011 07 25 0:00
R.Narušienės nuomone, Lietuvos ir Austrijos konfliktas akivaizdžiai parodė, kaip svarbu aukštuose kitos valstybės postuose turėti Lietuvos piliečių.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Reginos Narušienės nuomone, kraštą žmonės palieka ne tik dėl finansinės naudos. Tad politikams derėtų ne aimanuoti dėl naujos emigrantų bangos, o pasistengti suvokti, ką su jais praranda Lietuva.

Bendruomenės, vienijančios 41 pasaulio valstybės lietuvius, pirmininkės teigimu, didžiausia Seimo pastarojo meto klaida, kad parlamentarai aklai pasikliovė prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone keičiant Pilietybės įstatymą. Esą jo nuostatos į užribį nustūmė po nepriklausomybės atkūrimo emigravusius piliečius, išplėšė iš jų norą dirbti tėvynės labui ir kada nors grįžti.

Apie Lietuvos pilietybės reikšmę, tėvynėje tirpstančias lietuvių gretas ir kraštą paralyžiuojančią biurokratiją - LŽ interviu su PLB valdybos pirmininke REGINA NARUŠIENE.

Netenkame rezervo pasaulyje

- Kalbėdama apie pilietybę ne kartą tikinote, kad ji yra įgimta, tačiau šįmet įsigaliojęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymas tokią nuostatą iš dalies atmeta. Ar labai nusivylėte prezidentės ir Seimo sprendimu?

- Skaudu, kad šiuo įstatymu lengva ranka atsisakoma po nepriklausomybės atgavimo emigravusių piliečių. Tai jauni, išsilavinę ir energingi žmonės, jų sukauptas potencialas būtų itin naudingas Lietuvai, tačiau dabar leidžiama suprasti, kad jie nereikalingi. Tad kam mąstyti apie sugrįžimą? Tai yra didžiulė politikų klaida. Juk iš Lietuvos jau išvyko apie pusė milijono lietuvių.

Beveik visur pasaulyje pripažįstama prigimtinė teisė į savo valstybės pilietybę, kurios negalima atimti. Belieka tikėtis, kad ilgainiui politikai suvoks, kokią žalą padarė Lietuvos ateičiai. Žinoma, jaunimui negali uždrausti išvykti, tačiau negalima ir jo išsižadėti. Jeigu ir toliau taip elgsimės, pamažu ištirpsime ir žūsime.

- Ar nemanote, kad dviguba pilietybė suteikia ir labai daug privilegijų? Turbūt daugelis norėtų turėti vienodas teises ir gimtojoje, ir užsienio šalyje.

- Kraštui būtų ypač naudinga, kad visi emigracijoje gyvenantys lietuviai turėtų dvigubą pilietybę. Užsienio valstybėse jie įgytų teisę į socialines garantijas, galėtų eiti atsakingas pareigas, garsinti Lietuvos vardą ir svarbiausia - galėtų daryti įtaką tų valstybių politikams. Net ir Austrijos lietuviai, dabar kilus konfliktui su šia valstybe, galėtų daryti įtaką jos valdžiai. Tačiau neturint Austrijos pilietybės to padaryti beveik neįmanoma. Atsisakydama emigravusių piliečių Lietuva netenka rezervo pasaulyje. Amerikos lietuviai už Lietuvos nepriklausomybę kovojo visą okupacijos laikotarpį, politinėje arenoje nuolat gynė Lietuvos interesus. Tačiau jei jie nebūtų buvę Amerikos piliečiai, jie nebūtų buvę išgirsti.

Ilgainiui, išmirus senajai emigrantų kartai, vargu ar naujoji turės noro padėti jų išsižadėjusiai tėvynei.

- Kokia yra Jūsų Pilietybės įstatymo vizija?

Įstatyme pirmiausia turėtų būti taikoma prigimtinės teisės koncepcija, tačiau atlikti reikiamus pakeitimus nuolat pritrūksta politinės valios. Pilietybės įstatymą galima parengti tokį, kad būtų patenkinti ir žmonių lūkesčiai, ir nenusižengta Konstitucijai.

- Ar pasaulio lietuviai nesudės ginklų, regėdami tokį kategorišką politikų nusistatymą?

- Mes niekada nesustosime. Tačiau dabar matome, kad turi praeiti šiek tiek laiko ir sprendimus priėmę politikai privalo įsigilinti į pasekmes. Juk emigravusieji nori turėti normalų gyvenimą, jie priima kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos pilietybės. Vėliau kyla klausimas, kam siųsti vaikus į lituanistines mokyklas ir išlaikyti identitetą, jeigu tėvynėje jie neturi ateities? Vis dėlto noriu tikėti, kad Lietuva subręs politiškai ir supras tokių sprendimų žalą.

Prezidente pasikliaujama aklai

- Ar Jūsų vadovaujama organizacija jaučia bent minimalų palaikymą Lietuvoje?

- Kartais sunku suprasti, kodėl kai kurios politinės jėgos mūsų neremia. Atsakymų išgirstame įvairiausių: "Esame opozicijoje, tad negalime jūsų remti", "Nenorime, kad užsienio lietuviai lemtų ateitį, nes jie išsižadėjo tėvynės." Kita vertus, jaučiame ir didžiulę paramą. Pilietybės įstatymas Seime po jo pateikimo sulaukė didžiulio palaikymo. Tačiau juo nepatenkintai prezidentei pasiūlius pakeitimus viskas apsivertė aukštyn kojom. Privalome gerbti valstybės vadovę, tačiau to nereikėtų daryti aklai.

- Kokių matote valstybės valdymo nišų, kurias galėtų užimti pasaulio lietuviai?

- Nišų dar yra. Atlikome pasaulio lietuvių apklausą, klausėme, ko jie tikisi iš Lietuvos. Atsakymas buvo vienareikšmiškas - tikimasi politinės, o ne finansinės paramos. Juk savo darbą atliekame savanoriškai ir savomis lėšomis.

Mūsų vaidmuo ypač priklausys nuo Vyriausybės sukurtos "Globalios Lietuvos" programos. Pasaulio lietuvių ir Lietuvos partnerystė turi būti naudinga abiem šalims, tad būtina dirbti drauge. Parlamente jau suburta Seimo ir PLB komisija, joje įvairiuose žemynuose gyvenantiems pasaulio lietuviams suteikta 10 vietų.

- Lietuvių užsienyje dabar gausėja sparčiausiais tempais. Kodėl žmonės bėga iš tėvynės?

- Jie išvyksta, nes čia jaučiasi nereikalingi. Emigruoja išsilavinę, kūrybingi žmonės. Jie turi didžiulį potencialą, bet tėvynėje negali jo atskleisti, nes negauna darbo arba galimybės pasireikšti. Ne visi išvažiuoja dėl pinigų. Nemažai jų išvyksta, nes nesijaučia saugūs. Lietuvoje labai silpna teisėtvarka. Manau, svarbiausia - neteisti išvažiavusiųjų, nes kiekvienas jų tam turėjo savų priežasčių.

Į Valdovų rūmus investavo milijoną

- PLB buvo viena Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų. Ar nejaučiate kartėlio dėl "amžiaus statybomis" virtusių ir korupcijos šešėlį ant valstybingumo simbolio metančių rūmų atstatymo darbų?

- Domėjausi, kodėl sustabdytas Valdovų rūmų atstatymas, ir man atsakė, kad buvo sudaryta neteisėta sutartis su rangovu. Tačiau ji atitiko to meto Lietuvos įstatymus... Dabar Valdovų rūmai jau beveik pastatyti ir jokiu būdu negalima palikti jų nebaigtų.

Jeigu iš tiesų esama korupcijos apraiškų, derėtų pareikalauti atsakomybės, o ne sustoti statyti šį valstybingumo simbolį.

PLB buvo pirmoji organizacija, inicijavusi rūmų atstatymą. Surinkome daugiau kaip milijoną litų ir įsipareigojome įrengti Gotikinę salę. Taip pat Valdovų rūmams parengėme dovaną - laisvės varpą. Tie pinigai niekur nedingo, mes tik laukiame, kol darbai vėl pajudės. Ypač svarbu bent iš esmės juos užbaigti iki 2013 metų, kai prasidės Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Viena Valdovų rūmų funkcijų - reprezentacinė, bet nepamirškime ir turizmo. Valdovų rūmus mes remiame ir remsime, nes tai yra mūsų praeities pasididžiavimas ir didelė investicija į ateitį.

Biurokratizmas varo į neviltį

- Nemažai laiko praleidžiate ir Lietuvoje, ir JAV, tad galite pažvelgti į Lietuvą tiek iš vidaus, tiek iš toliau. Ar daug neteisybės matote?

- Atvykus iš užsienio iš proto veda įsišaknijęs biurokratizmas. Tačiau prie to jūs pripratę. Taip pat egzistuoja teisingumo stoka. Paprastas žmogus Lietuvoje teisingumo neranda. Abejoju, kad mūsų ekspertai pajėgūs tai padaryti, tad gali tekti kreiptis pagalbos į kitas šalis, kurios neturi jokių interesų.

Tačiau pažvelkite, kaip Lietuva pasikeitė per dvidešimtmetį. Visi stovėjusieji prie valstybės vairo mėgino padaryti, kad būtų tik geriau. Buvo privelta klaidų, tačiau yra ir kuo didžiuotis.

Demokratija ir laisvė yra amžinas budėjimas. Kol Lietuvoje bus bent koks nepasitenkinimas, tol išlaikysime demokratiją. Tačiau vos imtume sakyti, kad nieko negalime pakeisti, tektų pripažinti, kad pasidavėme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"