TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R. Pakso viltis sutrypė „darbiečiai“

2015 12 16 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kitąmet Seimo rinkimuose „tvarkiečiai“ dalyvaus be savo lyderio Rolando Pakso. Galimybę varžytis dėl tautos išrinktojo mandato iš jo vakar atėmė Seimas – parlamentarai nepritarė per apkaltą prezidento pareigų netekusį politiką „reabilituojančiai“ Konstitucijos pataisai.

Pritrūko 11 balsų, kad „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis europarlamentaras R. Paksas būtų galėjęs kandidatuoti į Seimą, o vėliau – ir į prezidentus. „Tvarkiečiai“ kaipmat suskaičiavo, kad „peilį į nugarą“ jiems įsmeigė koalicijos partneriai iš Darbo partijos (DP) frakcijos. Balsuojant dėl Konstitucijos pataisos dalyvavo vos pusė jos narių. Už tokį poelgį „darbiečiai“ buvo išvadinti išdavikais ir judais. Iš viso per antrąjį lemiamą balsavimą vakar pataisai pritarė 83 parlamentarai, prieš buvo 11, o susilaikė 13 Seimo narių. Tarp nepritariančiųjų buvo keturi liberalai, 19 konservatorių ir vienas Mišrios Seimo narių grupės atstovas. Prieš tris mėnesius vykusiame pirmajame balsavime už pataisą buvo 96 parlamentarai.

Kalbama, kad įtakos „darbiečių“ pozicijai turėjo naujojo partijos lyderio Valentino Mazuronio, buvusio R. Pakso bendražygio, nuomonė. Pats R. Paksas vakarykštį Seimo sprendimą pavadino spjūviu demokratijai.

Pasigedo sąžinės

Kad DP frakcija gali nepalaikyti Konstitucijos pataisos, nebuvo paslaptis jau balsavimo išvakarėse. Koalicijos partnerių nuotaikas jautė ir „tvarkiečiai“. Susikaupusias emocijas vakar per posėdį „darbiečiams“ išliejo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis. „Šiandien išdavėte skaudžiai. Ar turite nors lašelį sąžinės?“ – klausė jis partnerių. P. Gražulis apgailestavo, kad anksčiau visuomet palaikydavo su teisėsauga reikalų turintį buvusį DP lyderį Viktorą Uspaskichą.

Kad siūlomos Konstitucijos pataisos nepalaikys, jau anksčiau buvo deklaravę opozicijoje esantys konservatoriai. Jų nuomone, nusižengusiems politikams ji leistų ne tik kandidatuoti į Seimą, bet ir į prezidentus. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius vakar tikino, kad to nereikalauja nei Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nei Konstitucinis Teismas (KT).

Konservatorius Arvydas Anušauskas aiškino suskaičiavęs, kad dėl tokios pataisos per sąmoningą žmogaus gyvenimą „bus galima penkis kartus prisiekti, penkis kartus sulaužyti priesaiką ir sugrįžti į aukštas pareigas“. „Priesaikos institutą paverčiame korta, kurią galima išmainyti į ką nors naudingesnio“, – teigė jis.

Neigė kerštavęs

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius vakar tikino žinantis, kad nurodymą daliai „darbiečių“ nedalyvauti balsuojant dėl Konstitucijos pataisos davė būtent V. Mazuronis. „Labai negražiai pasielgta“, – konstatavo jis. Anot A. Butkevičiaus, Lietuva bet kuriuo atveju turės ieškoti šios problemos sprendimo, nes už EŽTT sprendimo nevykdymą gresia didelės baudos.

„Ko gero, tai buvo vieno žmogaus kerštas kitam. Jei „darbiečiai“ būtų atėję, balsų greičiausiai būtų pakakę“, – LŽ sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis stebėjosi, kad EŽTT sprendimams kliūtis stato Europos Parlamento narys. „Mums dar trūksta politinės kultūros, reikia augti ir augti“, – kalbėjo A. Sysas. Jis spėjo, kad šios kadencijos Seimas prie R. Pakso reikalų vargu ar sugrįš.

Tuo metu V. Mazuronis LŽ tikino nerengęs jokios keršto akcijos. „Už ką aš galiu R. Paksui kerštauti? Galiu tik padėkoti prezidentui už pamokas politikoje. Manau, kad ir jis turi man už ką padėkoti. O kerštavimas? Paprastai jauni šokinėja ir kerštauja. Nemanau, kad tai geras jausmas“, – sakė DP lyderis. Jo teigimu, buvo sutarta, kad DP frakcijos nariai dėl Konstitucijos pataisos balsuos laisvai. V. Mazuronis spėjo, kad įtakos balsavimo rezultatams turėjo „ne visai palankus metas“ prieš rinkimus.

Jaučia apmaudą

R. Paksas prisipažino, kad jam pirmiausia apmaudu dėl tų politikų, kurie, visą laiką kalbėję, jog reikia žmonėms duoti spręsti, ką jie nori matyti Seimo nariais, prieš rinkimus pakeitė nuomonę ir balsavo priešingai. „Lietuvos valstybė atsikrenkštė ir spjovė EŽTT, Jungtinėms Tautoms, KT, visoms kitoms institucijoms į veidą“, – LŽ pareiškė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis. Pasak jo, anksčiau ar vėliau sprendimas bus priimtas.

„Kur būsiu aš, nežinau. Gal politikoje, gal vadovausiu partijai, gal Europos Parlamente, gal skraidysiu, gal būsiu pensijoje“,– svarstė po pusmečio 60-metį minėsiantis R. Paksas. Jis stebėjosi, kad praėjus 11 metų po apkaltos vis dar bijomasi „vieno konkurento“. „O valstybė turi kentėti“, – apie galimas sankcijas užsiminė politikas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, minėtus balsavimo rezultatus lėmė ne viena priežastis. Dalis parlamentarų laikosi nuomonės, kad pataisa, leidžianti kandidatuoti kartą jau nušalintam iš pareigų R. Paksui, lyg ir paneigia buvusį sprendimą. „Manyčiau, kad dėl šios priežasties dalis Seimo narių nori išlaikyti sprendimų nuoseklumą“, – LŽ sakė politologas.

Egzistuoja ir konkurencija, o prieš rinkimus ji tampa dar aktualesnė. „R. Pakso buvimas Lietuvos politiniame lauke reiškia tam tikro simbolio atsiradimą. Kaip simbolinis politikas jis turi gana didelę įtaką. Be jo politinė partija nesurinktų tiek balsų“, – pabrėžė L. Bielinis.

Būta pastangų

Dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose R. Paksas negali nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Tačiau EŽTT prieš ketverius metus paskelbė, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

KT konstatavo, kad įgyvendinti tokį Strasbūro teismo sprendimą galima tik keičiant Konstituciją. 2014 metų balandį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paskelbė, kad Lietuva, uždraudusi po apkaltos pašalintiems asmenims eiti aukštas pareigas, pažeidė R. Pakso politines teises. 2013–2014 metais Seimo mėginimai įgyvendinti EŽTT sprendimą nebuvo sėkmingi. Vienas balsavimas dėl Konstitucijos pataisų surengtas pažeidžiant formalias procedūras, kitas apskritai buvo atšauktas. Tačiau iš esmės nesutarta dėl vieno – ar R. Paksui turi būti leidžiama dalyvauti tik parlamento rinkimuose, ar atverti galimybę siekti ir prezidento bei kitų pareigų, kurios pradedamos eiti davus konstitucinę priesaiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"