TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Paksas vis dar Seimo prieangyje

2013 05 07 5:30
Laikotarpis nuo apkaltos R.Paksui būtų "įskaitytas" kaip pakankama atgaila už priesaikos sulaužymą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija tokiems nusižengėliams numačiusi 10 metų draudimo terminą.

Jei šiam Seimui iki kadencijos pabaigos pavyktų priimti pirminiuose projektuose išdėstytas Konstitucijos pataisas, "tvarkiečių" lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas jau galėtų mąstyti apie dalyvavimą Seimo rinkimuose 2016-aisiais. Nuo apkaltos 2004-ųjų balandį praėję 12 metų jam būtų "įskaityti" kaip pakankama atgaila už priesaikos sulaužymą.

Pernai prieš Kalėdas Seimui pritarus Konstitucijos pataisos projektui, pagal kurį per apkaltą pašalintiems asmenims duris į parlamentą buvo siūloma užtrenkti vos ketveriems metams, kilo nemažas ažiotažas. Dokumentą griežtai sukritikavo konstitucinės teisės ekspertai, o jo autorius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas prisipažino paskubėjęs. Kad į plenarinių posėdžių salę grįžtų jau kokybiškas dokumentas, sudėlioti visus taškus buvo pavesta Konstitucijos komisijai ir TTK.

Remiasi tarptautine praktika

Anot Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, yra parengtos dvi išvados, dėl kurių bus balsuojama gegužės 15 dieną. Viena jų - išsamesnė, paruošta atsižvelgiant į galimybę kartu keisti daugiau Konstitucijos straipsnių. Kita - patobulintas Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kuriai po pateikimo Seimas pritarė pernai gruodį, variantas. Jis reglamentuoja terminą, kai per apkaltą nušalintas asmuo negali kandidatuoti į parlamentą. "Mes paliekame 10 metų. Tokia yra tarptautinė praktika", - LŽ sakė R.Šalaševičiūtė.

Seimo pritarimo sulaukęs projektas numatė 4 metų draudimą. "Rengdami išvadas atsižvelgėme į teisės ekspertų pastabas", - teigė komisijos vadovė. Ji pripažino, kad bendros nuomonės dėl termino tarp komisijos narių nėra. "Kai kas sako, kad viskas nuspręsta iš anksto. Tikrai taip nėra", - patikino R.Šalaševičiūtė. Ji prognozavo, kad Konstitucijos keitimo procedūra gali trukti ne vienus metus.

"R.Pakso šios pataisos neliečia. Žvelgiama į ateitį, nes niekas negali pasakyti, ar analogiška situacija nepasikartos", - teigė komisijos pirmininkė.

Priminsime, kad konstitucinės teisės žinovai rekomendavo įteisinti 12 metų draudimo kandidatuoti į Seimą terminą.

Sudėtingas procesas

Konstitucijos komisijos vadovės ir TTK pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Stasio Šedbaro teigimu, dabar "formuojasi variantas keisti du Konstitucijos straipsnius". Vienas būtų susijęs su draudimo kandidatuoti į Seimą nustatymu, kitas - ribojantis tokio asmens galimybę tapti prezidentu. "Mūsų teisinė doktrina tokia - jei gali tapti Seimo nariu, gali kandidatuoti ir į prezidentus. Be abejo, čia reikalinga korekcija", - LŽ sakė S.Šedbaras.

Anot jo, kokie bus galutiniai sprendimai, paaiškės tik po komisijos narių balsavimo. S.Šedbaras sutiko, kad 10 metų draudimo terminas komisijos nariams priimtinesnis. Jis taip pat ragino nesieti šių pataisų su konkrečia pavarde, kuri tėra "viena iš daugelio". "Reikėtų matyti apkaltos būdu pašalintą Seimo narį, teisėją ir tada modeliuoti ateitį", - pabrėžė politikas.

S.Šedbaras nesiryžo prognozuoti, ar pateiktos pataisos sulauks Seimo pritarimo. "Vertinčiau skeptiškai. Konstitucijos keitimas - labai komplikuotas procesas, būtinas visų politinių jėgų sutarimas", - pabrėžė jis.

Konstitucijos komisijos nario "tvarkiečio" Remigijaus Žemaitaičio nuomone, 10 metų draudimo terminas nelogiškas. Esą kur kas tinkamesnis būtų 8 metai - dvi Seimo kadencijos. "Manau, apskritai nereikia keisti Konstitucijos, pakaktų keisti tik įstatymus. Bet čia yra politikavimas, tad nieko kita nelieka", - pareiškė R.Žemaitaitis. Jis mano, kad situacija, kai "žmogus gali būti Seimo nariu, bet negali kandidatuoti į prezidentus", yra mažų mažiausiai keista.

Griežtas draudimas

Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio, Aukščiausiojo ar Apeliacinio teismų pirmininko bei teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti pareigų, kai tai susiję su priesaikos davimu. Keisti teisinį reguliavimą dėl apkaltos būdu pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Praėjusios kadencijos Seimas buvo priėmęs Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau KT konstatavo, kad, norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.

***

Įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai Seime svarstomi ir dėl jų balsuojama dukart. Tarp balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Abu kartus balsuoti turi būti teikiamas tas pats pataisos tekstas. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"