TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Paksas: "Prezidentui reikia daugiau galių"

2011 06 06 0:00
"Tvarkiečių" lyderis, europarlamentaras R.Paksas mano, kad prieš jį esą įvykdytą sąmokslą norima pratęsti.
Alinos Ožič nuotrauka

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas tebeturi vilčių sugrįžti į S.Daukanto aikštės rūmus, o savo vadovaujamus "tvarkiečius" po Seimo rinkimų regi valdančiojoje daugumoje.

Tokios yra R.Pakso netolimos ateities vizijos, o šiuo metu jam širdį labiausiai esą skauda dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tai partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui ir tautos išlikimui. Europarlamentaras stebisi, kodėl valstybės vadovai nesiima priemonių žmonių gyvenimui pagerinti. "Nustatykime bent dvigubai didesnį nei dabar minimalų darbo užmokestį ir sudarykime sąlygas plėtoti verslą taip, kad jis būtų pajėgus mokėti tokias algas", - vieną galimų sprendimų interviu LŽ siūlė ROLANDAS PAKSAS.

Tikisi reabilitacijos

- Po apkaltos durys į aukščiausius renkamus postus krašte jums buvo užtrenktos. Tačiau dabar svarstoma, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir užtikrinti jums teisę būti renkamam į Seimą. Ką manote apie Vyriausybės darbo grupės pateiktus siūlymus? Kaip vertinate savo politines perspektyvas Lietuvoje?

- Svarbiausia - pasitikėti rinkėjais. Jie turėtų nuspręsti, nori matyti tam tikrą žmogų Seime ar ne. Tačiau, kaip dabar matome, politikai norėtų patys tai nuspręsti. Nors pagal Konstituciją tauta yra didžiausias suverenas, ji prisiima atsakomybę už išrinktus ir rinktinus politikus. Tai - paprasčiausia ir geriausia išeitis iš susidariusios padėties.

Vyriausybės darbo grupė pateikė kelias Konstitucijos keitimo alternatyvas. Pagal jas į Seimą galėčiau kandidatuoti praėjus 10 metų po esą padaryto nusižengimo. Kitose alternatyvose nurodoma, kad prezidentu apskritai negalėčiau būti renkamas. Tokios premjero nusamdytų teisininkų išvados manęs neįtikino. Matau, kad prezidentinis perversmas, kuriam pradžią davė mano veiksmai 2004 metais, tebesitęsia. Tebėra politikų, kurie nenorėtų suteikti teisės tautai pačiai nuspręsti, ką ji pageidautų matyti Seimo nariu.

Galiu pateikti pavyzdį iš kitos valstybės. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitete neseniai svarstytas Šri Lankos žemės ūkio ministro, pilietinio karo metu dėl konflikto su prezidentu nušalinto nuo pareigų, reikalas. Jam 7 metus buvo uždrausta eiti tam tikras pareigas. Komitetas nusprendė, kad tokia bausmė neproporcinga ir rekomendavo panaikinti šį draudimą bei kompensuoti buvusiam ministrui patirtą žalą. JT konvencijos, direktyvos ir sprendimai yra privalomi valstybėms, priklausančioms organizacijai. Lietuvos teisininkai turėtų žinoti, kad siūlydami įtvirtinti draudimą kandidatuoti į Seimą 10 metų, o kalbant apie prezidento postą, net terminą "iki gyvos galvos", pažeidžia tarptautines sutartis. Toks kelias niekur neveda.

- Ar turite vilčių kada nors grįžti į S.Daukanto aikštės rūmus?

- Jei neturėčiau tokių vilčių, nekovočiau. Pagal Konstituciją Seimo narys gali tapti parlamento pirmininku. Prezidentui išvykus arba, jeigu jam kas nors atsitinka, Seimo pirmininkas eina prezidento pareigas. Tačiau esama nuomonės, kad iš esmės tapti prezidentu man negalima. Absurdas. Tai vertinu kaip politinį norą bet kokiu būdu pratęsti sąmokslą, įvykdytą prieš septynerius metus.

Rinkimų laukia optimistiškai

- Prieš savivaldos rinkimus planavote, kad jūsų vadovaujama partija laimės apie trečdalį mandatų, tačiau rezultatai nebuvo tokie geri. Ar nemanote, kad "Tvarka ir teisingumas" praranda pozicijas?

- Kiekvieni rinkimai - situacijos atspindys. Po pastarųjų savivaldos rinkimų sumažinome turimų mandatų skaičių nuo 181 iki 155. Žinoma, rezultatai galėjo būti geresni. Tačiau kažko nepadarėme, nesugebėjome perteikti savo minčių, idėjų ir programos rinkėjams. Įvertinsime savo klaidas, nepadarytus darbus ir eisime toliau.

Esame stipri politinė jėga, per metus partija išaugo daugiau nei dvigubai - iki 14,5 tūkst. narių.

- Daugiau kaip po metų rinksime naują Seimą. Dauguma partijų jau svarsto rinkimų planus ir galimybes. Kaip vertinate "tvarkiečių" perspektyvas?

- Politikai rinkimams pradeda ruoštis iškart po jų. Esame patvirtinę kandidatus į Seimą beveik 60-yje vienmandačių rinkimų apygardų. Tai padarėme pirmieji, beveik prieš metus. Turėtumėme padidinti dabar turimą parlamentarų mandatų skaičių. Manau, formuosime valdančiąją daugumą.

- Politologai įžvelgia dabartinės opozicijos silpnumą ir susiskaldymą. Kas jai trukdo labiau susitelkti?

- Opozicija buvo susiteikusi ir pasiruošusi perimti vadžias į savo rankas. Tačiau nesusidėliojo aritmetika. Pasižiūrėkite, kodėl Vyriausybę palaiko keli Seime dirbantys valstiečių liaudininkų atstovai? Per šią kadenciją opozicija jau skelbė kaip niekada daug interpeliacijų: ir premjerui, ir ministrams. Tiesiog pritrūksta balsų.

Valstybės prioritetas

- Kritikuojate valdžią dėl nuolat blogėjančio gyvenimo. Tačiau statistika rodo, kad ekonomika auga, nedarbas, nors ir lėtai, mažėja, Vyriausybė skelbiasi aktyviai didinanti krašto energetinę nepriklausomybę, kuria viziją, kaip gyvensime 2030-aisiais. Gal ne viskas taip jau blogai?

- Jeigu palygintume Lietuvą su kokia nors trečiojo pasaulio valstybe, tikrai surastumėme daug pranašumų. Tačiau reikėtų lygintis su gretimomis valstybėmis. Ar pasiekėme tiek, kiek norėjome pasiekti prieš 20 metų? Energetinė nepriklausomybė? Kur ji? Energetikos ministras keliauja. Buvo Brazilijoje ir JAV, kur atrado Lietuvoje esančius skalūnus. Premjero Andriaus Kubiliaus vizijos taip pat gražios. Net prezidentė pažymėjo, kad su vizijomis šiai Vyriausybei sekasi. Tačiau visos vizijos Lietuvoje nugula į stalčius.

Nesmagu kalbėti apie tokius dalykus, tačiau turime vieną didžiausių nedarbo lygių Europos Sąjungoje (ES), gyventojų skaičiaus mažėjimas -vienas sparčiausių, savižudybių skaičius - vienas didžiausių, skurdo riba ir minimalus atlyginimas - vieni žemiausių, maisto produktų, komunalinių paslaugų kainos, kai kurie mokesčiai - vieni didžiausių. Kai šiuos dalykus sudedi ir pasižiūri, kur dabar yra Estija, kurią buvome pasiryžę aplenkti, viską vertini kitaip.

Kaip galima kalbėti apie energetinę nepriklausomybę, jei nuo liepos už dujas mokėsime 20 proc. daugiau? Už šildymą sumokėjusiems žmonėms nelieka pinigų maistui. Už Briuselio centre, netoli Europos Parlamento pastato, nuomojamo 85 kvadratinių metrų buto komunalines paslaugas (dujas, šildymą, elektrą, vandenį, šiukščių išvežimą ir kt.) nesumoku 100 eurų (apie 345 litų) per mėnesį.

Pastaruoju metu daug kalbama apie 800 litų siekiančią minimalią algą, vyksta diskusijos, kiek reikėtų ją didinti - 100 ar 200 litų. Juk oficialiai nustatyta skurdo riba siekia beveik 1100 litų! Man juokingos kalbos, kad pakėlus minimalią algą 100 litų, žmonės nebeemigruos. Turime pagaliau suvokti, kad žmonės, kuriantys bendrąjį vidaus produktą, yra valstybės prioritetas. Nustatykime bent dvigubai didesnį nei dabar minimalų darbo užmokestį ir sudarykime sąlygas verslui plėtotis taip, kad jis būtų pajėgus mokėti tokias algas.

Paskelbus duomenis apie tai, kad Lietuvoje beliko vos 3 mln. gyventojų, A.Kubilius paskėsčiojo rankomis: "ką padarysi?", kiti valstybės vadovai išreiškė susirūpinimą. Mano galva, toks spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlikimui. Turėjo susirinkti Valstybės gynimo taryba, aptarti situaciją ir imtis neatidėliotinų veiksmų emigracijai stabdyti.

Lietuvoje trūksta asmeninės atsakomybės. Manau, daugiau teisių turi turėti prezidentas. Suteikdami jam įgaliojimus, turime suteikti ir galimybę veikti. Garantas, kad politikai nekeistų nuomonės ir po rinkimų elgtųsi taip, kaip žadėjo prieš juos, turėtų būti kontrolę turinti tauta. Kalbu apie tiesioginę demokratiją - žmonėms turėtų būti sudaryta daugiau galimybių išreikšti savo valią ir jos turėtų būti paisoma. Kad gyventojai galėtų nuolat pasisakyti valstybės klausimais, referendumui skelbti būtiną kartelę nuo 300 tūkst. parašų reikėtų nuleisti bent iki 100 tūkst. parašų.

Patinka D.Grybauskaitės veikla

- Kritikuoti valdžią - opozicijos priedermė. Bet nejaugi per dvejus su puse metų Vyriausybė nenuveikė nieko gera?

- Gerų darbų yra. Tarkime, žemės ūkyje padėtis pasikeitusi į gera. Teigiamų pokyčių matau ir transporto srityje. Neblogai yra panaudojamos ES paramos lėšos.

- Valdantieji teigia, kad opozicija neturi alternatyvaus plano, kaip kovoti su negerovėmis krašte. Kaip siūlytumėte spręsti skaudžiausias problemas?

- Valdantiesiems patogu kalbėti, kad opozicija nieko neturi, nieko negali ir sunkmečiu valdžios imti nenori. Neseniai kelios opozicinės jėgos - socialdemokratai, "darbiečiai" ir mūsų partijos atstovai - sukūrė alternatyvią Vyriausybės programą. Tai bendras dokumentas, iš kurio gali rastis kalendorinis Vyriausybės darbų grafikas.

- Netrukus sueis dveji metai, kai prezidentės pareigas pradėjo eiti Dalia Grybauskaitė. Kaip vertinate valstybės vadovės veiklą?

- Man patinka D.Grybauskaitės veikla, veikimo būdas, charakteris ir ryžtas. Esu ėjęs prezidento pareigas, todėl puikiai žinau, kaip tai sudėtinga. Daugeliu atvejų gero sprendimo nėra - vienas blogas, o kitas dar blogesnis. D.Grybauskaitei reikia išlaviruoti tarp mūsų valstybėje egzistuojančių interesų ir klanų bei priimti teisingiausią sprendimą, nes už jos yra valstybė, tauta, žmonės. Kol kas matau, kad prezidentei sekasi. Duok, Dieve, jai sveikatos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"