TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Pakso klausimą Seimas atidėjo

2014 01 23 10:23
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos siūlymu ketvirtadienį iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės išimtas Konstitucijos pataisos ir jį lydinčio konstitucinio įstatymo priėmimas, kuris būtų atvėręs kelią partijos vadovui Rolandui Paksui dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose gegužę.

Už tai balsavo 104 Seimo nariai, vienas buvo prieš, šeši susilaikė.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras R.Paksas sako pats paprašęs pavasario sesijai atidėti balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, nes dabar Konstitucijai pakeisti trūksta balsų.

"Pats tai pasiūliau, manau, kad Strasbūro teismo sprendimą bet kokiu atveju reikės įgyvendinti. Aš galvoju, kad artėjantys prezidento rinkimai, visos partijos yra pasidariusios apklausas, daugely iš jų, kiek aš žinau, mano pavardė yra patenkanti į antrą rinkimų turą, ir gal tai trukdo politikams priimti sprendimą, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas Lietuvoje", - BNS ketvirtadienį sakė R.Paksas.

"Tvarkiečių" seniūnas Petras Gražulis teigė, kad kol kas nėra politinės valios įvykdyti EŽTT sprendimą dėl per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R.Pakso dalyvavimo rinkimuose.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.

P.Gražulio teigimu, sprendimą atidėti balsavimą lėmė opozicinių frakcijų - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio - nutarimas balsuoti prieš Konstitucijos keitimą.

"Kaip žinote, kai buvo surinktas 101 balsas (per pirmąjį balsavimą - BNS), 13 balsavo iš TS-LKD ir Vitalijus Gailius iš liberalų. Todėl matydami, kad nesurenkame balsų, taip pat kad nėra Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar nepažeistos procedūros, frakcijos vardu paprašiau pertraukos, kad šis klausimas būtų svarstomas eilinėje sesijoje pavasarį. Manau, atslūgs aistros, Seimo nariams bus laiko pamąstyti, ir tada bus priimtas teigiamas sprendimas. Be to, bus priimtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas", - motyvus dėstė "tvarkiečių" seniūnas.

Tuo metu opozicijos atstovai tvirtino, kad ne jų apsisprendimas, o nuomonių išsiskyrimas valdančiojoje koalicijoje lėmė prašymą atidėti balsavimą dėl Konstitucijos pataisos.

"Šita neeilinė buvo sušaukta vienam vieninteliam klausimui - Konstitucijos pataisai, kuri leistų Rolandui Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose. Akivaizdu, kad iki paskutinės akimirkos, iki vakar vėlyvo vakaro nebuvo aiškumo, kiek Seimo narių, priklausančių valdančiajai koalicijai, yra pasiruošę balsuoti už Konstitucijos pataisą. Vakar vėlai vakare buvo išsiaiškinta, kad ne visi valdančiajai koalicijai priklausantys, pirmiausia, Socialdemokratų partijos frakcijos nariai, ruošiasi balsuoti už tokią pataisą. Buvo įsitikinta, jog reikiamų 94 balsų Seime nėra", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Anot jo, valdančiųjų požiūrį rodo faktas, kad net "darbiečių" lyderis Viktoras Uspaskichas nedalyvauja Seimo posėdyje.

"Jeigu valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai būtų vieningi, manau, buvo realūs šansai tuos 94 balsus surinkti. Bet kada vienos iš frakcijų lyderis - Viktoras Uspaskichas - net nesiteikia dalyvauti Seimo posėdyje ir palaikyti Rolandą Paksą, pirštais badyti į opoziciją tikrai nevertėtų. Pirmiausia reikėtų savo viščiukus ir ančiukus susirinkti iš prancūzijų ir kitų šalių", - tvirtino E.Masiulis.

Konservatorių pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikavo pačią Konstitucijos pataisą ir jį lydintį konstitucinį įstatymą. Jo teigimu, šie projektai išeina už EŽTT nutarimo ribų, nes jie susiję ne tik su Seimo rinkimais, dėl ko pasisakė Strasbūro teismas, bet ir su galimybėmis eiti kitas pareigas - prezidento, premjero, teisėjo ir panašiai.

"Dabar EŽŽT sprendimo įgyvendinimas yra, pavadinčiau, "supaksintas", ir tada kyla problemų. Galvojama ne kaip įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą, o kaip sudaryti galimybes Rolandui Paksui vėl kandidatuoti prezidento rinkimuose", - žurnalistams sakė A.Kubilius.

"R.Paksas savo veikla įrodė, kad Lietuva gali turėti prezidentą, kuris yra užvaldytas Jurijaus Borisovo ir visokių "almaxų". Čia yra esminė priežastis. Pašalinus po tokios veiklos iš pareigų, man nėra jokių abejonių, negali būti taip taisoma Konstitucija, kad Lietuvos žmonėms vėl tektų atlaikyti tokius išbandymus", - kalbėjo opozicijos lyderis.

Pasak E.Masiulio, jeigu "tvarkiečių" lyderiui R.Paksui būtų atvertas kelias į prezidento rinkimus, tai gerokai apsunkintų socialdemokratų kandidato Zigmanto Balčyčio patekimą į antrą turą.

P.Gražulis savo ruožtu svarstė, kad R.Pakso dalyvavimas rinkimuose būtų nenaudingas konservatorių ir liberalų remiamai kandidatei, dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.

"Tvarkiečių" seniūnas konstatavo, kad ketvirtadienio sprendimas atidėti balsavimą lėmė tai, kad R.Paksas prezidento rinkimuose tikrai nedalyvaus.

"Šiuo metu tikrai galima pasakyti, kad R.Paksas tikrai nedalyvaus prezidento rinkimuose", - sakė P.Gražulis.

Paklaustas, ar gali būti, kad jis taps partijos kandidatu į prezidentus, Seimo narys teigė, jog tai spręs partija.

"Partija susirinks ir svarstys, ką kels kandidatu per prezidento rinkimus. Aš esu įsitikinęs, kad pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas, ministras Valentinas Mazuronis bus "Tvarkos ir teisingumo" kandidatas į prezidentus", - sakė P.Gražulis.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė tvirtino, kad jos frakcijos nariai būtų balsavę už Konstitucijos pataisą. Ji tvirtino, kad pavasarį projektas bus priimtas.

"Manau, pavasario sesijoje mes pabaigsime tą procedūrą", - sakė ji.

Ketvirtadienį Seimas ketino paskutinį kartą balsuoti, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Taip pat ketvirtadienį planuota balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.

R.Paksas yra skelbęs, jog kandidatuos juose, jei iki to laiko bus sudarytos teisinės galimybės.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"