TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R. Paksui neatsivėrė vartai į Seimą ir Prezidentūrą

2015 12 15 11:08
Rolandas Paksas. LŽ archyvo nuotrauka

Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas „tvarkietis“ europarlamentaras Rolandas Paksas ir toliau negalės kandidatuoti į Seimą ir prezidentus.

Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi šiam politikui vartus kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Už ją balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 11, 13 susilaikė. Pataisos nepalaikė arba balsuodami susilaikė keturi liberalai, 19 konservatorių ir vienas Mišrios Seimo narių grupės narys.

Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras Gražulis išdavyste apkaltino koalicijos partnerius „darbiečius“. Mat iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant dalyvavo 14 parlamentarų.

„Šiandien ta išdavystė Darbo partijos man yra sunki. Visa „dūšia“ taip įsitikinau ir gyniau, nes mačiau, kad jūsų byloje yra politikavimas. Ta pati apkalta jums kaip ir Paksui, tiesos nebuvo, viena politika. Jūs šiandien išdavėte, jūs šiandien išdavėte skaudžiai, (...) ar jūs turite nors lašelį sąžinės?“ – sakė P.Gražulis.

Jo frakcijos kolega Valdas Vasiliauskas „darbiečius“ išvadino judais.

„Šis balsavimas tai buvo Judo pabučiavimas. Kalbu apie čia sėdinčius ne vieną Seimo narį. O kas nori pamatyti Judo veidą, pažiūrėkite kiekvienoje autobusų stotelėje. Judas gali tai, ko negali visi padorūs žmonės“, – tvirtino „tvarkietis“.

Vilniaus autobusų stotelėse kabo Darbo partijos reklaminiai plakatai su jų lyderio europarlamentaro Valentino Mazuronio atvaizdu. V.Mazuronis anksčiau buvo „Tvarkos ir teisingumo“ narys, bet dėl nesutarimų su R.Paksu paliko partiją.

„Tvarkiečiai“ siekė pakeisti 56 Konstitucijos straipsnį ir nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų“.

Minėta pataisa, ją priėmus, būtų atvėrusi kelią R.Paksui dalyvauti ne tik Seimo rinkimuose, bet ir kovoti dėl prezidento posto. Mat Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.

R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

R. Paksas: tai spjūvis demokratijai

Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas „tvarkietis“ europarlamentaras Rolandas Paksas Seimo sprendimą nepriimti Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi jam vartus kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose, vadina spjūviu demokratijai, tačiau yra tikras, jos Konstitucija dar bus pakeista.

„Apmaudu, kad politikai, kurie visą laiką kalbėjo, kad žmonėms reikia palikti spręsti, ar politikas gali kažką daryti, ar negali, pakeičia savo nuomonę ir pakeičia savo sprendimą. Apmaudu, kad tokie žmonės yra politikoje. O jeigu griežčiau pasakius, mano supratimu, tai yra spjūvis demokratijai“, – BNS antradienį sakė R.Paksas.

„Be tokiu atveju, kur aš bebūčiau, ar aš būčiau politikoje, ar aš būčiau ne politikoje, bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau šitas sprendimas bus priimtas. Nes tai įpareigoja ir Jungtinės Tautos, ir Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas. Lietuva neš sankcijas, mokės pinigus, galbūt jai bus atimta balsavimo teisė Europos Taryboje ar kitose institucijose, tačiau bet kokiu atveju tas sprendimas bus priimtas“, – įsitikinęs europarlamentaras.

Gali sunaikinti TT

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso tolesnis nedalyvavimas Seimo ir prezidento rinkimuose bei buvusio „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio tapimas Darbo partijos pirmininku gali sunaikinti „Tvarką ir teisingumą“, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

„Ir taip nebuvo labai didelių prielaidų tos partijos sėkmei, o dabar V.Mazuronio perėjimas kitur ir neleidimas kandidatuoti R. Paksui gali iki galo pribaigti tą partiją“, – BNS antradienį sakė politologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Tvarka ir teisingumas“ apskritai susiduria su „bendra balsų rinkimuose kritimo tendencija“ ir „neranda savo aiškios nišos, išskyrus R. Pakso apkaltos istoriją“, o šią istoriją aiškiai prisimena ir R. Pakso pusę joje palaiko nedidelė rinkėjų dalis.

A. Ramonaitė sakė, kad R.Pakso dalyvavimas rinkimuose su „Tvarka ir teisingumu“ būtų naujas impulsas partijai atsigauti, ypač turint omenyje, jog „tvarkiečius“ šių metų pradžioje paliko vienas jų lyderių Valentinas Mazuronis, vėliau tapęs Darbo partijos pirmininku.

Taip „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija tapo dėl panašaus elektorato besivaržančios partijos, tačiau „darbiečiai“ turi stipresnę organizacinę struktūrą ir apskritai platesnį elektoratą, teigė profesorė.

V.Mazuronis: turi spręsti rinkėjai

Iš prezidento pareigų pašalinto „tvarkiečio“ Rolando Pakso politinį likimą turėtų spręsti rinkėjai, mano Darbo partijos vadovas, buvęs R.Pakso oponentas Valentinas Mazuronis.

Jis atmetė koalicijos partnerių kaltinimus, kad būtent jo iniciatyva dalis „darbiečių“ nebalsavo dėl Konstitucijos pataisos ir dėl to ji nebuvo priimta.

„Manyčiau, kad šitas klausimas turėtų būti išspręstas. Turėtų būti atiduota rinkėjams spręsti, ar politikai tinka į vienas, kitas pozicijas, ar ne“, – antradienį BNS sakė V.Mazuronis.

Kita vertus, jis teigė, kad tokie rezonansiniai klausimai neturėtų būti sprendžiami rinkimų laikotarpiu.

„Tik iš patirties galvoju, kad reikėtų stengtis tuos klausimus spręsti ne prasidėjus rinkimų kampanijai. O ji praktiškai Lietuvoje jau prasidėjusi. Jeigu kalbame apie Laisvės premiją ar Konstitucijos keitimą, tai įneša nereikalingą politinę įtampą, nepadeda spręsti tų klausimų“, – svarstė Darbo partijos pirmininkas.

V.Mazuronis neigė prašęs dalies Seimo „darbiečių“ nebalsuoti dėl Konstitucijos, turėjusios atverti kelią R.Paksui į Seimo ir prezidento rinkimus, pataisos.

Tai antradienį Seime žurnalistams pranešė socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. „Labai negražiai pasielgta. Manau, kad toks balsavimas įvyko dėl to, kad dabartinis jų partijos pirmininkas davė nurodymus, kiek aš turiu informacijos iš Darbo partijos frakcijos kai kurių narių, kad dalis Seimo narių neateitų į balsavimą“, – sakė A.Butkevičius.

Iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant šiuo klausimu Seime dalyvavo 14 parlamentarų.

„Nedalyvavau frakcijos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl laisvo balsavimo. Nežinau, iš kur premjeras paėmė tokias žinias“, – tvirtino V.Mazuronis.

Jis sakė, kad partijos valdyba diskutavo, kaip reikėtų balsuoti dėl minėtos Konstitucijos pataisos, ir nutarta, jog sprendimą priims frakcija.

Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras Gražulis „darbiečius“ apkaltino išdavyste.

Tačiau ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“ antradienį teigė, kad dėl šio incidento valdančioji koalicija nesubyrės.

„Nesvarstome to klausimo ir nesvarstysime. Valdančiąją koaliciją sudaro ne tik „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija, koalicijos ašis yra socialdemokratai, o jie visi balsavo už Konstitucijos pataisą, net premjeras buvo atvykęs“, – BNS sakė P.Gražulis.

Santykius su „darbiečiais“ jis apibūdino kaip pašlijusius.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas BNS sakė, kad dar anksti kalbėti šia tema.

„Dar per daug karštas sprendimas, reikia ataušti, nusiraminti, pasipuošti eglutes, sulaukti Kalėdų, gal ir Naujųjų metų. Tada susirinksime, pasitarsime“, – teigė jis.

Darbo partijos pirmininkas V.Mazuronis irgi tvirtino, kad „darbiečiai“ toliau dirbs koalicijoje kaip dirbę.

„Esame pasirašę koalicijos sutartį, jokių jos pažeidimų aš nematau, tie klausimai ar Vyriausybės programa, kuri vykdoma, man atrodo, sėkmingai vykdoma. Mes, Darbo partija, toliau dirbsime Vyriausybėje ir Seime. Mums atrodo, kad ta koalicija sprendžia klausimus gerai. O už kitus koalicijos partnerius sunku kalbėti“, – BNS sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"