Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

R. Norkus: Lietuvos teismai ES pirmauja pagal viešumą

 
2016 11 11 13:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos teismai Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal sprendimų viešinimą, elektroninių technologijų diegimą, bylų skirstymo skaidrumą, bendros informacijos apie teismus prieinamumą, bylų nagrinėjimo terminus bei komunikacijos su žiniasklaida būdus, sako Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus.

Penktadienį jis kalbėjo per Vilniaus rajone vykstantį Visuotinį teisėjų susirinkimą.

„Teismai tampa vis skaidresni, atviresni, skleisdami žinias apie teismus, jų darbo kasdienybę, jos ypatumus, vertybes ir principus. Studentui ar moksleiviui, liudytojui ar jam padedančiam savanoriui, tiesios žmogui ieškančiam, kas galėtų apginti jo teises, vis lengviau ateiti į teismą ir suprasti, kas, kaip ir kodėl jame vyksta“, – sakė R.Norkus.

Jis išreiškė viltį, kad pasitikėjimas teismais toliau augs.

„Teismų nepriklausomumas yra fundamentalus teisinės valstybės principas. Be nepriklausomų teismų nėra žmogaus teisių, nėra valstybės“, – sakė R.Norkus.

Anot jo, pastebima, kad įvairios verslo grupės per žiniasklaidą bando daryti poveikį teisėjams – žiniasklaidoje komentuojami būsimi teismų sprendimai, dėstoma nuomonė apie vykstančius teismo procesus. Taip bandoma ne tik formuoti visuomenės nuomonę, bet galbūt paveikti teismo sprendimą.

„Tai mums kelia nerimą, tačiau galiu garantuoti, kad profesionalūs teisėjai yra pasirengę atsilaikyti prieš tokius triukus“, – tvirtino R.Norkus.

LAT vadovas tvirtino, kad Lietuvos visuomenė kelia aukščiausius reikalavimus jos bylas sprendžiantiems teisėjams ir neatleidžia jokių suklydimų.

„Turime pripažinti, kad šiuo požiūriu esame vieni griežčiausių Europoje“, – sakė R.Norkus.

Pasak Aukščiausiojo Teismo vadovo, kai teisėjas suklysta, ar kai suformuojama nuomonė, jog jis suklydo, viešojoje erdvėje jis gali tapti visuomenės priešu.

„Tampa nebeįdomu, kad kasdien teismai apgina tūkstančius žmonių, ar kad daugelis kolegų iš Vakarų negali susilaikyti nuo komplimentų Lietuvos teismams, kiek toli jie pažengė, o kai kuriais aspektais net smarkiai pralenkė vadinamąsias tradicinės demokratijos valstybes. Informacija gali tapti ginklu bandant paveikti teisėją, pasėti pyktį ir nepasitenkinimą viskuo ir visais. Žiniasklaidos veiksmus, kuriais platinami su bylos pralaimėjimu niekaip negalinčių susitaikyti persekiotojų filmuoti ar fotografuoti vaizdai, vertinčiau kaip neatsakingus“, – teigė R.Norkus.

Pasak LAT vadovo, pokyčiai Lietuvos teismuose – akivaizdūs, akivaizdūs jie yra įvairiomis prasmėmis. Esminis dalykas – kad pasikeitė požiūris į žmogų, jis yra teismo proceso centre.

„Nebeturime situacijų, su kuriomis susidurdavome dar prieš dešimtmetį ar dar seniau, kai teisėjai demonstruodavo aroganciją ar pasipūtimą proceso dalyvių atžvilgiu. Jeigu šiandien mes tokias situacijas pamatome, principingai reaguojame ir tai labai svarbu mūsų pasiekimas“, – teigė R.Norkus.

Nepaisant to, kad Lietuvoje gyventojų mažėja, bylų kasmet daugėja po kelis procentus. Tai siejama su augančiu visuomenės sąmoningumu, didesniu teisiniu išprusimu ir nesitaikstymu su teisių pažeidimais. Be to, bylų srautai didėja dėl įstatymais priimtų pataisų. Pavyzdžiui, dabar teismai turi peržiūrėti maždaug 7 tūkst. į registrą anksčiau įtrauktų asmenų veiksnumo ribas. Dabar galiojantys įstatymai nenumato absoliutaus asmens neveiksnumo, jis gali būti neveiksnus tik tam tikrose srityse.

Prieš keletą metų įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas prisidėjo prie kelių tūkstančių bylų padaugėjimo teismuose.

Pasak LAT vadovo, yra labai svarbus teismų finansinis nepriklausomumas – teismų sistema nuolat jaučia nepriteklių, kad galėtų efektyviai ginti žmogaus teises. Nuolat kyla sunkumų užtikrinant vertimus į užsienio kalbas, nes procesai tampa vis sudėtingesni, tenka ginti žmogaus teises ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.

„Finansinis nepriklausomumas, atsakingesnis žiniasklaidos ir politikų elgesys komentuojant neįsiteisėjusius teismų sprendimus prisidėtų stiprinant teismų nepriklausomumą“, – per spaudos konferenciją sakė R.Norkus.

Matydami bylų augimo tendenciją, teismai skatina alternatyvius ginčų sprendimo būdus – mediaciją. Šiemet mediacijai pritaikyta 300 bylų.

Penktadienį Vilniaus rajone vyksta Visuotinis teisėjų susirinkimas, tai aukščiausia teismų savivaldos institucija. Per Visuotinį teisėjų susirinkimą bus renkama nauja Teisėjų taryba. Tai 11-asis Visuotinis teisėjų susirinkimas po Nepriklausomybės paskelbimo.

Šiuo metu šalyje veikia 62 teismai, juose dirba 778 teisėjai. Per dieną teismuose išnagrinėjama vidutiniškai po 1500 įvairios apimties bylų.

2018 metais vietoj 62 teismų administracinių vienetų liks 22, iš 49 apylinkių teismų liks 11. Pasikeitus sistemai, žmonės galės kreiptis ne į vieną savo mieste esantį teismą, o į kelis aplinkinius – išsiplės teismų veiklos teritorijos, bus užkirstas kelias bylų spūstims ir suvienodintas teisėjų darbo krūvis.

„Teismų stambinimas nereiškia, kad teismas nutolsta nuo žmogaus. Daugiau organizacine prasme reforma yra atliekama. Teismų padaliniai lieka buvusiose vietose“, – sakė kadenciją baigiančios Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas.

Nauji teismo rūmai 2018-aisiais duris turėtų atverti Elektrėnuose, jie įsikurs buvusiame savivaldybės pastate.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"