TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R. Ozolą prisiminti nori ne visi

2015 05 08 18:07
Romualdas Ozolas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje vyko konferencija prieš mėnesį mirusiam Nepriklausomybės akto signatarui, politikui, Sąjūdžio pirmeiviui, filosofui Romualdui Ozolui atminti. LRT renginį įamžinti atsisakė.

„Jis gyvesnis už vadinamuosius gyvus. Apie jį turime kalbėti nuolatos ir daug. Jis yra pralaiminčios mūšius, kartais puolančios į neviltį, pavargusios, bet galiausiai pasiruošusios atsitiesti ir laimėti karą Lietuvos simbolis“, – teigė filosofas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys prof. Vytautas Radžvilas. Jis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) atsisakė filmuoti renginį. Filosofo nuomone, tai rodo ne pagarbos R. Ozolui trūkumą ar supratingumo stoką, o konkretų politinį sprendimą.

Anot V. Radžvilo, ilgai gyvenome iliuzijoje, kad sąjūdininkai buvo vienminčiai. Nepriklausomybė buvo svarbi ir vienijanti idėja, tačiau, kaip pastebi jis, nepriklausoma yra ir Šiaurės Korėja. Vieniems terūpėjo atsikratyti Maskvos priespaudos, tačiau nerūpėjo tauta ar valstybės ateitis: „Buvo žmonių, kurie Lietuvą įsivaizdavo kaip savo dvarelį. Lietuva – teritorija, kurią tu administruoji ir esi pasiruošęs paprasčiausiai parduoti, tuo tarpu kitiems, tokiems kaip R. Ozolas rūpėjo įtvirtinti valstybę, tačiau šiandien jie įvardijami kaip „nepritapę“. V. Radžvilo teigimu, R. Ozolas suprato, kad kitaip ir negalėjo būti, nes trūko pajėgų kurti valstybę. „Sąjūdis atėjo pavėluotai. Tautos jau nebuvo, tik trys milijonai lietuviškai kalbėjusių žmonių“, – kalba jis.

Trejus metus „Atgimimo“ redakcijoje kartu su velioniu dirbęs Linas Virgilijus Medelis apgailestavo, kad sprendimą nefilmuoti renginio priėmusios LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius – „Atgimimo“ auklėtinis. Jo teigimu, tai prisitaikymo pavyzdys.

Siūlo perleisti dienoraščius

„Dabar palyginčiau jį su išminčiumi, rodančiu į kalno viršūnę“, – apibūdino jis R. Ozolą. Nors pastarasis neužėmė formalių pareigų „Atgimimo“ bendrovėje, jis buvo, kaip teigė L. V. Medelis, neformalus lyderis, įkvėpėjas, patarėjas, globėjas, tarp mitingų ir posėdžių rasdavęs laiko peržiūrėti laikraščio maketus, suredaguoti vieną kitą straipsnį, sugalvoti temą. Iš pirmojo nepriklausomos Lietuvos periodinio laikraščio vyr. redaktoriaus pareigų R. Ozolas pasitraukė tik tapęs pirmosios vyriausybės vicepremjeru.

L. V. Medelis konferencijos metu skatino nepamiršti R. Ozolo archyvų, sutvarkyti jame esantį didžiulį informacijos kiekį. Taip pat publicistas rekomendavo pasirūpinti pakartotiniu R. Ozolo dienoraščių leidimu (2010 metais knygą „Aušros raudoniai“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Pasak jo, tekstus būtina papildyti išnašomis ir nuorodomis, „kol dar įmanoma atpažinti įvykius ir žmonės. Greitai jauni žmonės nebežinos net, ką reiškia CK“.

Garbingas nacionalistas

Prof. Alvydas Jokubaitis teigė, kad R. Ozolas buvo vienas iš nedaugelio Sąjūdžio veikėjų, kurie liko ištikimi klasikinei tautinės valstybės idėjai. „Šiuo požiūriu tragiška asmenybė“, – apibūdino filosofas, pabrėždamas, kad velionis nemanė įgyvendinęs savo idealą. Pastarąjį A. Jokubaitis įvardijo kaip XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio idealą. Paskutiniais R. Ozolo gyvenimo metais buvo laikomas atžagareiviu ir ne be pagrindo, sakė filosofas, mat jis siūlė ne žvelgti į ateitį, o remtis praeities idėja. Sąjūdžio architektas, profesoriaus teigimu, niekuomet nesusitaikė su 2004 metų gegužės 1-osios „fokusu“: šalies suverenitetas negali būti dalomas, tačiau įstojus į Europos Sąjungą buvo padalintas.

„Romualdui tinka pasakymas, kad visos revoliucijos suvalgo savo vaikus“, – kalbėjo A. Jokubaitis, kuriam atrodo, kad R. Ozolo svarstymai apie tautą verti dėmesio. Nacionalizmas padėjo įtvirtinti demokratiją, tačiau šiandien yra atmetamas. Profesoriaus teigimu, tautos patriotai neišvengiamai susiliečia su nacionalizmu. „Tarp nacionalistų buvo daug garbingų žmonių, Romas buvo vienas iš jų“, – teigė jis, pažymėdamas, kad nors politinę pergalę nacionalistai iškovojo, nesugebėjo susidoroti su kultūriniais iššūkiais. Pasak A. Jokubaičio, R. Ozolas tai pastebėjo vienas pirmųjų.

Be minėtų asmenų konferencijos metu pranešimus skaitė velionio bendražygiai, bičiuliai, kolegos: prof. Bronislovas Genzelis, Vacys Bagdonavičius, Romas Gudaitis, Alvydas Medalinskas, Zigmas Vaišvila, prof. Leonas Ašmantas, prof. Arūnas Gumuliauskas. Renginį organizavo Lietuvos mokslų akademija ir Romualdo Ozolo paramos fondas „Už teisingumą Lietuvoje“.

Antakalnio kapinėse palaidotas R. Ozolas mirė balandžio 6-ąją po sunkios ligos, eidamas 77-uosius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"